Apžvalga

Dėl mažesnio, negu prognozuota 2022 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse, ekonomikos augimo ir didesnės bei ilgiau užsitęsusios infliacijos euro zonos perspektyvos šiek tiek suprastėjo^[1]. Vasarą ekonomikos augimas buvo spartesnis, negu tikėtasi anksčiau, nes vėl atsivėrus ekonomikai ir dėl valstybės paramos priemonių padidėjo aktyvumas paslaugų sektoriuje. Tačiau tebesitęsianti energetikos krizė, didelė infliacija, padidėjęs neapibrėžtumas, pasaulio ekonomikos sulėtėjimas ir griežtesnės finansavimo sąlygos stabdo ekonominį aktyvumą ir jau 2022 m. trečiąjį ketvirtį lėmė staigų realiojo BVP augimo sulėtėjimą. Šiuo metu ekspertai mano, kad metų pradžioje euro zonoje bus stebimas trumpalaikis ir negilus nuosmukis. Vis labiau pasireiškiant ekonominiams karo Ukrainoje padariniams ir dėl to didėjant infliaciniam spaudimui, vartotojų ir verslo pasitikėjimas išlieka nedidelis, realiosios disponuojamosios pajamos mažėja, o didėjančios sąnaudos riboja gamybą, ypač tose pramonės šakose, kuriose vartojama daug energijos. Tikimasi, kad netiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes padės sušvelninti fiskalinės politikos priemonės. Be to, sukauptos didelės gamtinių dujų atsargos bei toliau dedamos pastangos mažinti paklausą ir Rusijos dujas pakeisti alternatyviais šaltiniais reiškia, kad prognozuojamu laikotarpiu euro zona turėtų išvengti būtinybės dėl energijos trūkumo mažinti gamybos apimtis, nors energijos tiekimo sutrikimų rizika išliks didelė, ypač 2023–2024 m. žiemą. Tikimasi, kad vidutiniu laikotarpiu, energijos rinkai atgavus pusiausvyrą, neapibrėžtumas mažės, o realiosios pajamos didės. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad didės užsienio paklausa ir bus pašalinti likę tiekimo sutrikimai, tikimasi, kad ekonomikos augimas atsigaus, nepaisant mažiau palankių finansavimo sąlygų. Numatoma, kad darbo rinka išliks palyginti atspari ateinančiam nedideliam nuosmukiui, nes darbo jėga toliau kaupiama tebesant dideliam jos pasiūlos trūkumui. Numatoma, kad vidutinis metinis realiojo BVP augimas gerokai sulėtės – nuo 3,4 % 2022 m. iki 0,5 % 2023 m., o vėliau padidės iki 1,9 % 2024 m. ir 1,8 % 2025 m. Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, dėl vasarą fiksuotų netikėtai gerų rodiklių 2022 m. BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2023 m. prognozė sumažinta 0,4 procentinio punkto, o 2024 m. prognozė nepakito.

Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, infliacija toliau didėjo labiau, negu buvo tikėtasi, ir palietė daugiau SVKI sudedamųjų dalių, nors didmeninės dujų ir elektros energijos kainos krito, paklausa mažėjo, tiekimo sutrikimų taip pat mažėjo, o vyriausybės ėmėsi priemonių energijos infliacijai suvaldyti. Šiuo metu prognozuojama, kad artimiausiu metu bendroji infliacija pagal SVKI tebebus itin didelė, nes vartotojų kainas ir toliau veikia su anksčiau didėjusiomis žaliavų kainomis susijęs kainodaros grandinės spaudimas, anksčiau įvykęs euro nuvertėjimas, pasiūlos trūkumas ir įtampa darbo rinkose. Vis dėlto numatoma, kad 2022 m. fiksuota vidutinė 8,4 % infliacija mažės ir 2023 m. bus vidutiniškai 6,3 %, o 2022 m. paskutinį ketvirtį fiksuota 10 % infliacija 2023 m. paskutinį ketvirtį tesieks 3,6 %. Numatoma, kad vėliau infliacija sumažės iki vidutiniškai 3,4 % 2024 m. ir 2,3 % 2025 m. Infliacijos mažėjimas prognozuojamu laikotarpiu numatomas dėl stiprių su energija susijusių infliaciją mažinančių bazės efektų, kurie darys poveikį visus 2023 m., dėl palaipsniui stiprėsiančio 2021 m. gruodžio mėn. prasidėjusio ECB pinigų politikos normalizavimo poveikio, dėl prastesnių ekonomikos augimo perspektyvų ir numatomo energijos išteklių ir maisto žaliavų kainų mažėjimo, atitinkančio ateities sandorių kainas, taip pat dėl to, kad, kaip manoma, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai išliks įsitvirtinę. Numatoma, kad bendroji infliacija 2025 m. antrąjį pusmetį sumažės iki ECB siekiamo 2 % vidutinės trukmės infliacijos tikslo, o infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, visą prognozuojamą laikotarpį vis dar bus didesnė negu 2 %. Toks infliacijos lygis laikysis dėl uždelsto netiesioginio didelių energijos kainų ir ankstesnio staigaus euro nuvertėjimo (nepaisant to, kad pastaruoju metu jo kursas šiek tiek sustiprėjo) poveikio, taip pat dėl stiprių darbo rinkų ir infliacijos kompensavimo poveikio darbo užmokesčiui, kuris nominaliąja verte turėtų didėti gerokai didesniu negu istorinis vidurkis tempu (nors realiąja verte augimo tempas visą prognozuojamą laikotarpį išliks mažesnis negu iki karo Ukrainoje). Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, įvertinus naujausius netikėtus duomenis ir iš naujo įvertinus kainodaros grandinės spaudimo mastą ir tvarumą bei poveikį, taip pat įvertinus didesnį darbo užmokesčio augimą ir didesnes maisto žaliavų kainas, bendrosios infliacijos prognozė gerokai padidinta: 2022 m. prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2023 m. – 0,8 procentinio punkto, o 2024 m. – 1,1 procentinio punkto. Šie infliaciją didinantys veiksniai su kaupu nusveria infliaciją mažinantį mažesnių naftos, dujų ir elektros energijos kainų prielaidų, sparčiau mažėjančių tiekimo sutrikimų, pastaruoju metu sustiprėjusio euro kurso ir prastesnių augimo perspektyvų poveikį. Svarbu pažymėti, kad 2023 m. infliacijos prognozė padidinta mažiau, nes po to, kai buvo parengtos 2022 m. rugsėjo mėn. prognozės, buvo priimta naujų fiskalinių priemonių, dauguma kurių siekiama sumažinti energijos kainų didėjimą 2023 m., o 2024 m. infliacijos prognozė padidinta labiau, nes daugelis iš tų priemonių nustos galioti.

Lentelė

Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai

(metiniai pokyčiai, procentais)

Šios ekspertų prognozės vis dar yra itin didelio neapibrėžtumo. Vienas iš didžiausių rizikos euro zonos perspektyvoms veiksnių tebėra galimybė, kad energijos tiekimas Europai gali dar labiau trikti, dėl to energijos kainos gali toliau kilti, o gamybos apimtys – mažėti. Pagal šią riziką įvertinantį pesimistinį scenarijų energijos kainoms kylant infliacija būtų didesnė, negu numatyta 2023 ir 2024 m. prognozėse pagal pagrindinį scenarijų (atitinkamai 7,4 ir 3,6 %), o 2025 m., nykstant tiekimo sutrikimams ir dominuojant uždelstam nepalankių paklausos sukrėtimų poveikiui, infliacija sumažėtų iki 2,0 % – iki žemesnio lygio, negu prognozuojamas pagal pagrindinį scenarijų. Pagal pesimistinį scenarijų realusis BVP 2023 m. sumažėtų 0,6 %, o vėliau padidėtų – 0,2 % (2024 m.) ir 2,0 % (2025 m.). Išsamiau šis scenarijus aprašytas 3 intarpe.

