Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Žvilgsnis į praėjusius metus

** Prašome atkreipti dėmesį, kad toliau pateikta informacija apie ECB 2019 m. veiklą parengta prieš pasaulinę koronaviruso (COVID-19) pandemiją. Prasidėjus pandemijai ekonominė situacija ir ECB politikos veiksmai gerokai pasikeitė. ECB padarys viską, ko reikia ir ką gali pagal savo įgaliojimus, kad padėtų euro zonai įveikti šią krizę. **

2019 m. sukako 20 metų nuo euro įvedimo. Remiantis lapkričio mėn. Eurobarometro apklausos duomenimis, bendrąją valiutą palaiko net 76 % euro zonos piliečių – daugiausia per visą euro gyvavimo laikotarpį.

2019 m. euro zonos ekonomika augo lėčiau negu ankstesniais metais – 1,2 % tempu, 2018 m. – 1,9 %. Ją augti skatino palankios finansavimo sąlygos, toliau didėjantis užimtumas ir šiek tiek skatinamoji fiskalinės politikos pozicija, nors augimą, ypač apdirbamosios gamybos sektoriuje ir investicijų srityje, slopino su pasauline prekyba susijęs neapibrėžtumas.

2019 m. toliau gerėjo padėtis euro zonos darbo rinkoje. Nedarbo lygis sumažėjo iki 7,6 %, o darbo užmokestis ir toliau sparčiai kilo – augimo tempas buvo artimas jo ilgalaikiam vidutiniam augimo tempui.

2019 m. euro zonos bendroji infliacija vidutiniškai sudarė 1,2 %, t. y. sumažėjo nuo 1,8 % (2018 m.). Sumažėjimą lėmė mažesnis dviejų nepastovesnių jos sudedamųjų dalių – energijos ir maisto produktų – poveikis. Neįskaitant šių dviejų sudedamųjų dalių, infliacija vidutiniškai buvo tokia pati kaip ir dvejais ankstesniais metais – 1,0 %.

Atsižvelgdama į tai, ECB valdančioji taryba tris kartus iš eilės nusprendė tęsti skatinamąją pinigų politiką. Buvo nutarta pradėti naują tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją, išplėsti ateities gaires, sumažinti indėlių galimybės palūkanų normą ir atnaujinti turto pirkimo programą. 2019 m. pabaigoje jau pasirodė pirmųjų augimo raidos stabilizavimosi ir nedidelio grynosios infliacijos padidėjimo ženklų.

Vertindama mūsų vykdomą politiką, Valdančioji taryba atsižvelgia ir į jos galimų šalutinių padarinių poveikį. Todėl buvo pradėta taikyti dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistema – daliai bankų laikomų perteklinių piniginių atsargų netaikoma neigiama palūkanų indėlių galimybės norma, tuo siekiama užtikrinti pinigų politikos poveikio perdavimą ekonomikai per bankus.

Struktūriškai mažas pelningumas tebėra euro zonos bankų problema, nors bankų sektorius yra pakankamai kapitalizuotas – bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis siekia 14,2 %. 2019 m. dėl finansų ir nekilnojamojo turto rinkose prisiimamos didelės rizikos tebedidėjo turto kainų pažeidžiamumas, rizika toliau augo ir besiplečiančiame nebankiniame finansų sektoriuje. Euro zonos šalys, pasikonsultavusios su ECB, įgyvendino nemažai makroprudencinių priemonių, skirtų sisteminei rizikai mažinti ir atsparumui jai didinti.

Eurosistema toliau siekė užtikrinti, kad mokėjimo sistemos veiktų sklandžiai. Pavyzdžiui, buvo rengiamasi sistemą TARGET2 pakeisti nauja modernia atskirųjų atsiskaitymų realiu laiku sistema. Be to, buvo patvirtinta nauja mažmeninių mokėjimų strategija. Ši strategija palaiko naują rinkos iniciatyva kuriamą visos Europos mastu veiksiančią mokėjimų prekybos vietose sistemą, papildysiančią jau sėkmingai veikiančią bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA).

