1 Apžvalga

Euro zonos ekonomika konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikiui įrodė esanti atsparesnė, negu buvo manyta. Realiojo BVP augimas 2026 m. antrąjį ketvirtį netikėtai viršijo prognozes, o trumpalaikiai rodikliai rodo spartų augimą artimiausiu metu, nes mažėja neapibrėžtumas, didėja pasitikėjimas ir numatoma, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose kilęs energijos tiekimo sukrėtimas pamažu slops^[1]. Daroma prielaida, kad šią vasarą Europą alinusios karščio bangos neigiamas poveikis ekonominiam aktyvumui bus tik ribotas ir laikinas. Vidutiniu laikotarpiu vidaus paklausą ir toliau turėtų skatinti atsigaunančios realiosios pajamos, palaikomos mažesnės energijos kainų infliacijos, taip pat atspari darbo rinka, o nedarbo lygis turėtų pasiekti naują istoriškai žemiausią lygį. Vėlesniais prognozių laikotarpio metais augimą turėtų skatinti ir didėjančios valdžios sektoriaus išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, ypač Vokietijoje, bei su dirbtiniu intelektu (DI) susijusios investicijos. Kalbant apie išorės veiksnius, pažymėtina, kad didėjant užsienio paklausai turėtų sparčiau augti eksportas, nors jį ir toliau slopins nuolatinės konkurencingumo problemos. Be to, numatoma, kad euro zona gaus mažiau naudos iš didelės pasaulinės su DI susijusios paklausos nei kai kurios kitos šalys dėl jos mažesnio DI prekių sektoriaus. Pagal pagrindinį scenarijų numatomas metinis realiojo BVP augimas 2026 m. bus 0,9 %, 2027 m. – 1,4 %, o 2028 m. – 1,5 % (žr. 1 lentelę). Atlikus koregavimą dėl Airijos duomenų kintamumo, numatoma, kad 2026 ir 2027 m. augimas sudarys 1,2 %, o 2028 m. padidės iki 1,4 %^[2]. Palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis, BVP augimo 2026 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto (0,3 procentinio punkto, koreguojant pagal Airijos duomenų kintamumą). Tai rodo netikėtus duomenis ir teigiamus apklausų rodiklius, iš kurių matyti perkėlimo efektas 2027 m., nulėmęs tų metų prognozė tikslinimą 0,2 procentinio punkto. BVP augimo 2028 m. prognozė nepakeista.

Infliacijos perspektyvą ir toliau daugiausia lemia energetinis sukrėtimas, kuris, manoma, atslūgs, nors su šia prielaida susijęs didelis neapibrėžtumas. Numatoma, kad dėl energijos kainų šuolio, susijusio su konfliktu Artimuosiuose Rytuose, infliacija aukščiausią lygį – 3,6 % – pasieks 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį, o žalios naftos kainos augs dar labiau dėl papildomo poveikio, didinančio perdirbtų naftos produktų ir didmeninių dujų bei elektros energijos kainas. Kadangi pagrindinis konflikto poveikis energijos kainoms nepatenka į palyginimą su to pačio laikotarpio prieš metus duomenimis, numatoma, kad bendroji infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2027 m. antrąjį ketvirtį sumažės iki 2,5 %, o vėliau svyruos ties 2,0 %. Bendrosios infliacijos pobūdis paslepia spartos, kuria energetinis sukrėtimas persiduoda pagrindinėms sudedamosioms dalims, skirtumus. Spartus poveikio perdavimas vartotojų energijos kainoms reiškia, kad netrukus po numatomo energijos žaliavų kainų sumažėjimo mažės ir energijos kainų infliacija, kuri 2027 m. taps neigiama, o 2028 m. padidės, pradėjus taikyti 2-ąją ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS2). Kita vertus, energetinis sukrėtimas, manoma, tik pamažu paveiks ne energijos kainų infliaciją, kuri turėtų didėti iki 2027 m. pradžios, o vėliau likti pakilusi ir 2028 m. vėl sumažėti. Apskritai vertinama, kad netiesioginis ir antrinis poveikiai yra nedideli. Gerėjant ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvoms, manoma, kad numatomas infliacijos mažėjimas padės apriboti spaudimą darbo užmokesčiui vidutiniu laikotarpiu, nors darbo užmokestis turėtų ir toliau augti daugiau, palyginti su ilgalaikiu istoriniu vidurkiu. Apskritai pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad infliacija pagal SVKI padidės nuo 2,1 % (2025 m.) iki 3,0 % (2026 m.), 2027 m. sumažės iki 2,5 %, o 2028 m. dar šiek tiek sumažės – iki 2,1 %. Bendrosios infliacijos pagal SVKI 2026 m. prognozė nepakoreguota, nes, atsižvelgiant į tai, kad iki liepos mėn. gerokai netikėtai sumažėjo maisto produktų kainų augimas, ši sudedamoji dalis buvo sumažinta, bet nepalankių oro sąlygų daromas didinantis poveikis atsvėrė energijos kainų infliacijos prognozės padidinimą. 2027 m. bendrosios infliacijos prognozė padidinta 0,2, o 2028 m. – 0,1 procentinio punkto, atsižvelgiant į numatomą didesnę energijos kainų infliaciją 2027 m. ir didesnę grynąją infliaciją (infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų) abejais metais, kurią lėmė geresnės ekonominio aktyvumo perspektyvos ir dėl šiek tiek pagerėjusios padėties darbo rinkoje truputį daugiau augantis darbo užmokestis. Numatoma, kad netiesioginis ir antrinis poveikiai, išskyrus mažesnį netiesioginį poveikį maisto kainoms, iš esmės nepasikeis, palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis.

Euro zonos ekonomikos perspektyvos tebėra labai neapibrėžtos dėl tebesitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, Hormūzo sąsiaurio blokados ir toliau svyruojančių energijos kainų. Siekiant parodyti šį neapibrėžtumą, pagrindinio scenarijaus prognozės papildytos atnaujintomis trijų 2026 m. birželio mėn. prognozėse pateiktų alternatyvių scenarijų – švelnesnio, nepalankiojo ir griežtojo – versijomis. Šie scenarijai skiriasi prielaidomis dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų sukrėtimo masto bei trukmės, sukrėtimo poveikio tarptautinei aplinkai ir neapibrėžtumui, taip pat netiesioginio ir antrinio poveikių infliacijai dydžio.

• Pagal švelnesnį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainos normalizuosis sparčiau nei pagal pagrindinį scenarijų. Todėl infliacija mažėtų sparčiau ir 2027 bei 2028 m. nebesiektų 2 % tikslinio lygio, o BVP augimas būtų šiek tiek spartesnis nei pagal pagrindinį scenarijų.
• Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainos kils sparčiau ir ilgiau nei pagal pagrindinį scenarijų. Jame taip pat numatomas didesnis neapibrėžtumas ir platesnis tarptautinis poveikis, taip pat stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikiai infliacijai. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, tai reiškia, kad 2026–2028 m. infliacija būtų didesnė, o BVP augimas 2027 ir 2028 m. būtų mažesnis nei pagal pagrindinį scenarijų.
• Pagal griežtąjį scenarijų daroma prielaida, kad energijos kainų sukrėtimas bus stipresnis ir tęsis ilgiau, neapibrėžtumas bus didesnis, o poveikis darbo užmokesčiui ir ne energijos kainoms bus stipresnis negu pagal nepalankųjį scenarijų. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, tai reiškia, kad bendroji infliacija prognozuojamu laikotarpiu būtų gerokai ir ilgiau didesnė, o tai atitinka anksčiau fiksuotus netiesiškumo atvejus didelio energijos kainų sukrėtimo kontekste. BVP augtų gerokai mažiau 2027 m., o vėliau atsigautų ir 2028 m. augimas būtų tik šiek tiek mažesnis už pagrindiniame scenarijuje numatytą tempą, nes sparčiau augantis darbo užmokestis skatintų pajamas ir paklausą.