1 Realioji ekonomika

2022 m. trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimas gerokai sulėtėjo, nes didelį ekonomikos atsivėrimo po pandemijos ir tiekimo grandinės sutrikimų sumažėjimo poveikį slopino sumažėjęs pasitikėjimas ir išaugęs importas, taip pat menkas eksportas ir didelė infliacija (1 pav.). Didelę įtaką augimui darė vidaus paklausa, nes dėl visą vasarą trukusio ekonomikos atsivėrimo poveikio sparčiai augo privatusis vartojimas, be to, labai išaugo investicijos. Investicijų augimą skatino tai, kad sumažėjo tiekimo grandinės sutrikimų ir labai išaugo investicijos į intelektinę nuosavybę Airijoje. Didelę dalį teigiamo vidaus paklausos indėlio į realųjį BVP augimą atsvėrė grynoji prekyba, trečiąjį ketvirtį jam padariusi didelę neigiamą įtaką. Pagamintos produkcijos atsargų pirkimo vadybininkų indekso (PVI) rodiklio padidėjimas ir naujų užsakymų sumažėjimas patvirtino teigiamą atsargų kaupimo poveikį tą ketvirtį. Apskritai tiek antrąjį, tiek trečiąjį ketvirtį augimas buvo šiek tiek didesnis, negu numatyta 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėse.

1 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas

(ketvirtiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)

Prognozuojama, kad tiek 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, tiek 2023 m. pirmąjį ketvirtį realiojo BVP augimas šiek tiek sulėtės, nes karo Ukrainoje sukeltas energetinis sukrėtimas plinta per visus ekonomikos sektorius, didindamas infliaciją ir neapibrėžtumą ir versdamas mažinti gamybos apimtis daug energijos vartojančiose pramonės šakose. Numatoma, kad mažėjant ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikiui, esant didesnei infliacijai, didėjant bankų paskolų palūkanų normoms ir sumažėjus verslo ir vartotojų pasitikėjimui bei lūkesčiams, žiemą tiek vartojimo, tiek investicinės išlaidos mažės. Visa tai patvirtina naujausi apklausų rodikliai, pavyzdžiui, PVI, kurie rodo, kad, nepaisant toliau mažėjančių tiekimo sutrikimų, ankstesniais ketvirčiais slopinusių ekonominį aktyvumą, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas sumažėjo daugelyje sektorių. Numatoma, kad metų pabaigoje didelį neigiamą poveikį namų ūkių išlaidoms darys neigiamas infliacijos poveikis realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir tikėtinas didesnis taupymas atsargumo sumetimais. Tikėtina, kad esant beveik rekordiškai mažam vartotojų pasitikėjimui ir dideliam neapibrėžtumui, per koronaviruso (COVID-19) pandemiją sukauptos perteklinės santaupos – kurių tik mažiau nei pusė yra likvidžios, o didžioji dalis priklauso turtingiausiems namų ūkiams,^[2] – nepadės sušvelninti neigiamo sukrėtimų poveikio realiosioms pajamoms. Apskritai numatoma, kad 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP sumažės 0,2 %, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 0,1 % (abiejų šių ketvirčių BVP augimo prognozė sumažinta po 0,1 procentinio punkto, palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis).

Pažanga, padaryta papildant dujų atsargas, reiškia, kad ateinančią žiemą dujų užteks, nors tai yra grindžiama prielaida, kad sumažės dujų poreikis, o tai darys tam tikrą neigiamą poveikį ekonomikai. Po to, kai buvo parengtos rugsėjo mėn. ekspertų prognozės, dujų tiekimas iš Rusijos buvo dar labiau sumažintas, ypač po to, kai nutrūko jų tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“. Gruodžio mėn. prognozių pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad Rusijos dujų srautai į Europos Sąjungą išliks tokie, kokie yra šiuo metu, t. y. sudarys maždaug 14 % 2017–2021 m. vidutinio lygio, o ne iš Rusijos importuojamų dujų srautai (kurie jau padidėjo apie 20 %, palyginti su jų vidutiniu lygiu iki invazijos į Ukrainą) 2023 m. toliau didės, turint galvoje, kad netrukus pradės veikti nauji dujotiekiai ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo platformos. Be to, dėl didelių kainų mažėja įmonių ir namų ūkių vartojimas – sumažėjimas beveik atitinka ES susitarimą dujų suvartojimą sumažinti 15 %. Darant prielaidą, kad žiemą oro sąlygos nebus išskirtinės, priverstinis dujų vartojimo normavimas prognozėse nenumatomas. Tačiau išlieka trūkumo rizika, ypač 2023–2024 m. žiemą (apie pesimistiškesnių prielaidų dėl dujų tiekimo poveikį skaitykite 3 intarpe). Nors manoma, kad priverstinio dujų vartojimo normavimo pavyks išvengti, dėl didelių energijos kainų kai kuri veikla daugiausia energijos vartojančiuose sektoriuose gali tapti nepelninga, todėl gali padaugėti atvejų, kai dėl sąlygų rinkoje bus stabdoma gamyba, o tai turės neigiamų padarinių ekonomikos augimui.

2023 m. ekonomikos augimas bus remiamas su energija susijusiomis fiskalinėmis priemonėmis, tačiau jų poveikį atsvers anksčiau taikytų su COVID-19 susijusių fiskalinės paramos priemonių atšaukimas. Neseniai visose euro zonos šalyse išplėstos fiskalinės priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti dideles energijos kainas ir infliaciją (žr. 2 skyrių), atsveria kitų diskrecinių priemonių poveikį, visų pirma todėl, kad buvo atšauktos anksčiau taikytos COVID-19 krizės ir ekonomikos gaivinimo priemonės, o tai reiškia, kad diskrecinių fiskalinės politikos priemonių poveikis ekonomikos augimui 2023 m. bus iš esmės neutralus. Tačiau pagal įprastą praktiką, kad į pagrindinį scenarijų įtraukiamos tik tos priemonės, kurios jau patvirtintos arba yra tiksliai apibrėžtos ir greičiausiai sėkmingai pereis teisėkūros procedūrą, daroma prielaida, kad vėliau dauguma su energija susijusių priemonių bus atšauktos. Tad 2024–2025 m. fiskalinių paskatų poveikis ekonomikos augimui bus neigiamas. Įvertinta, kad iš visų į pagrindines prognozes įtrauktų fiskalinių priemonių, tos priemonės, kuriomis remiama žalioji pertvarka, ekonomikos augimą 2022 m. padidins 0,2 procentinio punkto, 2023–2024 m. turės jam neutralų poveikį, o 2025 m., kai kurioms priemonėms nustojus galioti, turės nedidelį neigiamą poveikį.^[3]

Nuo 2023 m. antrosios pusės ekonominis aktyvumas pradės atsigauti, nes energijos rinkoje bus atkurta pusiausvyra, sumažės neapibrėžtumas, bus pašalinti tiekimo sutrikimai, didės realiosios pajamos ir užsienio paklausa, tačiau BVP lygis liks akivaizdžiai mažesnis už prognozuotą iki karo Ukrainoje (2 pav.). Numatoma, kad 2023 m. antrąjį pusmetį realusis BVP augs sparčiau ir kad energijos rinkoje atkūrus pusiausvyrą, sustiprėjus pasitikėjimui ir sumažėjus neapibrėžtumui augimas bus stiprus ir 2024 m. Mažėjant infliaciniam spaudimui ir darant prielaidą, kad darbo rinkos tebebus atsparios, realiosios disponuojamosios pajamos vėl ims didėti. Be to, tikimasi, kad iki 2023 m. vidurio bus visiškai pašalinti likę tiekimo sutrikimai, atsigaus užsienio paklausa ir padidės eksporto kainų konkurencingumas pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Numatoma, kad 2025 m. realiojo BVP augimas kiek sulėtės, tačiau ir toliau bus didesnis negu istorinis ikipandeminis vidurkis, nes po eilės neigiamų sukrėtimų, įvykusių prasidėjus pandemijai, vis didesne jėga pasireikš ekonomikos atsivėrimo poveikis. Vis dėlto realiojo BVP lygis ir toliau bus akivaizdžiai mažesnis už prognozuotą prieš metus.

2 pav.