Spalio 2 d. pradėtas skelbti naujas lyginamasis vienos nakties skolinimosi palūkanų normų indeksas €STR (euro trumpalaikio skolinimosi norma), juo iki 2022 m. bus pakeistas šiuo metu naudojamas lyginamasis indeksas EONIA. Kasdienio €STR apskaičiavimo praktika pasiteisino, o jo apskaičiavimo metodika pasitvirtino kaip patikima.

ECB ir toliau atidžiai analizuoja klimato kaitos poveikį kainų ir finansų sistemos stabilumui. Mėginama įvertinti su bankų paskolų portfeliais siejamos taršos anglies dioksidu intensyvumą ir kuriamas analitinis pagrindas bandomiesiems euro zonos bankų sektoriaus su klimato kaita susijusios rizikos testavimams nepalankiausiomis sąlygomis. ECB prisideda prie kovos su klimato kaita priimdamas sprendimus dėl investavimo ir įgyvendinamas aplinkos apsaugos priemones. 2008–2018 m. dėl ECB vykdomos aplinkosaugos veiklos vienai darbo vietai tenkantis anglies dioksido kiekis ir energijos suvartojimas sumažėjo atitinkamai 74 % ir 54 %.

2019 m. vėl daugiau dėmesio buvo skiriama bendravimui su platesne auditorija, neapsiribojant vien finansų rinkos ir ekspertų grupės specialistais, buvo dėmesingiau įsiklausoma į visuomenei rūpimus klausimus. Paminėtinos tokios iniciatyvos kaip viktorina „#EUROat20“, nauja vaizdo įrašų „ECB aiškina“ serija, mėnesinės tinklalaidės.

2020 m. gegužės mėn., Frankfurtas prie Maino

Christine Lagarde

Pirmininkė

Praėję metai skaičiais

1 Susilpnėjus infliaciniam spaudimui ekonominis aktyvumas euro zonoje sumažėjo

2018 m. viduryje pasiekusi aukščiausią augimo tempą, pasaulio ekonomika 2019 m. augo gerokai lėčiau. Tai lėmė reikšmingai padidėjęs neapibrėžtumas dėl prekybos santykių. Panašios lėtėjimo tendencijos buvo stebimos daugelyje šalių. Esant tokioms aplinkybėms, euro zonos ekonomikos augimas lėtėjo (2019 m. augimo tempas sudarė 1,2 %, 2018 m. – 1,9 %). Tai daugiausia susiję su dėl užsitęsusio pasaulinio neapibrėžtumo vangiau augusia tarptautine prekyba. Lėtesnio ekonomikos augimo poveikį sušvelnino palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, šiek tiek laisvėjanti euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir toliau vis labiau auganti, nors ir truputį lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika. Situacija euro zonos darbo rinkose toliau gerėjo, nors darbo našumas kilo gerokai lėtesniu tempu. Infliacinis spaudimas iš esmės vis dar buvo mažas. Bendroji infliacija sumažėjo iki 1,2 % dėl vangiau kilusių energijos ir maisto produktų kainų. Grynoji infliacija vis dar buvo maža. Palankios finansavimo sąlygos tebeskatino paskolų ir pinigų kiekio augimą. Euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumas gerokai sumažėjo, o euro zonos akcijų kainos – daugiausia dėl mažesnės diskonto normos – pakilo. Namų ūkių turtas augo dėl pakilusių realiojo ir finansinio turto kainų.