2 Makroekonominės prognozės euro zonos ekonomikai

2.1 Realioji ekonomika

Euro zonos ekonomika tebėra atspari energetikos ir neapibrėžtumo sukrėtimams, susijusiems su konfliktu Artimuosiuose Rytuose. Remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, 2026 m. antrąjį ketvirtį realusis BVP padidėjo 0,4 % (pirmąjį ketvirtį buvo 0,0 %)^[3]. Pakoreguotas euro zonos BVP augimo rodiklis, kurį apskaičiuojant Airijos atveju vietoj BVP naudojama pakoreguota vidaus paklausa, per tą patį laikotarpį padidėjo 0,3 %, t. y. 0,2 procentinio punkto daugiau, negu numatyta birželio mėn. prognozėse, ir nepakito, palyginti su 2026 m. pirmuoju ketvirčiu (žr. 1 pav. a grafiką)^[4]. Didesnis, negu tikėtasi, augimas rodo, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltas neigiamas poveikis realiosioms pajamoms ir neapibrėžtumui tebėra kontroliuojamas, o teigiamas dabartinio DI bumo impulsas galimai palaiko verslo investicijas ir išorės paklausą.

Turimi apklausų duomenys rodo, kad, nepaisant tebetvyrančio su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijusio neapibrėžtumo ir vasarą Europoje susiklosčiusių ekstremalių meteorologinių sąlygų, kurį laiką stabdžiusių augimą, pasitikėjimas didėja, o augimas spartėja. Apklausų duomenys iki rugpjūčio mėn. rodo, kad augimas lėčiausias buvo pavasarį, o dabar spartėja. Sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) rugpjūčio mėn. šiek tiek padidėjo, skatinamas spartėjančio apdirbamosios gamybos produkcijos augimo, o paslaugų PVI rodė, kad augimas dar tęsiasi. Į ateitį orientuoti PVI rodikliai taip pat pagerėjo, nors tiekėjų pristatymo terminai šiek tiek pailgėjo. Rugpjūčio mėn. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis taip pat toliau didėjo, tad atotrūkis, palyginti su vasario mėn. lygiu (buvusiu prieš karą), sumažėjo. Pastarosios karščio bangos ir sausros Europoje, dėl kurių sumažėjo pagrindinių upių vandens lygis ir kilo gaisrų, trečiąjį ketvirtį, priešingai, augimą turėtų stabdyti. Apskritai, remiantis pakoreguotu rodikliu, prognozuojama, kad trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augs lėčiau – 0,2 % (antrąjį ketvirtį augo 0,3 %), o ketvirtąjį ketvirtį – vėl 0,3 %^[5]. Palyginti su birželio mėn. prognozėmis, trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, atsižvelgiant į padidintą visų paklausos sudedamųjų dalių prognozę.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas

(ketvirtiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)

b) Realiojo BVP lygiai

(indeksas: 2024 m. I ketv. = 100)

Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu realiojo BVP augimas stabiliai didės, nes neapibrėžtumas slūgsta, pasitikėjimas didėja, o energijos kainos normalizuojasi. Vidutiniu laikotarpiu augimą veikiausiai labiausiai skatins privatusis vartojimas, prie to prisidės ir sparti investicijų dinamika (žr. 2 pav.). Prognozuojama, kad nuo 2027 m. pradės pasireikšti nedidelis teigiamas grynojo eksporto poveikis.

• Numatoma, kad privatusis vartojimas trumpuoju laikotarpiu vis dar bus vangus dėl šiek tiek sumažėjusios perkamosios galios ir padidėjusio neapibrėžtumo, tačiau vidutiniu laikotarpiu jis turėtų padidėti. Artimiausiu laikotarpiu privatusis vartojimas veikiausiai augs nesparčiai, nes dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose realiosios disponuojamosios pajamos bus mažesnės, tačiau šį poveikį kai kuriose šalyse turėtų iš dalies švelninti fiskalinės priemonės ir ilgainiui jis turėtų išblėsti. Pastaraisiais mėnesiais vartotojų pasitikėjimas taip pat padidėjo, tačiau tebėra mažesnis, negu buvo iki konflikto pradžios, tad matyti, kad vartotojai tebėra atsargūs. Ateityje, palaikomas vėl atsigaunančio realiojo darbo užmokesčio augimo, atsparaus užimtumo ir, kiek mažesniu mastu, turto poveikio, namų ūkių vartojimas turėtų augti sparčiau. Apžvelgiamu laikotarpiu, palūkanų normoms vis dar esant aukštoms, bet mažėjant neapibrėžtumui ir silpnėjant atsargumo motyvams, namų ūkių taupymo norma turėtų po truputį mažėti.
• Valdžios sektoriaus vartojimas vidutiniu laikotarpiu ir toliau turėtų palaikyti augimą. 2026 m. augimą labai skatinęs, valdžios sektoriaus vartojimas 2027 m. veikiausiai laikinai sulėtės, daugiausia dėl to, kad Italijoje baigia galioti finansavimas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), o Prancūzijoje numatoma toliau taupyti biudžeto lėšas (taip pat žr. 3 intarpą).
• Numatoma, kad investicijų augimą skatins išlaidos DI, gynybai ir infrastruktūrai bei nuoseklus investicijų į būstą atsigavimas. Po prastų 2026 m. antrojo ketvirčio rezultatų verslo investicijos (neįskaitant nepastovių Airijos investicijų į intelektinės nuosavybės produktus) turėtų atsigauti, nepaisant tam tikro su energijos kainomis ir tiekimo trikdžiais susijusio neapibrėžtumo, kurį vis dar kelia konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ir nepaisant po truputį griežtėjančių finansavimo sąlygų. Šį atsigavimą taip pat turėtų skatinti auganti paklausa ir dėl sparčios pasaulinės DI pažangos intensyvėjanti skaitmenizacija. Didesnės gynybos ir infrastruktūros išlaidos, kurių poveikis turėtų pasijusti ir privačiajame sektoriuje, bei pamažu augantis pelnas taip pat turėtų skatinti verslo investicijas. Jos kompensuotų neigiamą viešųjų investicijų augimo poveikį – numatoma, kad 2027–2028 m., pasibaigus priemonei NGEU, viešosios investicijos augs lėčiau. 2026 m. pirmąjį pusmetį investicijos į būstą augo pastebimai lėčiau, negu prognozuota anksčiau, iš dalies dėl nepalankių meteorologinių sąlygų ir griežtesnių finansavimo sąlygų. Nepaisant to, vis dar tikimasi, kad investicijos į būstą pamažu atsigaus, o jas skatins augant realiajam darbo užmokesčiui vis dar nemažėjanti būsto paklausa. Investicijas į būstą taip pat turėtų palankiai veikti ir vis dar didelis apdailos ir montavimo darbų aktyvumas, kurį daugiausia skatina renovacijos veikla, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo didinimas^[6].
• Prognozuojama, kad dėl nemažėjančių euro zonos konkurencingumui kylančių iššūkių, kuriuos didina tokie veiksniai kaip JAV muitai ir nuo 2024 m. pabaigos apskritai brangęs euras, eksportas ir toliau bus vangus. Nors konfliktas Artimuosiuose Rytuose vis dar slopina eksporto augimą, paaiškėjo, kad trumpuoju laikotarpiu jo poveikis bus mažesnis, negu buvo numatyta, dėl to augimo prognozės padidintos, palyginti su birželio mėn. prognozėmis. Tačiau prognozuojama, kad eksportas tebebus mažai konkurencingas. Jį ir toliau riboja anksčiau kilęs euro kursas ir didesni JAV muitai. Auganti pasaulinė paklausa eksportą šiek tiek palaiko. Tačiau didelę dalį jo augimo lemia DI bumas, todėl euro zonai dėl mažesnio DI prekių sektoriaus šis bumas bus ne toks naudingas kaip kai kurioms kitoms ekonomikoms^[7]. Dėl to euro zonos užimama pasaulio eksporto rinkų dalis vidutiniu laikotarpiu turėtų dar šiek tiek sumažėti. Importas 2026 m. turėtų augti sparčiau už eksportą, o jį skatinti turėtų importo paklausa, tačiau vidutiniu laikotarpiu importo ir eksporto augimas iš esmės turėtų susilyginti. Su DI ir gynyba susijusios investicijos turėtų skatinti importo paklausą vidutiniu laikotarpiu. Apskritai grynasis eksportas 2026 m. turėtų daryti nedidelį neigiamą poveikį realiojo BVP augimui, o 2027 ir 2028 m. augimą šiek tiek skatinti.

Tikimasi, kad vidaus paklausą skatins išlaidos gynybai ir infrastruktūrai. Vertinama, kad bendras fiskalinių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai (daugiausia Vokietijoje) poveikis augimą 2025–2028 m. paspartins 0,5 procentinio punkto, o šių išlaidų impulsas bus labiausiai juntamas 2026 m.^[8] Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios valdžios sektorių priimtos paramos energetikai priemonės daugiausia yra laikinos ir augimą veikia tik šiek tiek.