Euro zonos realusis BVP

(grandininiu metodu susieti dydžiai, 2019 m. IV ketv. = 100)

1 lentelė

Makroekonominės prognozės euro zonai

(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

Kalbant apie BVP sudedamąsias dalis, numatoma, kad 2023 m. namų ūkių realiojo vartojimo augimas gerokai sumažės, o 2024–2025 m. pamažu atsigaus. Panaikinus pandeminius apribojimus, vasarą padidėjo aktyvumas paslaugų sektoriuje ir suaktyvėjo privatusis vartojimas, tačiau šis poveikis per 2022 m. paskutinį ketvirtį turėtų išnykti. Dėl karo Ukrainoje sukelto energetinio sukrėtimo padidėjo vartotojų kainos ir neapibrėžtumas, stipriai sumažėjo vartotojų pasitikėjimas bei jų realiosios pajamos – visa tai turėjo neigiamų padarinių namų ūkių realiosioms išlaidoms ir galbūt lems bendro vartojimo sumažėjimą trumpuoju laikotarpiu. Todėl numatoma, kad namų ūkių vartojimo augimas 2023 m. sumažės nuo 4,0 % (2022 m.) iki vos 0,7 %. Mažėjant infliacijai ir darant prielaidą, kad mažės ir neapibrėžtumas, o disponuojamosios pajamos didės palyginti stabiliai, vartojimas pamažu atsigaus ir 2024 bei 2025 m. padidės po 1,5 %.

Numatoma, kad 2023 m. daugiausia dėl didelės infliacijos realiosios disponuojamosios pajamos sumažės, o 2024–2025 m. pamažu atsigaus. Įvertinta, kad, nepaisant įgyvendintų papildomų priemonių didelėms energijos kainoms kompensuoti, dėl didesnės negu 2021 m. infliacijos ir mažesnio bendro grynųjų fiskalinių pervedimų lygio realiosios disponuojamosios pajamos 2022 m. sumažėjo, nes buvo atšauktos pandeminės paramos priemonės. Numatoma, kad, nors darbo užmokesčio augimas spartės, 2023 m. realiosios disponuojamosios pajamos ir toliau mažės, nes infliacija tebebus didelė, o darbo ir ne darbo pajamos augs lėčiau. Šie veiksniai su kaupu nusveria teigiamą tolesnės fiskalinės paramos, įskaitant naujai priimtas priemones didelėms energijos kainoms kompensuoti, poveikį. Infliacijai mažėjant ir ekonominiam aktyvumui atsigaunant, 2024 m. realiosios disponuojamosios pajamos turėtų vėl didėti, o 2025 m. jau gerokai viršyti ikipandeminį lygį.

Numatoma, kad 2023 ir 2024 m. namų ūkių taupymo norma mažės, kol pasieks mažesnį negu prieš krizę buvusį lygį, o 2025 m. šiek tiek didės. Manoma, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo namų ūkių taupymo norma trumpuoju laikotarpiu laikinai padidės, nepaisant poreikio dėl mažėjančios perkamosios galios nemažinti vartojimo. 2023–2024 m. taupymo norma turėtų šiek tiek sumažėti, todėl kiek sumažės pandemijos metu sutaupytų lėšų lygis, nors jis sumažės mažiau, negu buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Kalbant apie pajamų pasiskirstymą, mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, sukaupusiems palyginti nedideles santaupas ir labiau veikiamiems pastarojo meto energijos ir maisto kainų sukrėtimų, gali tekti mažinti taupymą, kad galėtų finansuoti būtinąsias vartojimo išlaidas. Turtingesni ir vyresnio amžiaus gyventojai gali pandemijos metu sukauptas likvidžias santaupas panaudoti vartojimo išlaidoms finansuoti, tačiau tikėtina, kad atsargumo sumetimais jie santaupas vartojimui naudos ribotai. Infliacijai vėl ėmus artėti link 2 %, vėliau prognozuojamu laikotarpiu taupymo norma turėtų stabilizuotis ir būti artima ikipandeminiam lygiui.

1 intarpas
Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, žaliavų kainų ir valiutų kursų

Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų prognozėmis, į technines prielaidas įtrauktos didesnės palūkanų normos, mažesnės naftos kainos, gerokai mažesnės didmeninės dujų ir elektros energijos kainos ir padidėjęs euro kursas. Techninės prielaidos dėl palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2022 m. lapkričio 23 d.). Trumpalaikės palūkanų normos nustatomos pagal 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai vertinami pagal ateities sandorių palūkanų normas. Pagal šią metodiką apskaičiuotos vidutinės trumpalaikės palūkanų normos 2022 m. turėtų būti 0,4 %, 2023 m. – 2,9 %, 2024 m. – 2,7 %, o 2025 m. – 2,5 %. Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad 2022 m. metinis vidutinis pajamingumas bus 1,8 %, po to visą prognozuojamą laikotarpį pamažu didės ir 2025 m. sieks 2,7 %^[4]. Atsižvelgiant į numatomą greitesnį skatinamųjų pinigų politikos priemonių atšaukimą, rinkos lūkesčių dėl 2022, 2023 ir 2024 m. trumpalaikių palūkanų normų prognozė buvo padidinta atitinkamai apie 20, 90 ir 60 bazinių punktų, palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis. Dėl tų pačių priežasčių ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumo prognozė prognozuojamu laikotarpiu buvo padidinta maždaug nuo 20 iki 50 bazinių punktų.

Lentelė

Techninės prielaidos

Techninės prielaidos dėl naftos kainų buvo sumažintos dėl mažesnės paklausos, nepaisant OPEC+ sumažintos pasiūlos. Dėl pasaulio ekonomikos sulėtėjimo ir karantinų Kinijoje sumažėjus naftos paklausai, naftos kainos toliau mažėjo. Po to, kai buvo parengtos 2022 m. rugsėjo mėn. prognozės, Tarptautinė energetikos agentūra 0,4 % sumažino savo pasaulinės naftos paklausos 2023 m. prognozę. Manoma, kad Kinijoje vėl paskelbus karantiną, naftos paklausa toliau mažės, nes tikėtina, kad Kinijos ekonomikai ir toliau kenks nulinio COVID-19 politika, kurios ji laikosi didėjant COVID-19 ligos atvejų skaičiui. Šie paklausos veiksniai su kaupu nusveria pastaruoju metu sumažintų naftos gavybos tikslų, kuriuos OPEC+ įgyvendina nuo pat pandemijos pradžios, poveikį. Nuo to laiko, kai buvo parengtos 2022 m. rugsėjo mėn. prognozės, naftos ateities sandorių kreivė nusileido (3,8 % 2023 m. ir 4,7 % 2024 m.) ir kainos tebėra mažesnės nei dabartinės. Daroma prielaida, kad Brent žalios naftos kaina 2023 m. bus 86 JAV doleriai, o 2025 m. sumažės iki 76 JAV dolerių už barelį.

Didmeninės dujų ir elektros energijos kainos smarkiai sumažėjo, tačiau tebėra didelės; sumažėjo ir prognozuojamos apyvartinių taršos leidimų, kuriais prekiaujama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, kainos. Visus 2022 m. ES valstybėms narėms stengiantis užsitikrinti alternatyvas dujų tiekimui iš Rusijos ir dėl pastaruoju metu labai švelnių oro sąlygų lapkričio mėn. viduryje Europos dujų saugyklos buvo beveik visiškai užpildytos, todėl dujų kainos Europoje smarkiai krito. Daromos naujos prielaidos, pagal kurias dujų kainų prognozė smarkiai sumažinta, palyginti su techninėmis prielaidomis, kuriomis buvo grindžiamos 2022 m. rugsėjo mėn. prognozės (47 % 2023 m. ir 41 % 2024 m.). Ypač sumažėjo momentinės kainos, o ateities sandorių kainos rodo, kad tebesama didelės rizikos dėl pasiūlos, ypač kitais metais, kai ES turės papildyti savo dujų atsargas, ruošdamasi 2023–2024 m. žiemai. Pavyzdžiui, dujų ateities sandorių kainų Nyderlandų TTF gamtinių dujų prekybos platformoje kreivė išlieka padidėjusi visus 2023 m. – 124 EUR už MWh, o po 2023–2024 m. žiemos sezono dujų kainos turėtų kristi ir dar mažėti 2025 m. Atsižvelgiant į pasikeitusias prielaidas dėl dujų kainų, gerokai sumažintos prognozės ir dėl didmeninių elektros energijos ateities sandorių kainų. 4 intarpe pateiktoje jautrumo analizėje apžvelgiamas prielaidų dėl kitokios, negu numatyta pagrindinėse prognozėse, energijos kainų raidos poveikis. Kalbant apie apyvartinių taršos leidimų kainas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, pažymėtina, kad nuo galutinės duomenų įtraukimo į 2022 m. rugsėjo mėn. prognozes dienos kainų prognozė, paremta ateities sandorių kainomis, smarkiai sumažinta (‑17 % 2023 ir 2024 m.), atsižvelgiant į numatomą lėtesnį ekonomikos augimą ir į kitus veiksnius, taip pat į ES finansų ministrų pasiūlymą jau 2023 m. pavasarį pradėti apyvartinių taršos leidimų pardavimą.