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimas – suskaidymas į pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; indėlis procentiniais punktais)

Palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis, realiojo BVP 2026 ir 2027 m. augimo prognozė padidinta atitinkamai 0,1 ir 0,2 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė nepakeista (žr. 3 pav. ir 2 lentelę). Reikšmingai sumažintą 2026 m. pirmojo ketvirčio BVP augimo prognozę (tam įtakos turėjo Airijos duomenų korekcija) su kaupu atsvėrė spartesnis, negu tikėtasi, BVP augimas antrąjį ketvirtį ir geresnės antrojo pusmečio perspektyvos, dėl kurių 2026 m. augimo prognozė šiek tiek padidinta. Geresnė trumpojo laikotarpio perspektyva daugiausia susijusi su pagerėjusia trumpojo laikotarpio investicijų prognoze, paremta naujausiais rodikliais, spartesne privačiojo vartojimo raida dėl šiek tiek sumažėjusio neapibrėžtumo ir palankesne tarptautine aplinka. Padidintos 2026 m. antrojo pusmečio prognozės reiškia, kad 2027 m. pasireikš didelis perkėlimo efektas, o korekcijos dėl augimo tais pačiais metais tiek 2027 m., tiek 2028 m. yra artimos nuliui. Naudojant pakoreguotą Airijos vidaus paklausą, realiojo BVP prognozė 2026 m. padidinta 0,3 procentinio punkto, 2027 m. – 0,1 procentinio punkto, o 2028 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis (pagrindiniu scenarijumi prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose), 2026 m. augimo prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto, 2027 m. prognozė nepakeista, o 2028 m. prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, todėl prognozių laikotarpio pabaigoje numatomas BVP yra šiek tiek mažesnis (žr. 1 pav. b grafiką ir 3 pav. a grafiką).

3 pav.

Realiojo BVP augimo prognozės korekcijos, palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis

a) Išskaidymas į tais pačiais metais daromą poveikį ir perkėlimo efektą	b) Išskaidymas į pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
(procentiniais punktais)	(procentiniais punktais)

Numatoma, kad, pagerėjus ekonominio aktyvumo perspektyvoms, darbo rinka ir toliau iš esmės bus atspari. Dabartines prognozes lemia tvirtesnė darbo rinkos pradinė padėtis, susijusi su didesniu, negu anksčiau tikėtasi, ekonominiu aktyvumu (duomenis pakoregavus atsižvelgiant į Airijos duomenų kintamumą) nuo metų pradžios, rodančiu euro zonos ekonomikos atsparumą konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Todėl, palyginti su birželio mėn. prognozėmis, 2026 m. prognozuojamas didesnis užimtumo augimas, 2027 m. prognozė nepakeista, 2028 m. prognozė šiek tiek sumažinta, tad metinis užimtumo augimas turėtų būti stabilus ir sudaryti apie 0,5 % (žr. 4 pav. a grafiką). Darbo našumas turėtų vis labiau atsigauti ir nuosekliai didėti visą prognozių laikotarpį. Kadangi verslo ciklai užimtumą paprastai paveikia mažiau negu ekonominį aktyvumą, 2026 m. antrąjį pusmetį ir 2027 m. prognozuojamas didesnis darbo našumo augimas (nes pirmąjį pusmetį ekonomika augo sparčiau negu užimtumas), o 2028 m. prognozė šiek tiek sumažinta. Nedarbo lygis prognozių laikotarpiu turėtų mažėti ir 2028 m. pasiekti 5,9 %, t. y. turėtų būti šiek tiek mažesnis, negu numatyta birželio mėn. prognozėse (žr. 4 pav. b grafiką). Šią korekciją lemia palankesnis gamybos apimties ir užimtumo augimas 2026 m. Be to, mažesniam nedarbui įtakos ir toliau turi struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, demografinė padėtis (kaip jau numatyta birželio mėn. prognozių prielaidose).

4 pav.

Darbo rinkos

a) Užimtumas	b) Nedarbo lygis
(metiniai pokyčiai, %)	(darbo jėgos %)

2.2 Kainos ir sąnaudos

Po pastaruoju laikotarpiu stebėto kintamumo, susijusio su gilėjančiu konfliktu Artimuosiuose Rytuose, liepos mėn. bendroji infliacija pagal SVKI sudarė 2,9 %^[13]. Bendrosios infliacijos norma šiek tiek pakilo (birželio mėn. ji buvo 2,8 %, gegužės mėn. – 3,2 %), veikiama didesnės energijos sudedamosios dalies, daugiausia – transporto degalų, kurių kainą kėlė pabrangę perdirbtos naftos produktai, ir tai, kad baigė galioti kai kurios valdžios sektoriaus taikytos paramos priemonės, taip pat veikiama didesnės paslaugų sudedamosios dalies ir pramonės prekių, neįskaitant energijos, sudedamosios dalies^[14]. Infliacija pagal SVKIX liepos mėn. padidėjo nedaug – iki 2,5 %. Mažėjant spaudimui kainodaros grandinėje, įskaitant anksčiau sumažėjusias maisto žaliavų ir gamintojų kainas, maisto produktų infliacija toliau mažėjo. Apskritai karo Artimuosiuose Rytuose poveikis vartotojų, neįskaitant energijos, kainoms kol kas buvo nedidelis – tai rodo ir nedidelė bazinės infliacijos rodiklių dinamika bei spaudimas kainoms vėlesniuose kainodaros grandinės etapuose. Remiantis naujausiais duomenimis, netiesioginis poveikis maisto produktų kainoms buvo mažesnis, negu tikėtasi.

Prognozuojama, kad 2026 m. bendroji infliacija padidės iki 3,0 % (2025 m. buvo 2,1 %), daugiausia skatinama didesnių energijos kainų, o 2028 m., energetiniam sukrėtimui nuslūgus, sumažės iki 2,1% (žr. 5 pav. ir 3 lentelę). Priklausomai nuo to, ar pasitvirtins rinka pagrįstos prielaidos dėl energijos žaliavų kainų, numatoma, kad 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį bendroji infliacija padidės iki 3,6 %, skatinama ne tik didesnės energijos infliacijos, bet ir didesnių pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir maisto sudedamųjų dalių infliacijos. Vėliau, 2027 m. pradžioje, ji turėtų sumažėti, daugiausia dėl didelių ją mažinančių energijos bazės efektų. Nors prognozuojama, kad 2027 m. antrąjį ketvirtį bendroji infliacija labai sumažės ir sudarys 2,5 %, ne energijos kainų infliacijai turėtų po truputį pasireikšti netiesioginis didesnių energijos kainų poveikis, nors ir mažesniu mastu nei 2021–2024 m. infliacijos laikotarpiu. Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos, 2027 m. vidutiniškai padidės iki 2,6 % (2026 m. buvo 2,3 %). Bendroji infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis 2,0 % artimame lygyje, nes energijos infliacijos poveikis veikiausiai bus artimas nuliui, o netiesioginis ir antrinis energetinio sukrėtimo poveikiai taip pat turėtų būti nedideli. Scenarijai, kuriuose analizuojama alternatyvi energijos kainų raida ir didesnis, nei numatyta pagrindiniame scenarijuje, netiesioginis ir antrinis poveikiai, aptarti 4 intarpe.

5 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje ir jos sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Prognozuojama, kad energijos infliacija bus didžiausia (beveik 15 %) 2026 m. pabaigoje, bet 2027 m. smarkiai sumažės dėl neigiamo bazės efekto ir mažesnių energijos žaliavų kainų, o 2028 m., pradėjus taikyti ATLPS 2, vėl padidės (žr. 6 pav.). Dėl karo Artimuosiuose Rytuose labai pakilo energijos žaliavų kainos (žr. 2 intarpą) ir jų raidą vis dar gaubia nemažas neapibrėžtumas. Be to, iš naftos perdirbimo gautų transporto degalų kainos pakilo gerokai daugiau nei žalios naftos kainos, nes, užvėrus Hormūzo sąsiaurį, dėl padidėjusios sezoninės paklausos ir papildomų tiekimo apribojimų, kuriuos sukėlė Ukrainos išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus, iš naftos perdirbimo gautų degalų pasiūla pasaulyje sumažėjo. Dėl to padidėjusios ES būdingos perdirbimo maržos, susijusios su dyzelino ir, mažesniu mastu, benzino gamyba, dar labiau didins energijos kainų infliaciją, daugiausia – trumpuoju laikotarpiu^[15]. Nors praeityje pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai susireguliavus ir naftos perdirbimo gamykloms pakoregavus savo produktų struktūrą didesnės maržos paprastai nesilaikė ilgai, dėl dabartinio sutrikimo masto tokios korekcijos gali būti sudėtingesnės ir lėtesnės negu anksčiau. Kalbant apie didmenines elektros energijos kainas, dalis pastarojo meto padidėjimo gali būti siejama su vasarą kilusiomis karščio bangomis, dėl kurių padidėjo priklausomybė nuo brangesnės elektros gamybos dujomis kūrenamose jėgainėse. Numatoma, kad 2026 m. valdžios sektoriaus priemonių, kuriomis siekiama kompensuoti infliacinio sukrėtimo padarinius, poveikis energijos infliacijai sudarys tik –1,0 procentinio punkto, bendrajai infliacijai – šiek tiek mažiau nei –0,1 procentinio punkto^[16]. 2027 m. pasireiškus dideliems infliaciją mažinantiems bazės efektams ir dėl rinkos lūkesčių, kad naftos, dujų ir elektros energijos kainos (taip pat iš naftos perdirbimo gautų degalų kainos) mažės, 2027 m. antrąjį pusmetį ir 2028 m. pirmąjį pusmetį energijos infliacija turėtų būti neigiama. 2028 m. pradėjus taikyti ATLPS2, energijos kainų infliacija veikiausiai padidės, tačiau prognozuojama, kad ji vidutiniškai bus mažesnė už nulį^[17]. Atmetus ATLPS 2 poveikį, bendroji infliacija 2028 m. sudarytų 1,9 %.

6 pav.

Energijos infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad po truputį pasireiškiant ankstesnio energijos kainų kilimo netiesioginiam poveikiui ir nepalankių meteorologinių sąlygų poveikiui, maisto produktų kainų infliacija, kuri pastaruoju laikotarpiu buvo nedidelė, vėl ims didėti, bet vėlesniu prognozių laikotarpiu vėl sumažės iki 2 % (žr. 7 pav.). Numatoma, kad per ateinančius keturis ketvirčius maisto produktų kainų infliacija didės ir didžiausia (3,4 %) bus 2027 m. trečiąjį ketvirtį. Tam įtakos turės plintantis energetinis sukrėtimas, kurio poveikis akivaizdžiai pasireiškia ir per maisto žaliavų kainas. Tačiau kol kas, kaip rodo pastarojo laikotarpio prognozių neigiamos paklaidos ir toliau mažėjantis importuojamų maisto produktų, vidaus supirkimo kainų ir maisto produktų gamintojų kainų keliamas spaudimas, poveikis buvo mažesnis, negu anksčiau tikėtasi. Be to, pasaulinės trąšų kainos, pavasarį staiga šoktelėjusios, sumažėjo, taip pat buvo priimtos ES paramos priemonės energijos ir trąšų sąnaudų sukrėtimui sušvelninti^[18]. Vasarą kilusios vasaros karščio bangos ir tebesitęsiantis El Ninjo reiškinys taip pat leidžia daryti prielaidas, kad maisto produktų infliacija didės. Vis dėlto maisto produktų infliacijos prognozes gaubia labai didelis neapibrėžtumas, jų infliacija ir toliau priklausys nuo energetikos ir meteorologinių sąlygų pokyčių – tikėtina, kad pastarųjų poveikis maisto produktų kainoms įvairiose šalyse ir per tam tikrą laikotarpį pasireikš nevienodai. Nors kai kurios prielaidos dėl maisto žaliavų ir didmeninių elektros energijos kainų iš dalies atspindi pastarojo meto ekstremalias meteorologines sąlygas, meteorologinių sąlygų poveikį maisto produktų kainų infliacijai prognozių laikotarpiu gaubia didelis neapibrėžtumas. Ankstesnių ir galimų būsimų meteorologiniai reiškinių – švelnių oro sąlygų 2026 m. pavasarį, karštos ir sausos vasaros – poveikis ir neaiškus El Ninjo reiškinio poveikis orams Europoje gali vienas kitą atsverti. Stabilizuojantis žaliavų kainoms ir blėstant netiesioginiam didesnių energijos kainų poveikiui, prognozių laikotarpio pabaigoje maisto produktų kainos turėtų kilti mažiau.

7 pav.

Maisto produktų kainų infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad infliacija pagal SVKIX trumpuoju laikotarpiu po truputį didės, o vėliau sumažės: 2026 m. vidutiniškai sudarys 2,5 %, 2027 m. – 2,6 %, o 2028 m. sumažės iki 2,3 % (žr. 8 pav.). Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu infliacija pagal SVKIX po truputį didės ir 2027 m. pirmąjį ketvirtį bus didžiausia – 2,8 %. Ją skatins gerokai, iki 1,9 %, padidėjusi pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija, o paslaugų kainų infliacija iš esmės turėtų nesikeisti ir sudaryti apie 3,3 %. Šiai SVKIX raidai įtakos turi tai, kad, didėjant importo kainoms ir gamybos žaliavų sąnaudoms, pamažu didėja netiesioginis didesnių energijos kainų poveikis tiek šalies viduje, tiek visame pasaulyje. Taip pat numatoma, kad 2027 m. infliacija pagal SVKIX euro zonoje šiek tiek padidės dėl Vokietijoje vykdomos su sveikatos sektoriumi susijusios reformos^[19]. Šių veiksnių poveikį veikiausiai iš dalies švelnins artimiausiu metu mažėsiantis darbo sąnaudų spaudimas, ankstesnis euro stiprėjimas (kuris turi vis dar didesnę įtaką negu vėlesnis euro silpnėjimas) ir importo iš Kinijos kainų infliaciją mažinantis spaudimas, nors Kinijoje atsigaunanti infliacija šį spaudimą turėtų šiek tiek mažinti. Prognozuojama, kad 2027 m. infliacija pagal SVKIX mažės dėl švelnėjančio spaudimo kainoms tiek pramonės prekių, neįskaitant energijos, tiek paslaugų sudedamosiose dalyse. 2028 m. tiek pramonės prekių, neįskaitant energijos, tiek paslaugų kainų infliacija turėtų stabilizuotis, nes išnyks netiesioginis poveikis, o antrinis poveikis per darbo užmokestį turėtų būti nedidelis^[20]. Įvertinus energijos kainų sukrėtimo antrinį poveikį infliacijai pagal SVKIX, remiantis ECB-BASE modeliu ir Bernankės-Blanchardo modeliu euro zonai, matyti, kad 2027–2028 m. infliacija dėl šio poveikio didės vidutiniškai nedaug (apie 0,1–0,2 procentinio punkto) – šis poveikis, palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis, iš esmės nesikeičia^[21]. Infliacija pagal SVKIX prognozių laikotarpio pabaigoje turėtų sumažėti iki 2,3 %, paslaugų kainų infliacija turėtų būti 2,9 %, o pramonės prekių, neįskaitant energijos, – 1,1 %.

8 pav.

Infliacija pagal SVKIX euro zonoje

(metiniai pokyčiai, procentais)

Palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2027 m. prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, 2028 m. prognozė – 0,1 procentinio punkto (žr. 9 pav. a grafiką). Sumažintą maisto produktų kainų infliacijos prognozę iš esmės atsveria padidinta 2026 m. energijos kainų infliacijos prognozė, o 2027 m. didesnė energijos kainų infliacija ir, kiek mažesniu mastu, pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų infliacija su kaupu atsveria sumažintą maisto produktų kainų infliacijos prognozę^[22]. Mažesnę maisto produktų kainų infliaciją artimiausiu laikotarpiu nulems pastarojo laikotarpio neigiamos prognozių paklaidos dėl mažesnių, negu numatyta, pastarojo laikotarpio maisto žaliavų vidaus kainų ir kai kurių tarptautinių maisto žaliavų kainų, mažesnio, negu numatyta, netiesioginio energijos kainų sukrėtimo poveikio ir palankesnių meteorologinių sąlygų 2026 m. pradžioje. Be to, maisto produktų sudedamosios dalies prognozės sumažintos, tik mažesniu mastu, atsižvelgiant į prielaidas dėl mažesnių maisto žaliavų vidaus kainų ir šiek tiek mažesnio (ir vėliau pasireikšiančio), negu numatyta anksčiau, netiesioginio poveikio. Energijos infliacijos prognozės padidinimas, kurį iš dalies mažino pastarojo laikotarpio mažesni, negu numatyta, rodikliai dėl mažesnių naftos kainų ir prielaidos dėl mažesnių naftos kainų, atitinka prielaidas dėl didesnių dujų ir elektros energijos kainų bei didesnes perdirbimo maržas. 2028 m. infliacijos pagal SVKI prognozė šiek tiek padidinta dėl paslaugų sudedamosios dalies ir atitinka nedidelį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozių laikotarpiu padidinimą (žr. 3 lentelę).