Dvišaliai valiutų kursai prognozuojamu laikotarpiu greičiausiai nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Tai reiškia, kad 2022 m. JAV dolerio ir euro kursas vidutiniškai bus 1,05, o 2023–2025 m. – 1,03 JAV dolerio už eurą, t. y. apie 2 % didesnis, negu prognozuota 2022 m. rugsėjo mėn. Daroma prielaida, kad euro efektyvusis kursas, palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, bus apie 3 % didesnis.

Numatoma, kad 2023 m. labai sumažės investicijos į būstą, nes jos yra viena iš paklausos sudedamųjų dalių, kurias labiausiai veikia griežtėjančios finansavimo sąlygos, o 2024–2025 m. jos ims didėti, tačiau labai lėtai. Numatoma, kad dėl didėjančių būsto paskolų palūkanų normų ir griežtesnių paskolos gavimo sąlygų, taip pat dėl vis dar didelio neapibrėžtumo ir infliacijos, dėl kurios didėja statybos išlaidos, o namų ūkių perkamoji galia ir paklausa mažėja, investicijos į būstą 2023 m. sumažės. Tikimasi, kad investicijų į būstą augimo rodikliai vėl taps teigiami 2024 m. Tačiau tikėtina, kad visą likusią prognozuojamo laikotarpio dalį augimo tempas bus nedidelis, nes griežtesnės finansavimo sąlygos iš dalies atsvers mažiau neigiamo Tobino Q^[5] rodiklio ir didesnių disponuojamųjų pajamų poveikį.

Numatoma, kad didėjančios finansavimosi išlaidos, didelis neapibrėžtumas ir pakilusios energijos kainos trumpuoju laikotarpiu darys didelę neigiamą įtaką ir verslo investicijoms, tačiau tikimasi, kad 2024–2025 m. jos atsigaus. Dėl labai pasikeitusių motorinių transporto priemonių produkcijos rodiklių, tiekimo sutrikimų mažėjimo požymių, taip pat iš dalies dėl to, kad buvo sumažintas vis dar didelis vėluojamų įvykdyti užsakymų lygis, o nuo vasaros naujų užsakymų labai sumažėjo, 2022 m. trečiąjį ketvirtį verslo investicijos sparčiai augo. Jų augimą galima paaiškinti ir tuo, kad labai padidėjo investicijos į intelektinę nuosavybę Airijoje. Padidėjęs neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, pakilusios energijos kainos ir kylančios palūkanų normos lėmė mažėjantį verslo pasitikėjimą ir mažesnius lūkesčius dėl verslo aktyvumo investicinių prekių sektoriuje. Manoma, kad dėl šių veiksnių ir dėl padidėjusio susirūpinimo dėl galimų energijos tiekimo suvaržymų verslo investicijos artimiausiu metu trumpam smarkiai sumažės. Vėliau, mažėjant neapibrėžtumui bei tiekimo sutrikimams ir didėjant galutinei paklausai, verslo investicijos turėtų pamažu atsigauti. Tikimasi, kad toliau naudojant pagal programą „Next Generation EU“ (NGEU) skiriamas lėšas bus pritraukiamos privačios investicijos; prie to prisidės ir didėjančios įmonių pastangos mažinti gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro (taip pat ir įgyvendinant ES iniciatyvą „REPowerEU“), atsižvelgiant į būtinybę mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos.

Prognozuojama, kad dėl sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo euro zonos prekyba 2023 m. bus vangi, o grynąja verte toliau bus silpna ir 2024–2025 m., todėl einamosios sąskaitos balansas ir toliau nesikeis ir bus neigiamas. Dėl 2022 m. antrąjį pusmetį sumažėjusios euro zonos užsienio paklausos pablogėjo euro zonos eksporto perspektyvos, nepaisant to, kad sumažėjo tiekimo sutrikimų ir kad anksčiau krito euro kursas. Tiekėjų prekių pristatymo laikas ir toliau trumpėjo, todėl pagerėjo ilgalaikio vartojimo ir technologinių prekių, įskaitant puslaidininkius, tiekimas, tačiau tiekimas pagerėjo ir dėl mažesnės paklausos. Po dvejų atsigavimo po pandemijos metų 2023 metams prognozuojamas kuklesnis euro zonos importo ir eksporto augimo tempas. Tai daugiausia susiję su numatoma mažesne ilgalaikio vartojimo prekių paklausa. Prognozuojama, kad dėl karo Ukrainoje ir energetinio sukrėtimo trumpuoju laikotarpiu mažėjant užslopintai paklausai ir vartotojų pasitikėjimui bei disponuojamosioms pajamoms, šiek tiek sulėtės turizmo sektoriaus atsigavimas. Numatoma, kad grynasis eksportas 2023 m. nepadarys jokio poveikio BVP augimui, 2024 m. padarys nedidelį teigiamą poveikį, o 2025 m. – vėl jokio. Numatoma, kad dėl vangaus grynojo eksporto augimo euro zonos einamoji sąskaita^[6] prognozuojamu laikotarpiu tebebus neigiama. Tačiau 2023 m. prekybos sąlygos turėtų pagerėti. Prognozuojama, kad eksporto sektoriaus augimo perspektyvos vidutiniu laikotarpiu bus nedidelės dėl didelių energijos kainų nulemto konkurencingumo sumažėjimo.

3 pav.

Euro zonos realusis BVP pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Prognozuojama, kad darbo rinka trumpuoju laikotarpiu vis dar bus atspari, o vėliau jos raida iš esmės atitiks ekonominio aktyvumo raidą (4 pav.). Numatoma, kad 2022 m. labai padidėjęs užimtumo augimas 2023 m. gerokai sulėtės, nes sulėtėjus ekonomikos augimui mažės darbo jėgos paklausa. Trumpuoju laikotarpiu įmonės veikiausiai mažins darbo laiką, esant dideliam darbo jėgos trūkumui siekdamos išsaugoti darbuotojų skaičių. Prognozuojama, kad nuo 2024 m. užimtumas didės iš esmės tokiu pačiu tempu kaip ekonominis aktyvumas. Numatoma, kad vieno samdomojo darbuotojo našumas smarkiai sumažės – nuo 1,3 % 2022 m. iki 0,1 % 2023 m., o 2024 ir 2025 m. jis turėtų padidėti atitinkamai iki 1,4 % ir 1,3 %. Numatoma, kad nedarbo lygis 2023 m. padidės iki 6,9 %, o vėliau mažės ir 2025 m. bus 6,6 %.

4 pav.