Po 2025 m. gruodžio mėn. prognozių atliktos korekcijos išsamiau parodo karo Artimuosiuose Rytuose poveikį ir numatomą energetinio sukrėtimo raidą (žr. 9 pav. b grafiką). Nuo to laiko 2026 ir 2027 m. bendrosios infliacijos prognozė gerokai padidinta (atitinkamai 1,1 ir 0,7 procentinio punkto), atsižvelgiant į iš karto pasireiškiantį poveikį energijos kainų infliacijai ir uždelstą poveikį ne energijos sudedamosioms dalims. Bendrosios infliacijos 2028 m. prognozė padidinta tik šiek tiek (0,1 procentinio punkto), nes mažesnė energijos infliacija veikiausiai iš esmės atsvers infliaciją didinantį netiesioginį poveikį ir nedidelį antrinį poveikį ne energijos sudedamajai daliai (žr. 9 pav. b grafiką). Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos, prognozė padidinta iš viso 1,0 procentinio punkto, daugiausia dėl netiesioginio poveikio ir, mažesniu mastu, dėl energetinio sukrėtimo antrinio poveikio.

9 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos

a) Palyginimas su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis

(procentiniai punktai ir indėlis procentiniais punktais)

b) Palyginimas su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis

(procentiniai punktai ir indėlis procentiniais punktais)

Numatoma, kad nominalusis darbo užmokestis visus 2026 m. augs vis lėčiau, vidutiniškai per metus – 3,3 %, ir vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis šiame lygyje. 2026 m. pirmąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas dar sulėtėjo – iki 3,5 %, t. y. iki 0,2 procentinio punkto aukštesnio lygio, negu numatyta 2026 m. birželio mėn. prognozėse, bet 0,2 procentinio punkto žemesnio lygio, negu numatyta 2025 m. gruodžio mėn. prognozėse. Tikimasi, kad, slopstant dideliam 2021–2024 m. energetiniam sukrėtimui, per ateinančius kelis ketvirčius augimas toliau lėtės, o 2027 m. pradžioje vėl ims spartėti^[23]. Numatoma, kad atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimas nuo 3,8 % (2025 m.) sulėtės iki 3,3 % (2026 m.), o 2027 ir 2028 m. išliks tokio pat lygio, viršydamas ilgalaikį vidurkį. Augimą skatins gerėjančios ekonomikos perspektyvos, atspari darbo rinka, o dėl numatomos mažesnės infliacijos turėtų sumažėti darbo užmokesčio reikalavimai (žr. 10 pav. a grafiką). Prognozuojama, kad baigiantis 2026 m., realusis darbo užmokestis augs lėčiau, 2027 m. po truputį spartės ir 2028 m. priartės prie našumo augimo (žr. 10 pav. b grafiką).

Palyginti su 2026 m. birželio mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui prognozė šiek tiek padidinta visam prognozių laikotarpiui, atsižvelgiant į šiek tiek pagerėjusias darbo rinkos sąlygas. Korekcijos, palyginti su birželio mėn. prognozėmis (0,1 procentinio punkto padidinimas kiekvienais prognozių laikotarpio metais), atitinka palankesnius, negu numatyta, 2026 m. pirmojo ketvirčio duomenis, geresnes ekonomikos perspektyvas ir šiek tiek sumažintą nedarbo lygio prognozę, o antrinio poveikio stiprumo vertinimas iš esmės nesikeičia. Palyginti su 2025 m. gruodžio mėn. prognozėmis, atlygio vienam samdomajam darbuotojui 2026, 2027 ir 2028 m. augimo prognozė padidinta daugiau – atitinkamai 0,1, 0,4 ir 0,3 procentinio punkto (žr. 10 pav. a grafiką). Vis dėlto dėl dabartinio energetinio sukrėtimo poveikio darbo užmokestis ateityje turėtų didėti mažiau negu 2021–2024 m. laikotarpiu, nes paklausos sąlygos yra ne tokios palankios ir infliacinė aplinka sukrėtimo laikotarpiu buvo švelnesnė, nors su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijęs neapibrėžtumas tebėra didelis.

Prognozuojama, kad vienetinės darbo sąnaudos artimiausiu metu augs lėčiau, bet iš esmės stabiliai, ir kad 2027–2028 m. augimas vidutiniškai sudarys 2,4 % (žr. 10 pav. b grafiką). Lėtesnį augimą 2026 m. galima paaiškinti tiek tuo, kad lėčiau auga darbo užmokestis, tiek tuo, kad sparčiau auga našumas. Vertinama, kad vidutiniu laikotarpiu vienetinės darbo sąnaudos augs iš esmės stabiliai, panašiai kaip našumas ir darbo užmokestis. 2028 m. prognozė buvo padidinta, atsižvelgiant į tai, kad, darbo rinkai esant atspariai, darbo užmokestis augs kiek sparčiau, o našumas – kiek lėčiau. BVP defliatorius artimiausiu metu turėtų padidėti nedaug. Tam įtakos turės sparčiau augantis vienetinis pelnas, nes ekonomika atsigauna, o energetinio sukrėtimo neigiamas poveikis yra santykinai nedidelis ir jį iš dalies turėtų kompensuoti mažesnis vienetinių darbo sąnaudų indėlis. Numatoma, kad 2028 m. BVP defliatorius vidutiniškai sumažės iki 2,2 %.

10 pav.

Darbo užmokesčio raida euro zonoje

a) Atlygis vienam samdomajam darbuotojui

(metiniai pokyčiai, %)

b) Realusis atlygis vienam samdomajam darbuotojui, našumas ir vienetinės darbo sąnaudos

(metiniai pokyčiai, %)

Prognozuojama, kad dėl pakilusių energijos kainų ir su DI susijusių prekių kainų importo kainos 2026 m. antrąjį pusmetį augs sparčiau. Sparčiausiai, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu (6,7 %) – ketvirtąjį ketvirtį, bet 2028 m. stabilizuosis ties 1,3 %. Prognozuojama, kad importo defliatoriaus metinis augimo tempas 2026 m. sudarys 4,0 %, o jį skatins didesnis energijos žaliavų kainų spaudimas ir didesnės DI prekių kainos, bet slopins anksčiau brangęs euras ir pigus importas iš Kinijos. 2028 m. importo kainų augimas turėtų sumažėti iki 1,3 %, o tam įtakos turės numatomas pasaulinių sąlygų normalizavimasis.

3 Scenarijų ir jautrumo analizės

3.1 Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Alternatyviuose energijos žaliavų kainų raidos scenarijuose numatoma reikšminga rizika, kad infliacija gali būti didesnė, ypač trumpuoju laikotarpiu. Ekspertų prognozės grindžiamos 2 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis. Atliekant šią jautrumo analizę, rizika analizuojama naudojant įvairius iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių naftos ir dujų kainų skirstinių procentilius^[24]. Taip pat nuolat atliekama tiek naftos, tiek dujų kainų jautrumo analizė (žr. 11 pav.). Nuo 4 intarpe pateiktų su konfliktu Artimuosiuose Rytuose susijusių scenarijų ši analizė skiriasi tuo, kad numatomas poveikis tik energijos žaliavų kainoms, o minėtuose scenarijuose vertinant makroekonominį poveikį svarbus vaidmuo taip pat tenka neapibrėžtumui^[25]. Rezultatai pateikti 4 lentelėje.

11 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

3.2 Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Iš alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų matyti, kad euras gali toliau brangti, ypač vidutiniu laikotarpiu, taigi, galima tam tikra lėtesnio augimo ir mažesnės infliacijos rizika. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursai prognozių laikotarpiu nesikeičia. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2026 m. rugpjūčio 19 d., skirstinių, atspindėjusių euro brangimo tendenciją, 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius (žr. 12 pav.). Taip gali būti dėl to, kad rinkos dalyvių lūkesčiai dėl euro zonos pinigų politikos, palyginti su JAV politika, taip pat lūkesčiai dėl galimos konflikto Artimuosiuose Rytuose baigties yra palankūs eurui. Alternatyvių scenarijų, apimančių ir būsimą valiutos kurso trajektoriją, nustatytą pagal galutinės duomenų įtraukimo datos duomenis, poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. 5 lentelėje parodytas pagal šiuos modelius apskaičiuotas vidutinis poveikis gamybos apimties augimui ir infliacijai.

12 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai

4 intarpas
Alternatyvūs konflikto Artimuosiuose Rytuose ekonominio poveikio scenarijai^[26]

Ekspertų prognozes ir toliau gaubia didelis konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamas neapibrėžtumas. Tai iliustruoja alternatyvūs scenarijai. Toliau pristatomuose scenarijuose laikomasi tos pačios metodikos kaip 2026 m. birželio mėn. ekspertų prognozių scenarijuose^[27]. Juose daroma prielaida dėl alternatyvios energijos žaliavų kainų raidos ir skirtingo tų kainų pokyčių poveikio euro zonos ekonomikai, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Scenarijuose taip pat atsižvelgiama į neapibrėžtumą, finansines pasekmes ir poveikio tarptautinį plitimą (žr. A lentelę). Ekspertai šiems scenarijams tikimybės lygio nenustato – jie veikiau skirti pagrindiniams su konflikto poveikiu susijusiems neapibrėžtumo veiksniams iliustruoti. Didelių sukrėtimų atveju vertinant pokyčių poveikį infliacijai, svarbus gali būti netiesiškumas ir netiesioginis bei antrinis poveikiai. Tai išsamiai išnagrinėta 2026 m. birželio mėn. ekspertų prognozėse^[28]. Toliau pateiktoje analizėje šio poveikio stiprumas iš esmės nepakeistas, palyginti su ankstesne analize, išskyrus tai, kad šiek tiek sumažintas netiesioginis energijos kainų poveikis maisto produktų infliacijai. Be to, siekiant išanalizuoti reaktyvinių degalų trūkumo padarinius, atlikta griežtuoju scenarijumi pagrįsta jautrumo analizė.

A lentelė

Konflikto Artimuosiuose Rytuose pagrindinio ir alternatyvių scenarijų aplinkybės

Scenarijus	Energijos žaliavų kainos	Neapibrėžtumas	Netiesioginis ir antrinis poveikiai infliacijai	Atsakas euro zonos fiskaline ir pinigų politika
Pagrindinis scenarijus	Energijos žaliavų kainos atitinka technines prielaidas1	Atitinka stebimą VIX kintamumo indekso raidą	Šiek tiek padidintas, siekiant atsižvelgti į tai, kad dėl energetinio sukrėtimo dydžio galimas poveikis gali būti didesnis, palyginti su standartinio modelio elastingumo įverčiais	Trumpalaikės palūkanų normos atitinka technines prielaidas1 . Atsižvelgiama tik į teisės aktais nustatytą arba paskelbtą fiskalinę politiką ir tiksliai apibrėžtą politiką.
Švelnesnis scenarijus	Energijos žaliavų kainos atitinka iš rinkos duomenų išvestų tikimybių skirstinių 25-ąjį procentilį1	Nepakinta, palyginti su pagrindiniu scenarijumi	Nepakinta, palyginti su pagrindiniu scenarijumi	Nepakinta, palyginti su pagrindiniu scenarijumi
Nepalankusis scenarijus	Energijos žaliavų kainos atitinka iš rinkos duomenų išvestų tikimybių skirstinių 75-ąjį procentilį1	VIX padidėja maždaug 10 punktų, bet 2027 m. pradžioje greitai sumažėja iki 2025 m. IV ketv. buvusio lygio; kintamumas yra tik šiek tiek didesnis negu pagal pagrindinį scenarijų.	Griežtesnis kalibravimas negu pagrindiniame scenarijuje, remiantis 2021–2024 m. infliacijos dinamika ir pagalbiniais modeliais	Nepakinta, palyginti su pagrindiniu scenarijumi
Griežtasis scenarijus	Energijos žaliavų kainos atitinka iš rinkos duomenų išvestų tikimybių skirstinių 95-ąjį procentilį1	VIX padidėja maždaug 14 punktų ir reikšmingai viršija nepalankiajame scenarijuje numatytą lygį iki 2027 m. pabaigos; 2028 m. jis tik šiek tiek viršija pagrindiniame scenarijuje numatytą lygį.	Griežtesnis kalibravimas negu nepalankiajame scenarijuje, remiantis 2021–2024 m. infliacijos dinamika ir pagalbiniais modeliais	Nepakinta, palyginti su pagrindiniu scenarijumi

1. Prielaidos dėl energijos žaliavų kainų

Alternatyviuose scenarijuose alternatyviai naftos ir dujų kainų raidai nustatyti naudojami iš pasirinkimo sandorių išvesti skirstiniai. Daroma prielaida, kad nuo 2026 m. ketvirtojo ketvirčio naftos ir dujų kainos pagal švelnesnį scenarijų atitiks rinkos duomenimis pagrįstų skirstinių 25-ąjį procentilį, pagal nepalankųjį scenarijų – 75-ąjį procentilį, pagal griežtąjį scenarijų – 95-ąjį procentilį (žr. A pav. a ir b grafikus ir B lentelę). Šie procentiliai atspindi rinkos duomenimis pagrįstą dabartinės su energijos kainomis susijusios rizikos vertinimą ir netiesiogiai apima alternatyvius konflikto Artimuosiuose Rytuose raidos scenarijus bei jo poveikį energijos tiekimo sutrikimams.

• Pagal švelnesnįjį scenarijų 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį naftos kainos sumažėja iki maždaug 75 JAV dolerių už barelį, dujų kainos – iki 50 eurų už MWh. Tikėtina, kad tokia raida atspindi rinkos požiūrį, kad konfliktas dar gali būti labai greitai išspręstas, tad pasaulio naftos ir dujų rinkos dar gali sparčiai normalizuotis.
• Pagal nepalankųjį scenarijų 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį naftos kainos padidėja iki maždaug 100 JAV dolerių už barelį, dujų kainos – iki 75 eurų už MWh. Jos yra gerokai didesnės negu pagal pagrindinį scenarijų visą prognozių laikotarpį, o tam įtakos turi rinkos lūkesčiai, kad konfliktas užsitęs ilgiau, negu manyta pagrindiniame scenarijuje.
• Pagal griežtąjį scenarijų naftos kainos kyla 50 %, dujų kainos – daugiau negu dvigubai, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, ir 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį siekia atitinkamai apie 130 JAV dolerių už barelį ir 130 eurų už MWh (pagal pagrindinį scenarijų tą patį ketvirtį – 88 JAV doleriai už barelį ir 60 eurų už MWh). Sukrėtimai taip pat trunka labai ilgai, nuokrypių nuo pagrindinio scenarijaus mastas prognozių laikotarpio pabaigoje yra panašus. Pagal energijos kainų raidos scenarijus, apskaičiuotus pagal iš pasirinkimo sandorių išvestus skirstinius, ir pagal kainų elastingumą tiekimo sukrėtimams galima nustatyti tiekimo sutrikimų mastą. Griežtasis scenarijus iš esmės prilygtų pasaulinės naftos pasiūlos sumažėjimui maždaug 8 % ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūlos sumažėjimui 12 %, palyginti su pagrindiniu scenarijumi (tai prilygtų apie 8 mln. barelių per dieną naftos ir 5 mlrd. kubinių metrų SGD per mėnesį, žr. A pav., c ir d grafikus).^[29] Pagal šį griežtąjį scenarijų Europos dujų kainos taip pat gerokai viršytų 65 eurų už MWh ribą. Remiantis ankstesniais kainų šuolių laikotarpiais, tai – kainų lygis, kurį viršijus Europa galėtų už SGD krovinius pasiūlyti didesnę kainą negu Azija ir taip sumažinti dujų tiekimo sutrikimų mastą euro zonoje.

A pav.