Euro zonos darbo rinka

(darbo jėga, procentais; metiniai pokyčiai, procentais)

Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2022 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2023 m. prognozė sumažinta 0,4 procentinio punkto, o 2024 m. prognozė nepakeista. 2022 m. prognozė padidinta, nes ekonomikos atsivėrimo po pandemijos rezultatai antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais buvo geresni, negu tikėtasi. Nedidelę dalį šio padidinimo neutralizavo 2022 m. paskutiniojo ketvirčio prognozės sumažinimas – ji sumažinta dėl energetikos krizės ir su ja susijusio padidėjusio neapibrėžtumo, mažėjančio pasitikėjimo ir didesnės infliacijos. Dėl minėtų veiksnių sumažinta ir 2023 m. pirmųjų trijų ketvirčių prognozė. Numatoma, kad ketvirtinis BVP augimas pradės atsigauti nuo 2023 m. antrojo ketvirčio, tačiau atsigavimo tempas bus lėtesnis, negu prognozuota 2022 m. rugsėjo mėn. Neigiamas poveikis persikels į vėlesnius laikotarpius ir visiškai nusvers spartesnę visų metų dinamiką, todėl 2024 m. metinio BVP augimo prognozė nepakeista.

3 intarpas
Pesimistinis scenarijus, susijęs su energijos tiekimo mažinimu

Šiame intarpe aptariamas pesimistinis scenarijus, parengtas atsižvelgiant į euro zonos ekonomikos perspektyvas tebegaubiantį neapibrėžtumą dėl energijos tiekimo. Jame daroma prielaida, kad konfliktas Ukrainoje užsitęs, dujų tiekimas iš Rusijos bus visiškai nutrauktas, o dujų tiekimas iš alternatyvių šaltinių bus gerokai mažesnis, negu numatyta pagrindinio scenarijaus prognozėse. Taip pat daroma prielaida, kad, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, žaliavų kainos bus didesnės, neapibrėžtumas didės, prekyba silpnės, o finansavimo sąlygos blogės. Dėl šių priežasčių ekonominis aktyvumas patirtų didesnių neigiamų sukrėtimų ir būtų gerokai mažesnis, negu numatyta 2023 m. ir 2024 m. pagrindinio scenarijaus prognozėse. Infliacija abejais metais būtų didesnė, ypač 2023 m. (A lentelė), tačiau 2025 m. sumažėtų iki 2 %.

A lentelė

2022 m. gruodžio mėn. prognozės euro zonai pagal pagrindinį ir pesimistinį scenarijus

(metiniai pokyčiai, procentais)

Kitaip nei pagal pagrindinį scenarijų, pagal pesimistinį scenarijų daroma prielaida, kad šios žiemos pabaigoje ir kitą žiemą dujų tiekimas bus nepakankamas, todėl bus normuojamas dujų suvartojimas ir mažinamos gamybos apimtys. Likę dujų srautai iš Rusijos bus sustabdyti, o galimybė jas pakeisti dujomis iš kitų šalių bus daug mažesnė, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje. Be to, ES šalių įgyvendinamos paklausos mažinimo priemonės bus nesėkmingos, o ateinančios dvi žiemos bus neįprastai šaltos, todėl jau šios žiemos pabaigoje dujų pritrūks, o 2023–2024 m. žiemą jų trūkumas bus dar didesnis. Dėl to sutriks vertės grandinės ir bus būtina normuoti energijos suvartojimą gamyboje. Nors kai kurios šalys yra mažiau priklausomos nuo dujų tiekimo iš Rusijos, kitoms šalims dėl didelio energijos išteklių trūkumo teks labai sumažinti gamybos apimtis.

Dėl tiekimo sutrikimų labai padidės energijos kainos, o tolesni Ukrainos grūdų eksporto sutrikimai sukels ir maisto žaliavų kainų šuolį. Visiškai ir visam laikui nutraukus dar likusį Rusijos dujų tiekimą į ES, taip pat tvyrant įtampai pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkoje, nes Europos šalys stengiasi užpildyti savo dujų saugyklas ruošdamosi 2023–2024 m. žiemai, dujų kainos 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje pasieks aukščiausią lygį – 275 EUR už MWh, t. y. Europos Komisijos 2022 m. lapkričio mėn. pasiūlytą viršutinę dujų kainos ribą, kuri yra apie 125 % didesnė, negu pagal pagrindinį scenarijų (B lentelė). Vėliau, pasauliniams SGD eksporto pajėgumams ir ES SGD importo pajėgumams pamažu didėjant, dujų kainos pamažu mažės. Pagal šį scenarijų taip pat daroma prielaida, kad dėl ES priimto sprendimo uždrausti ES draudikams apdrausti Rusijos naftą gabenančius laivus ir dėl G7 priimtos naftos kainų viršutinės ribos Rusija turės tik ribotas galimybes naftą eksportuoti į kitas šalis, todėl naftos kaina 2023 m. pirmąjį ketvirtį bus 47 % didesnė, negu prognozuojama pagal pagrindinį scenarijų, tačiau vėliau, naftos rinkai pamažu atgaunant pusiausvyrą, iki 2025 m. vidurio vėl sumažės iki lygio, prognozuojamo pagal pagrindinį scenarijų. Šiame scenarijuje taip pat daroma prielaida, kad bus uždarytas Juodosios jūros laivybos koridorius ir toliau triks Ukrainos kviečių ir kukurūzų eksportas, taip pat kad didės energijos sąnaudos ir trąšų kainos, todėl tarptautinės maisto žaliavų kainos bus didesnės, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje.

B lentelė

Pesimistinio scenarijaus prielaidos

(metiniai nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus, procentais, jei nenurodyta kitaip)

Pagal pesimistinį scenarijų sumažėtų viso pasaulio ekonominis aktyvumas ir prekyba, o tai smarkiai paveiktų euro zonos užsienio paklausą. Daroma prielaida, kad karui Ukrainoje intensyvėjant ir tęsiantis ir 2023 m., bei dėl augančio tarptautinių sankcijų Rusijai poveikio, taip pat dėl pakilusių žaliavų kainų, padidėjusio neapibrėžtumo ir griežtesnių finansinių sąlygų, pasaulio ekonomika, ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono, smuks. Be to, prekybai ir pasaulinėms vertės grandinėms patyrus didžiulius sutrikdymus, 2023 m. euro zonos užsienio paklausa bus beveik 2 % mažesnė, o 2024–2025 m. – maždaug 3½ % mažesnė, palyginti su pagrindiniu scenarijumi.

Dėl didesnio vidaus neapibrėžtumo stipriai pasikeistų rinkos priemonių kainos, taip pat blogėtų bankų skolinimo sąlygos. Dėl besitęsiančio intensyvaus konflikto Ukrainoje 2023 m. pirmąjį ketvirtį dar labiau padidėtų neapibrėžtumas, o 2023 m. trečiąjį ketvirtį jis vėl padidėtų – dėl susirūpinimo, kad ateinančią žiemą gali trūkti dujų. Tai reiškia, kad nepastovumas finansų rinkose dar labiau didės. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, daroma prielaida, kad 2023 m. akcijų kainos sumažės apie 4 %. Scenarijuje taip pat numatoma, kad bankai, atsižvelgdami į padidėjusias finansavimosi išlaidas ir į didesnę skolininkų riziką, perkainos paskolas.

Pagal pesimistinį scenarijų euro zonos ekonominis aktyvumas 2023 m. sumažėtų, 2024 m. didėtų gerokai lėčiau, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų, o 2025 m. atsigautų stipriai, bet nevisiškai. Gamybos sutrikimų poveikis prognozuojamas remiantis įvertintomis ekonomikos galimybėmis energijos tiekimo šaltinius pakeisti kitais^[7], o visas kitas scenarijaus makroekonominis poveikis buvo įvertintas remiantis ECB-BASE modeliu^[8]. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, pagal pesimistinį scenarijų euro zonos realiojo BVP augimas 2023 m. būtų 1,1 procentinio punkto mažesnis, 2024 m. – 1,7 procentinio punkto mažesnis, o vėliau nusistovėtų ir 2025 m. būtų 0,2 procentinio punkto didesnis, negu pagal pagrindinį scenarijų numatomas augimo tempas (žr. pav.). Vienas iš pagrindinių tokią neigiamą BVP raidą lemiančių veiksnių yra dujų tiekimo trūkumas ir jo lemiami gamybos sutrikimai. Kadangi, vienus energijos šaltinius pamažu keičiant kitais ir ekonomikai susireguliavus, tiekimo sutrikimų poveikis sumažėtų, po nuosmukio laikotarpio BVP augtų šiek tiek sparčiau, negu numatoma pagal pagrindinį scenarijų, tačiau prognozuojamo laikotarpio pabaigoje BVP lygis pagal pesimistinį scenarijų išliktų mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų^[9].

Dėl smarkiai pakilusių žaliavų kainų pasireikštų stiprus kainas didinantis spaudimas, dėl to numatomas didesnės infliacijos laikotarpis truktų ilgiau. Vertinama, kad infliacija pagal SVKI staigiai padidės ir 2023 m. pasieks 7,4 %, o 2024 m. sumažės iki 3,6 %. Tai daugiausia susiję su šokais žaliavų ir maisto produktų kainoms, taip pat su pasiūlos šoku dėl gamybos sutrikimų. Kita vertus, mažesnės paklausos poveikis šiek tiek kompensuoja kainų spaudimą 2024 m., ir kiek daugiau – 2025 m., kai didėjusios energijos kainos ims mažėti, tad infliacija sumažės iki 2 %.

Pav.

Poveikis euro zonos realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI pagal pesimistinį scenarijų, palyginti su 2022 m. gruodžio mėn. pagrindinio scenarijaus prognozėmis

(nuokrypis nuo 2022 m. gruodžio mėn. pagrindinio scenarijaus prognozių, procentiniais punktais)

Šią analizę gaubia itin didelis neapibrėžtumas. Šiuo metu Europoje žaliavų, ypač dujų, kainos yra labai nepastovios. Gamybos sutrikimų, kuriuos lemia mažinamos dujų tiekimo apimtys, poveikis labai priklausys nuo to, kaip pavyks Rusijos dujas pakeisti dujomis iš kitų šaltinių, kaip gamybos procesuose dujas pavyks pakeisti kitais energijos ištekliais ir kaip ekonomika sugebės prisitaikyti prie kainų aplinkos. Į pinigų politikos priemonių, kuriomis būtų galima sušvelninti sukrėtimų makroekonominį plitimą, poveikį analizėje neatsižvelgiama. Be to, analizėje neatsižvelgiama ir į euro zonos šalių nacionalinių vyriausybių intervencijas, kurios galėtų padėti stabilizuoti gamybą, apsaugoti mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius arba sušvelninti didesnių žaliavų kainų poveikį vartotojų kainoms, nes tokių intervencijų yra daugybė ir jos skirtingose šalyse yra skirtingos, tik į tas, kurios yra įtrauktos į prognozes pagal pagrindinį scenarijų.

2 Fiskalinė perspektyva

Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, pagrindinis prognozių scenarijus buvo papildytas itin didelį skatinamąjį poveikį turėsiančių fiskalinių priemonių paketu. Tai daugiausia papildomos fiskalinės paramos priemonės, kurių vyriausybės nusprendė imtis reaguodamos į sparčiai didėjančias energijos kainas ir dideles pragyvenimo išlaidas – 2022 m. jos sudarys apie 0,7 procentinio punkto BVP, o 2023 m. – 1,6 procentinio punkto BVP. Pastarosios yra naujos skatinamosios priemonės, kurias vyriausybės patvirtino savo 2023 m. biudžeto projektuose. Įtraukus šias papildomas priemones, bendra į šias prognozes įtrauktų skatinamųjų fiskalinių priemonių, susijusių su energetikos krize ir karu Ukrainoje, suma per 2022–2023 m. padidėja iki 2 % BVP. Prognozuojama, kad apie trečdalis šiuo metu patvirtintų fiskalinių skatinamųjų priemonių, ypač išlaidos didesnių energijos kainų ir infliacijos poveikio kompensavimui ir – tam tikru mastu – gynybos pajėgumų didinimui, toliau darys poveikį ir 2024 m. biudžetui. Numatoma, kad apskritai euro zonos fiskalinės politikos pozicija, kuri 2020 m. buvo itin skatinamoji, o 2021 m. buvo šiek tiek sugriežtinta, ir kuri, manoma, bus sugriežtinta ir 2022 m., pakoreguota dėl NGEU dotacijų, 2023 m. bus kiek laisvesnė – daugiausia dėl naujų skatinamųjų priemonių. Kadangi šiuo metu daroma prielaida, kad didelė dalis priemonių bus atšauktos, numatoma, kad fiskalinė politika 2024 m. bus sugriežtinta, o 2025 m. išliks iš esmės neutrali. Tačiau išlieka didelis klausimas, ar šiuo metu patvirtintos paramos energetikai priemonės bus pratęstos^[10].

Numatoma, kad 2023 m. euro zonos biudžeto balansas pablogės, bet vėliau gerės, o valdžios sektoriaus skola visą prognozuojamą laikotarpį mažės. Visą prognozuojamą laikotarpį biudžeto balanso ir BVP santykio gerėjimą lems ciklinė komponentė ir mažesnis dėl cikliškumo pakoreguotas pirminis deficitas, nors palūkanų mokėjimai didės. Prognozuojama, kad po numatomo pagerėjimo 2022 m. (nuo ‑5,1 % BVP 2021 m. iki ‑3,5 % 2022 m.) biudžeto balansas 2023 m. bus ‑3,7 %. Numatoma, kad biudžeto balansas gerės ir 2024 m. ir kiek mažiau – 2025 m., tad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje jis turėtų sudaryti ‑2,6 % BVP, tačiau tai vis tiek yra gerokai prasčiau negu prieš pandemiją (‑0,6 %). 2020 m. gerokai išaugusi bendra euro zonos valdžios sektoriaus skola visą prognozuojamą laikotarpį turėtų mažėti ir 2025 m. sudaryti apie 88 % BVP, t. y. tebebus didesnė negu prieš pandemiją (84 %). Jos mažėjimą daugiausia lems palankūs palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumai, kuriuos lemia nominaliojo BVP augimas, su kaupu atsveriantis vis dar didelį, nors jau mažėjantį, pirminį deficitą. Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2022 m. biudžeto balanso prognozė padidinta, 2023 m. – gerokai sumažinta, o 2024 m. – nepakeista. Šie patikslinimai iš esmės atspindi dėl cikliškumo pakoreguoto pirminio balanso pokyčius dėl pirmiau nurodytų veiksnių. Viso prognozuojamo laikotarpio skolos ir BVP santykio prognozė sumažinta – daugiausia dėl iš 2021 m. persikeliančių bazės efektų ir šiek tiek palankesnių palūkanų normų bei ekonomikos augimo tempo skirtumo prognozių.

3 Kainos ir sąnaudos

Numatoma, kad 2022 m. infliacija pagal SVKI vidutiniškai bus 8,4 %, o vėliau mažės ir 2023 m. bus 6,3 %, 2024 m. – 3,4 %, o 2025 m. – 2,3 %. Tokiai bendrosios infliacijos raidai įtakos turės visų pagrindinių sudedamųjų dalių metinio pokyčio sumažėjimas įvairia apimtimi (6 pav.). Labiausiai per 2023 m. sumažės energijos infliacija, dėl kurios bendrosios infliacijos lygis 2023 m. paskutinį ketvirtį sumažės net iki 3,6 % (nuo 2022 m. pabaigoje buvusio 10 % lygio). Vis dėlto ji ir toliau bus svarbus veiksnys, dėl kurio bendroji infliacija 2024 m. bus gerokai didesnė už ECB siekiamą infliacijos tikslą.