Prielaidos dėl naftos ir Europos gamtinių dujų kainų raidos

a) Naftos kainos	b) Dujų kainos
(JAV dol. už barelį)	(Eur už MWh)
c) Naftos kainos	d) Dujų kainos
(JAV dol. už barelį)	(Eur už MWh)

B lentelė

Energijos žaliavų kainos scenarijai – lygiai ir nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus

Scenarijus		2026 m. IV ketv. (JAV dol. už barelį arba Eur/MWh)	2026 m. IV ketv. (nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, %)	2028 m. IV ketv. (JAV dol. už barelį arba Eur/MWh)	2028 m. IV ketv. (nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, %)
Švelnesnis scenarijus	Naftos kainos	76	–12 %	62	–15 %
	Dujų kainos	50	–17 %	22	–22 %
Nepalankusis scenarijus	Naftos kainos	99	15 %	84	16 %
	Dujų kainos	77	28 %	38	33 %
Griežtasis scenarijus	Naftos kainos	132	53 %	115	58 %
	Dujų kainos	130	116 %	61	114 %

2. Prielaidos dėl neapibrėžtumo ir jo poveikio finansavimo sąlygoms

Pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus daroma prielaida, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacija padidintų pasaulinį neapibrėžtumą ir paskatintų perkainojimą finansų rinkose. VIX indeksas naudojamas kaip pakaitinis pasaulinio neapibrėžtumo rodiklis. Daroma prielaida, kad pagal nepalankųjį scenarijų jis smarkiai šoktelėtų laikinai, o pagal griežtąjį scenarijų jis padidėtų labiau ir ilgesniam laikui. Šios prielaidos iš esmės atitinka panašios geopolitinės įtampos epizodus, kilusius praeityje, taip pat ir prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir 2023 m. spalio mėn. kilus konfliktui Artimuosiuose Rytuose (žr. B pav. a grafiką). Neapibrėžtumas paveikia ekonomiką pagal šiuos scenarijus dviem būdais: tiesiogiai, per poveikį realiajam BVP, kuris pasireiškia kaip pasitikėjimo sukrėtimai, ir netiesiogiai – per finansavimo sąlygas. Abiejų rūšių poveikis slopina vartojimą, investicijas ir prekybą.

B pav.

Prielaidos dėl VIX indekso ir poveikis pasirinktiems finansiniams kintamiesiems

a) Prielaidos dėl VIX

(indeksas)

b) Įmonėms ir namų ūkiams būstui įsigyti teikiamų paskolų palūkanų normų skirtumai pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus

(baziniais punktais, nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus)

Pagal nepalankųjį scenarijų paskolų palūkanų normų skirtumų padidėjimas trunka trumpiau ir yra mažesnis negu pagal griežtąjį scenarijų, o tam įtakos turi VIX raidos skirtumai (žr. B pav. b grafiką). Pagal nepalankųjį scenarijų paskolų įmonėms ir būsto paskolų palūkanų normų skirtumai (palyginti su nerizikingomis palūkanų normomis) padidėja tik labai nedaug, o didžiausi (apie 10 bazinių punktų) yra 2027 m. antrąjį ketvirtį, nes pagal modelį prognozuojamas spartus grįžimas į mažo kintamumo būseną. Paskolų įmonėms palūkanų normų skirtumai padidėja šiek tiek daugiau, tačiau taip pat greičiau už būsto paskolų palūkanų normų skirtumus grįžta į pagrindinio scenarijaus lygį. Pagal griežtąjį scenarijų dėl ilgiau trunkančio didesnio kintamumo bankai išeikvoja savo rezervų pajėgumus, todėl skirtumai didėja daugiau negu proporcingai VIX indeksui, o didžiausi (apie 20 bazinių punktų) yra 2027 m. antrąjį pusmetį. Būsto paskolų palūkanų normų skirtumai aukščiausią lygį pasiekia vienu ketvirčiu vėliau ir aukštesniame lygyje negu pagal pagrindinį scenarijų laikosi iki laikotarpio pabaigos.

3. Makroekonominis poveikis tarptautinei aplinkai

Kadangi tiesioginiai prekybos ryšiai su konflikto paveiktu regionu yra riboti, daroma prielaida, kad sukrėtimo poveikis pasaulio ekonomikai daugiausia persiduoda per padidėjusį neapibrėžtumą, tiesioginis ir netiesioginis poveikis taip pat pasireiškia didesnėmis energijos ir maisto produktų kainomis (žr. C pav.). Scenarijuose numatoma, kad dėl padidėjusio pasaulinio neapibrėžtumo sumažėja pasaulinės turto kainos, griežtėja pasaulinės finansavimo sąlygos ir mažėja pasaulinės išlaidos bei prekyba. Dėl didesnių naftos ir dujų kainų didėja importo išlaidos, mažėja realiosios pajamos, o didžiausią poveikį pajunta energiją importuojančios šalys. Kylančios energijos kainos taip pat didina maisto kainas bei infliaciją ir toliau mažina pasaulinę paklausą^[30].

Pagal švelnesnį scenarijų numatoma, kad trikdžiai pašalinami greičiau, negu tikėtasi, todėl ekonomika auga sparčiau, o infliacija yra mažesnė, negu numatyta pagrindiniame pasaulinės padėties scenarijuje. Energijos kainoms mažėjant sparčiau, infliacijos impulsas išblėsta greičiau, neapibrėžtumas nuslūgsta, finansavimo sąlygos normalizuojasi ir dėl palankesnės išorės aplinkos negu pagal pagrindinį scenarijų užsienio paklausa yra didesnė.

Pagal nepalankųjį scenarijų numatoma, kad pasaulio ekonomiką paveikia vidutinio dydžio, bet ilgai trunkantis pasiūlos sukrėtimas. Prognozių laikotarpiu pasaulinis BVP auga mažiau negu pagal pagrindinį scenarijų^[31]. Mažiausias (maždaug 0,2 procentinio punkto) augimas, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, pasireiškia 2027 m., o infliacija 2027 ir 2028 m. yra atitinkamai 0,8 ir 0,4 procentinio punkto didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. Euro zonoje nominalusis efektyvusis kursas iš pradžių šiek tiek susilpnėja, bet vėliau normalizuojasi, o užsienio paklausa kasmet mažėja, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, ir laikotarpio pabaigoje yra maždaug 0,8 % mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų.

C pav.

Poveikis pasaulio, neįskaitant euro zonos, ekonomikai

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

Pagal griežtąjį scenarijų numatomas neigiamas pasiūlos sukrėtimas yra daug didesnis, o jo poveikis trunka ilgiau. Dėl to energijos ir maisto žaliavų kainos infliaciją veikia stipriau ir pasaulinis neapibrėžtumas padidėja labiau. 2026 m. pasireiškia tik nedidelis poveikis pasaulio BVP augimui, 2027 m. augimas sumažėja 1 procentiniu punktu, 2028 m. – šiek tiek. 2026 m. infliacija yra maždaug 0,4 procentinio punkto didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. 2027 m. poveikis yra didžiausias – beveik 2,7 procentinio punkto, bet 2028 m. jis sumažėja iki 1,1 procentinio punkto. Euro zonoje nominalusis efektyvusis kursas iš pradžių susilpnėja, vėliau normalizuojasi, o užsienio paklausa kasmet mažėja, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, ir galiausiai 2028 m. yra maždaug 2,9 % mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų.

4. Makroekonominis poveikis euro zonai

Euro zonos rezultatai apskaičiuoti remiantis iš esmės tokiomis pačiomis prielaidomis dėl tiesioginio, netiesioginio ir antrinio poveikių kaip birželio mėn. scenarijuose, tik šiek tiek sumažintas netiesioginis poveikis maisto produktų kainoms. Anksčiau pagal griežtąjį scenarijų daryta prielaida dėl tiesioginio poveikio, t. y. energijos kainų persidavimo infliacijai pagal SVKI laipsnio, buvo papildomai patikrinta ir patvirtinta taikant detalų energijos infliacijos modelį^[32]. Vertinant scenarijus taip pat iš esmės paliekami ankstesni poveikio perdavimo, numatyto pagal pagrindinį prognozių modelį, pakeitimai, dėl kurių netiesioginis ir antrinis poveikis sustiprėjo. Vienintelis skirtumas, palyginti su ankstesniu kalibravimu, yra susijęs su energijos kainų poveikio persidavimu maisto produktų kainoms. Šis netiesioginis poveikis šiek tiek sumažintas pagal visus scenarijus, tačiau pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus vis tiek yra gerokai didesnis už standartinius elastingumus^[33].