Trumpalaikes infliacijos perspektyvas vis dar gaubia didelis neapibrėžtumas, tačiau manoma, kad keletą ateinančių mėnesių infliacija pagal SVKI ir toliau bus itin didelė, o visus 2023 m. stabiliai mažės dėl energijos bazės efektų, mažėjančio kainodaros grandinės spaudimo ir vyriausybių įgyvendinamų priemonių (5 pav.). 2022 m. bendrąją infliaciją labiausiai didino stipriai išaugusios energijos išteklių ir maisto produktų kainos, dėl tiekimo grandinėje vis dar pasireiškiančių sutrikimų sparčiai kilusios pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainos ir dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų sektoriaus atvėrimo pakilusios paslaugų kainos. Tokiam įvairių kainų didėjimui įtakos turėjo ir nepaprastai padidėjusios energijos ir kitos gamybos sąnaudos, paveikusios gamintojų kainas, prie kainų didėjimo taip pat prisidėjo iki 2022 m. vidurio fiksuota vis dar gana didelė paklausa. Numatoma, kad 2023 m. infliacija pagal SVKI sumažės daugiausia dėl staigaus energijos dedamosios sumažėjimo. Tai sukels infliaciją mažinančius bazės efektus, kurie didžiausią įtaką turės kuro kainoms. Prie šio mažėjimo šiek tiek prisidės ir tikėtinas naftos kainų mažėjimas, numatomas remiantis rinkos lūkesčiais, o prielaidos dėl elektros energijos ir dujų kainų leidžia manyti, kad iš pradžių jos toliau sparčiai kils, o vėliau mažės^[11]. Jau ir šiaip didelė maisto produktų infliacija artimiausius mėnesius turėtų ir toliau didėti. Ji didės dėl tebeveikiančio didelio kainodaros grandinės spaudimo, kurį daro anksčiau pakilusios maisto žaliavų ir energijos kainos bei kitos gamybos sąnaudos, kurį dar labiau sustiprina uždelstas euro nuvertėjimo poveikis, taip pat kylantis darbo užmokestis, įskaitant minimalųjį darbo užmokestį. Šiems spaudimą sąnaudoms darantiems veiksniams nykstant, maisto produktų kainų lygio kilimas 2023 m. turėtų pradėti mažėti. Prognozuojama, kad metų sandūroje infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pasieks aukščiausią lygį ir vėliau mažės labai pamažu, nes darbo užmokestis didės ir kainodaros grandinės spaudimas mažės labai lėtai. Manoma, kad kainų spaudimas paslaugų kainų lygio kilimui bus didesnis negu pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų lygio kilimui.

5 pav.

Euro zonos infliacija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, procentais)

Numatoma, kad dujų ir elektros energijos kainos ilgiau darys poveikį bendrajai infliacijai, nes kai kuriose euro zonos šalyse didmeninių kainų poveikio perdavimas būna uždelstas, be to, dėl taikomų fiskalinių paramos priemonių infliacija trumpuoju laikotarpiu mažėja, tačiau ilgesniu laikotarpiu užsitęsia. Numatoma, kad dėl transporto degalų sudedamosios nuo 2023 m. vidurio infliacija mažės, tačiau dėl vartotojų mokamų elektros energijos ir dujų kainų ji iki pat 2025 m. didės, nepaisant to, kad didmeninės kainos pastaruoju metu staigiai krito. Kai kuriose šalyse didmeninių kainų poveikis mažmeninėms kainoms persiduoda gana greitai – vos per keletą mėnesių, o kitose šalyse tai gali trukti gerokai ilgiau – net dvejus metus ar daugiau. Tokie skirtumai kyla dėl nacionalinių mažmeninių rinkų veikimo ir kainodaros ypatumų, pavyzdžiui, reguliuojamų ir nereguliuojamų tarifų santykio, fiksuotų ir lanksčių sutarčių santykio, vidutinių kainų fiksavimo laikotarpių. Todėl kai kuriose šalyse, kuriose poveikis paprastai persiduoda su uždelsimu, ankstesnės didmeninių kainų raidos poveikis gali būti dar nepersidavęs visas. Visgi kai kuriose šalyse įvykę mažmeninių rinkų veikimo ir kainodaros pokyčiai rodo, kad poveikis jau persiduoda greičiau negu tose šalyse persiduodavo anksčiau. Infliacijai prognozuojamu laikotarpiu didelę įtaką turės ir fiskalinės priemonės, skirtos didelių energijos kainų ir infliacijos poveikiui kompensuoti. Įvertinta, kad 2022 m. dėl jų bendroji infliacija pagal SVKI sumažėjo 1,1 procentinio punkto, o 2023 m. ji turėtų sumažėti dar 0,5 procentinio punkto. Tačiau vėliau, šias priemones atšaukus, infliacija gerokai padidės – 0,7 procentinio punkto 2024 m. ir 0,4 procentinio punkto 2025 m.^[12]

Infliaciją šiek tiek didina ir fiskalinės priemonės, kuriomis remiama žalioji pertvarka^[13]. Įvertinta, kad kiekvienais prognozuojamo laikotarpio metais dėl jų infliacija pagal SVKI didės po maždaug 0,1 procentinio punkto. Praeityje didmeninės elektros energijos kainos didėjo ir dėl didesnių apyvartinių taršos leidimų kainų ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje^[14]. Tačiau, remiantis ateities sandorių kainomis (žr. 1 intarpą), jų poveikis bendrajai infliacijai pagal SVKI prognozuojamu laikotarpiu turėtų būti nereikšmingas.

Remiantis prielaidomis dėl žaliavų kainų, prognozuojama, kad vėlesniais prognozuojamo laikotarpio metais maisto produktų infliacija pagal SVKI mažės. Maisto produktų infliacijos pokyčiams nemažą įtaką darys ir energijos infliacijos pokyčiai, atsižvelgiant į tai, kad dėl išaugusių energijos sąnaudų kainos trumpuoju laikotarpiu toliau didės. Prognozuojama, kad supirkimo kainos prognozuojamu laikotarpiu mažės lėtai ir toliau bus istoriškai didelės bei didesnės už rugsėjo mėn. prognozuotą lygį. Todėl manoma, kad 2025 m. maisto produktų infliacija bus šiek tiek didesnė už savo istorinį vidurkį ir sieks 2,3 %.

Prognozuojama, kad, mažėjant tiekimo sutrikimams ir kainodaros grandinės spaudimui, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažės, tačiau dėl sparčiai kylančio darbo užmokesčio tebebus didelė, vertinant pagal istorinius standartus. Prognozuojama, kad išsikvėpus kainas didinusiam tiekimo sutrikimų ir ekonomikos atsivėrimo poveikiui bei pasireiškiant uždelstam ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikiui, taip pat šiek kiek sušvelnėjus netiesioginiam didesnių energijos kainų poveikiui, infliacija turėtų sumažėti iki 4,2 % (2023 m.) ir 2,4 % (2025 m.). Vis dėlto tai, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2025 m. vidutiniškai bus 2,4 %, rodo uždelstą euro nuvertėjimo, taip pat įtampos darbo rinkose ir darbo užmokesčio didinimo dėl infliacijos, poveikį.

6 pav.

Euro zonos infliacija pagal SVKI pagal pagrindines komponentes

(metinis pokytis, procentais; procentiniai punktai)

Numatoma, kad darbo užmokestis sparčiai augs visą prognozuojamą laikotarpį. Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas, vertinamas pagal vienam samdomajam darbuotojui tenkantį atlygį, padidės nuo 4,5 % (2022 m.) iki 5,2 % (2023 m.), o vėliau, sumažėjus infliacijai, sumažės iki 4,5 % (2024 m.) ir 3,9 % (2025 m.). Dėl atsparių darbo rinkų, didinamo minimalaus darbo užmokesčio ir infliacijos kompensavimo darbo užmokestis turėtų augti gerokai didesniu tempu negu istorinis vidurkis. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2022–2024 m. laikotarpio darbo užmokesčio augimo prognozė iš viso padidinta 1,4 procentinio punkto – daugiausia dėl didesnio infliacijos kompensavimo. Tačiau realusis darbo užmokestis 2022 m. ir 2023 m. mažės, bet vėlesnę prognozuojamo laikotarpio dalį dalis šio sumažėjimo bus kompensuota. Numatoma, kad dėl prognozuojamo tolesnio darbo užmokesčio augimo ir lėtesnio darbo našumo didėjimo prasidedant ekonomikos nuosmukiui ir kaupiant darbo jėgą, 2023 m. vienetinės darbo sąnaudos toliau didės. Vėliau, darbo užmokesčiui augant lėčiau ir, visų pirma, dėl numatomo ekonominio aktyvumo padidėjimo darbo našumui vėl pradėjus didėti, vienetinių darbo sąnaudų augimas turėtų pradėti mažėti.

Importo kainų metinis augimo tempas 2022 m. smarkiai padidėjo, tačiau numatoma, kad 2023 m. jis labai sulėtės, o paskutinius dvejus prognozuojamo laikotarpio metus iš esmės nesikeis. Prognozuojama, kad 2023 m. metinis augimo tempas labai sumažės dėl numatomo naftos ir kitų žaliavų kainų mažėjimo ir importuojamų žaliavų tiekimo sutrikimų nykimo.

Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2022 m. prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2023 m. prognozė – 0,8 procentinio punkto, o 2024 m. prognozė – 1,1 procentinio punkto. Prognozės padidintos daugiausia dėl pastaruoju metu fiksuotų netikėtai didesnių rodiklių, taip pat iš naujo įvertinus kainodaros grandinės spaudimo (įskaitant padidėjusias maisto sektoriuje naudojamų žaliavų sąnaudas) mastą, tvarumą ir poveikį, taip pat dėl padidintos darbo užmokesčio augimo prognozės. Dalį šio padidinimo atsveria 2023 m. infliacijos prognozės sumažinimas 0,7 procentinio punkto dėl naujų fiskalinių priemonių, dėl kurių sprendimas priimtas jau po 2022 m. rugsėjo mėn. prognozių, ypač tų, kuriomis siekiama mažinti energijos kainų didėjimą. Tačiau 2024 m. dėl šių priemonių atšaukimo bendrosios infliacijos prognozė padidinta 0,5 procentinio punkto. Energijos žaliavų kainų prognozės sumažinimas, prognozuojamos prastesnės augimo perspektyvos, spartesnis tiekimo sutrikimų mažėjimas ir pastaruoju metu padidėjęs euro kursas atsveria tik dalį bendrosios infliacijos prognozės padidinimo.

4 intarpas
Jautrumo analizė: alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą, gaubiantį būsimą energijos kainų raidą, atlikta įvairių aspektų jautrumo analizė ir įvertintas alternatyvių energijos kainų raidos scenarijų mechaninis poveikis pagrindinio scenarijaus prognozėms. Pirmiausia šiame intarpe nagrinėjama galimų išskirtinai didelių energijos žaliavų kainų pokyčių rizika infliacijos perspektyvoms trumpuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į šiuo metu didelius energijos žaliavų kainų svyravimus. Paskui įvertinamas pasirinkto alternatyvaus energijos kainų raidos scenarijaus poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI per visą prognozuojamą laikotarpį.

Dėl šiuo metu juntamo didelio naftos ir ypač dujų kainų svyravimo itin padidėjo labai trumpo laikotarpio infliacijos perspektyvą gaubiantis neapibrėžtumas. Tokio didelio trumpalaikio svyravimo paprastai neatspindi pagal pasirinkimo sandorius išvestas pasiskirstymas aplink ateities sandorius (žr. toliau). Norint įvertinti tokį trumpalaikį jautrumą, viena iš galimybių yra įvertinti naftos ir dujų kainų trumpalaikių svyravimų viršutinę ir apatinę ribas, o tada, remiantis šiomis ribomis, parengti artimiausio laikotarpio infliacijos prognozę. Šioje jautrumo analizėje nusistatytas naftos kainų intervalas yra nuo 60 iki 120 JAV dolerių už barelį, o didmeninių dujų kainų – nuo 50 iki 200 EUR už MWh. Šios kainos, kurios, kaip manoma, bus taikomos nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn., įtraukiamos į energijos (kuro, elektros energijos ir dujų) rodiklių lygtis, kurias ECB ekspertai naudoja trumpalaikei infliacijai prognozuoti. Jeigu pasitvirtintų prielaidos dėl maksimalaus naftos ir dujų kainų padidėjimo, bendroji infliacija pagal SVKI 2022 m. paskutinį ketvirtį būtų 0,2 procentinio punkto, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 1,0 procentinio punkto didesnė, negu prognozuojama pagal pagrindinį scenarijų. Pasitvirtinusios prielaidos dėl didžiausio naftos ir dujų kainų sumažėjimo turėtų simetrišką poveikį: 2022 m. paskutinį ketvirtį bendroji infliacija būtų 0,2 procentinio punkto, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 1,0 procentinio punkto mažesnė.

Pav.

Alternatyvi infliacijos pagal SVKI raida trumpuoju laikotarpiu

(metiniai pokyčiai, procentais)

Visą prognozuojamą laikotarpį apimantys alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai sudaryti pagal naftos kainas, išvestas pagal pasirinkimo sandorius, naujausių prognozių dėl dujų ateities sandorių kainų paklaidas ir palyginamųjų kainų raidą. Alternatyvūs infliacijos mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių naftos kainos skirstinių 2022 m. lapkričio 23 d. (galutinė duomenų, naudotų techninėms prielaidoms parengti, įtraukimo diena) 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius. Šis pasiskirstymas rodo tam tikrą nuokrypį žemyn. Kadangi duomenų apie panašų dujų kainų pasiskirstymą nėra, alternatyvūs scenarijai išvedami iš pasiskirstymo, pagrįsto naujausių prognozių dėl dujų ateities sandorių kainų paklaidomis, 25-ojo ir 75-ojo procentilių. Taip pat atsižvelgiama į prielaidas dėl palyginamųjų tiek naftos, tiek dujų kainų.

Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas taikant įvairius Eurosistemos ir ECB ekspertų makroekonominius modelius, naudojamus rengiant prognozes. Vidutinis poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal šiuos modelius parodytas toliau pateiktoje lentelėje. Iš gautų rezultatų matyti, kad 2023–2025 m. didžiausi nukrypimai didėjimo linkme nuo pagrindinio infliacijos pagal SVKI prognozių scenarijaus yra 75-ajame procentilyje. Tai reiškia, kad infliacija pagal SVKI gali būti 0,5–0,6 procentinio punkto didesnė. Pagal scenarijų, paremtą palyginamosiomis kainomis, 2023–2024 m. numatomas mažesnis poveikis, o 2025 m. – panašus infliacijos pagal SVKI didėjimas. Pagal scenarijų, paremtą 25-uoju procentiliu, infliacija pagal SVKI 2023–2024 m. būtų 0,8–0,9 procentinio punkto mažesnė, o 2025 m. – 0,6 procentinio punkto mažesnė. Poveikis realiojo BVP augimui pagal 75-ojo procentilio ir palyginamųjų kainų scenarijų tiek 2024 m., tiek 2025 m. sudarytų ‑0,1 procentinio punkto, o pagal 25-ojo procentilio scenarijų BVP augimas 2024 m. būtų 0,2 procentinio punkto, o 2025 m. – 0,1 procentinio punkto didesnis.

Lentelė

Alternatyvios energijos kainų raidos poveikis

5 intarpas
Kitų institucijų prognozės

Prognozes euro zonai rengia ir kitos tarptautinės organizacijos bei privačiojo sektoriaus institucijos. Tačiau jos nėra tiesiogiai palyginamos tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes buvo parengtos skirtingu metu. Be to, šiose prognozėse taikomi nevienodi metodai prielaidoms dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų žaliavų kainas, rengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi koregavimo dėl darbo dienų skaičiaus metodai.

Lentelė

Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas

(metiniai pokyčiai, procentais)

2022 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų parengtos viso prognozuojamo laikotarpio BVP augimo ir infliacijos prognozės atitinka kitose prognozėse pateiktas viršutines vertes arba yra už jas didesnės. Eurosistemos ekspertai prognozuoja šiek tiek didesnį augimą 2022 m., negu numatomas kitose prognozėse (galbūt dėl to, kad į prognozes įtraukti naujausi pakoreguoti pirmųjų trijų ketvirčių duomenys). 2023 ir 2025 m. prognozės patenka į kitų prognozių ribas, o 2024 m. Eurosistemos ekspertų prognozės yra didžiausios. Eurosistemos ekspertų 2022 ir 2023 m. infliacijos prognozės patenka į kitų prognozių ribas, o 2024 ir 2025 m. prognozės beveik siekia kitose prognozėse pateiktas viršutines vertes arba yra už jas didesnės.