Pagal švelnesnį scenarijų BVP auga šiek tiek sparčiau, o infliacija mažėja greičiau negu pagal pagrindinį scenarijų (žr. C lentelę ir D pav.). Kadangi pagal šį scenarijų energijos kainų kilimas sustoja greičiau negu pagal pagrindinį scenarijų, 2027 ir 2028 m. infliacija yra mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. Mažesnės energijos kainos taip pat yra palankios BVP augimui – realusis augimas nusistovi aukštesniame lygyje negu pagal pagrindinį scenarijų: 2027 m. sudaro 1,5 %, o 2028 m. – 1,6 %.

Pagal nepalankųjį scenarijų dėl sukrėtimo energijos kainos kyla ilgiau, todėl ir infliacinis spaudimas trunka ilgiau, o BVP augimas trumpuoju laikotarpiu yra vangesnis. Realusis BVP auga lėčiau negu pagal pagrindinį scenarijų: 2027 m. augimas sudaro 1,1 %, o 2028 m., nukritus energijos kainoms ir išblėsus neapibrėžtumui, grįžta į 1,4 % lygį. Pagal šį scenarijų infliacija pagal SVKI 2026 m. padidėja iki 3,1 %, 2027 m. vis dar yra didesnė – 3,2 %, o 2028 m. nusileidžia iki 2,3 %. 2027 m. grynoji infliacija (t. y. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų) yra didžiausia – 2,8 % ir atspindi laipsnišką netiesioginio ir antrinio poveikių kainoms ir darbo užmokesčiui raidą, o 2028 m. sumažėja iki 2,4 %.

Pagal griežtąjį scenarijų makroekonominė aplinka būtų gerokai sudėtingesnė, ją lemtų stipresni ir ilgiau trunkantys žaliavų kainų sukrėtimai, netiesioginis ir antrinis poveikiai irgi būtų didesni. 2026 m. realiojo BVP augimas būtų 0,8 %, 2027 m. jis gerokai sumažėtų – iki 0,4 % dėl užsitęsusio vangaus aktyvumo laikotarpio. 2028 m. augimas paspartėtų iki 1,4 %. Bendroji infliacija labai išaugtų ir 2026 m. pakiltų iki 3,3 %, o 2027 m. pasiektų aukščiausią lygį – 5,4 %. Grynoji infliacija gerokai padidėtų, o didesnės energijos kainos darytų vis didesnį poveikį vidaus kainoms ir darbo užmokesčiui.

C lentelė

Pagrindinių euro zonos kintamųjų prognozė pagal pagrindinį ir alternatyvius scenarijus

(metiniai pokyčiai, procentais)

	Realiojo BVP augimas			Infliacija pagal SVKI			Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų
	2026	2027	2028	2026	2027	2028	2026	2027	2028
2026 m. rugsėjo mėn. pagrindinis scenarijus	0,9	1,4	1,5	3,0	2,5	2,1	2,5	2,6	2,3
Švelnesnis scenarijus	0,9	1,5	1,6	2,9	1,9	1,8	2,5	2,5	2,2
Nepalankusis scenarijus	0,9	1,1	1,4	3,1	3,2	2,3	2,5	2,8	2,4
Griežtasis scenarijus	0,8	0,4	1,4	3,3	5,4	3,2	2,5	3,5	3,2

Pagal nepalankųjį ir griežtąjį scenarijus neigiamas makroekonominis poveikis iš pradžių kyla dėl didesnių energijos kainų ir neapibrėžtumo, tačiau ilgainiui vis labiau pasireiškia per platesnio masto šalutinį poveikį prekybai, vidaus paklausai ir grynajai infliacijai. E pav. parodyta, kad lėtesnis realiojo BVP augimas pirmiausia yra susijęs su didesnėmis energijos kainomis, padidėjusiu neapibrėžtumu ir vangesne prekyba. 2027 m. sulėtėjimas juntamas labiau, nes sumažėjusi pasaulinė paklausa, iš dalies susijusi su tarptautiniu lygiu padidėjusiomis maisto ir energijos kainomis, dar labiau slopina euro zonos eksportą, o didesnės energijos kainos ir griežtesnės finansavimo sąlygos dar labiau mažina vidaus paklausą. Energijos kainų spaudimui mažėjant, o darbo užmokesčiui po pradinio realiųjų pajamų sumažėjimo šiek tiek atsigaunant, iki 2028 m. BVP augimas po truputį normalizuojasi. Kalbant apie infliaciją, pažymėtina, kad pagrindinis poveikis persiduoda per didesnes energijos kainas, o jos ne tik tiesiogiai veikia energijos infliaciją, bet ir didina ne energijos produktų gamybos sąnaudas. Pagal griežtąjį scenarijų stipresnis netiesioginis ir antrinis poveikis vis labiau persiduoda maisto produktų kainų ir grynajai infliacijai, todėl bendroji infliacija nemažėja gerokai ilgiau. Pagal švelnesnį scenarijų infliacija yra mažesnė negu pagal pagrindinį scenarijų (ją daugiausia lemia mažesnės energijos kainos) ir palaiko realiąsias pajamas, vartojimo išlaidas, taigi ir BVP augimą. Augimą taip pat skatina ir palankesnė išorės aplinka.

D pav.

Pagrindiniai euro zonos kintamieji pagal pagrindinį ir alternatyvius scenarijus

Realusis BVP

(ketvirtiniai pokyčiai, %)

SVKI	SVKIX
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)
SVKI energijos sudedamoji dalis	SVKI maisto produktų sudedamoji dalis
(metiniai pokyčiai, %)	(metiniai pokyčiai, %)

E pav.

Pagal įvairius scenarijus pasireiškiantis poveikis euro zonos ekonomikai pagal kanalus arba sudedamąsias dalis

a) Realiojo BVP augimas, pagal kanalus

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

b) Infliacija pagal SVKI, pagal kanalus

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

c) Infliacija pagal SVKI, pagal sudedamąsias dalis

(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempo)

5. Griežtuoju scenarijumi grindžiama jautrumo analizė – reaktyvinių degalų trūkumas

Ekstremalaus reaktyvinių degalų trūkumo atveju pasaulinės oro transporto paslaugos galėtų sumažėti 50 %^[34]. Remiantis daugiašaliu, daugiasektoriniu dinaminiu stochastiniu bendrosios pusiausvyros modeliu su pasauliniais gamybos tinklais, tokie oro transporto sutrikimai 2027 m. sumažintų euro zonos BVP augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, infliaciją 2027 m. padidintų maždaug 0,15 procentinio punkto, o 2028 m. – 0,2 procentinio punkto (žr. F pav.). Modelyje daroma prielaida, kad oro transportą būtų sunku pakeisti kitomis transporto priemonėmis, ypač tarptautinių kelionių ir laikui jautrių prekių atveju.

F pav.

Jautrumo analizė: griežtąjį scenarijų papildantis reaktyvinių degalų trūkumo poveikis

Realiojo BVP augimas	Infliacija pagal SVKI
(nuokrypis procentiniais punktais nuo griežtojo scenarijaus augimo tempo)	(nuokrypis procentiniais punktais nuo griežtojo scenarijaus augimo tempo)

6. Scenarijų analizės išlygos

Šioje scenarijų analizėje neatsižvelgiama nei į pinigų ar fiskalinės politikos atsaką, kuris sušvelnintų poveikį infliacijai, nei į kitus kanalus, galinčius turėti įtakos makroekonominiam poveikiui. Kaip įprasta ekspertų prognozėse atliekant scenarijų analizę, šiuose scenarijuose daroma prielaida, kad pinigų ir fiskalinė politika, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, nesikeičia. Tikėtina, kad reikšmingas infliacijos padidėjimas, ypač pagal griežtąjį scenarijų, iš dalies būtų kompensuojamas griežtesne pinigų politika arba fiskalinės paramos priemonėmis, kuriomis būtų galima sumažinti vartotojų energijos kainas, kaip nutiko 2022–2024 m. didelės infliacijos laikotarpiu. Kiti, konkrečiai į analizę neįtraukti kanalai, yra, pavyzdžiui, galimas teigiamas sumažėjusio turizmo Artimuosiuose Rytuose poveikis turizmui euro zonos šalyse.