1.1 Pasaulio ekonomika augo gerokai lėčiau

2019 m. pasaulio ekonomika augo gerokai lėčiau – panašios lėtėjimo tendencijos buvo stebimos daugelyje šalių

2019 m. pasaulio ekonomika augo gerokai lėčiau. 2018 m. viduryje pasiekusi aukščiausią augimo tempą, pasaulio ekonomika 2019 m. augo gerokai lėtesniu tempu, kuris buvo žemiau istorinio vidurkio ir mažiausias nuo pasaulinės finansų krizės (žr. 1 pav.). Panašios lėtėjimo tendencijos buvo stebimos daugelyje šalių. Didžiųjų išsivysčiusios ekonomikos šalių, tokių kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Japonija, augimo tempas, anksčiau viršijęs istorinį vidutinį augimo tempą, 2019 m. sumažėjo. Kinijos ekonomikos augimo tempas pasiekė žemiausią lygį nuo 1990 m. ir buvo maždaug toks, koks dabartinis potencialusis lygis. Kalbant apie kitas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, pasakytina, kad apskritai augimo tempas nebuvo didelis – tai iš dalies susiję su lėtu atsigavimu po pastaruoju metu stebėto nuosmukio.

1 pav.

Pasaulio BVP augimas

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltiniai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: regioniniai agreguoti rodikliai skaičiuojami naudojant BVP duomenis, pakoreguotus pagal perkamosios galios paritetą. Ištisinės linijos rodo duomenis iki 2019 m. ketvirtojo ketvirčio, brūkšninės linijos – ilgalaikį vidurkį (1999 m. I ketv.–2019 m. IV ketv.). Paskutiniai duomenys – 2020 m. kovo 10 d.

Pasaulio ekonomika augo lėčiau dėl sumažėjusios apdirbamosios gamybos apimties bei gerokai lėčiau didėjusios prekybos ir investicijų. Kita vertus, paslaugų sektoriaus augimas sulėtėjo šiek tiek mažiau – tam įtakos turėjo santykinai sparčiai augantis vartojimas ir toliau gerėjančios sąlygos darbo rinkoje.

Labai padidėjus neapibrėžtumui dėl prekybos santykių, 2019 m. prekyba ir investicijos augo gerokai lėčiau

Labai išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos santykių nemažėjo, o tai slopino pasaulio ekonomikos augimą. Įtampa dėl JAV ir Kinijos prekybos santykių padidėjo – tai patvirtina daugelis skirtingų rodiklių[1]. Abi šalys padidino dvišalės prekybos tarifus. 2019 m. pabaigoje didžiajai daliai prekybos tarp JAV ir Kinijos buvo taikyti padidinti tarifai. Neapibrėžtumas dėl prekybos santykių šiek tiek sumažėjo gruodžio mėn. paskelbus apie „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą, pasiektą nuo spalio vidurio šalims surengus papildomas derybas. Susitarimas pasirašytas 2020 m. sausio 15 d. Išaugus įtampai dėl prekybos santykių, dėl padidėjusių tarifų 2019 m. prekyba reikšmingai sulėtėjo, o dėl išaugusio neapibrėžtumo ir prastesnių ekonominių vertinimų investicijos augo lėčiau (žr. 2 pav.).

2 pav.

Pasaulinės prekybos augimas

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Haver Analytics, nacionaliniai šaltiniai ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: pasaulinė prekyba – tai pasaulio, įskaitant euro zoną, importo augimas. Ištisinės linijos rodo duomenis iki 2019 m. ketvirtojo ketvirčio, brūkšninės linijos – ilgalaikį vidurkį (1999 m. IV ketv.–2019 m. IV ketv.). Paskutiniai duomenys – 2020 m. kovo 10 d.

Bendroji infliacija sumažėjo, tačiau grynoji infliacija iš esmės nepakito

Dėl lėtai augusios pasaulio ekonomikos, pasaulinė infliacija 2019 m. vis dar buvo maža (žr. 3 pav.). Kalbant apie EBPO šalis, pasakytina, kad bendroji metinė vartotojų infliacija 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 2,1 % (2018 m. antrąjį pusmetį – 3 %). Tai lėmė mažėjančios energijos kainos ir lėčiau kylančios maisto produktų kainos. Vis dėlto grynoji infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, iš esmės nepakito ir 2019 m. sudarė apie 2 %.

3 pav.

Infliacijos lygis EBPO šalyse

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio mėn.

Naftos kainos svyravo – tai lėmė naftos pasiūlos kaita ir lūkesčiai dėl pasaulinės paklausos

Dėl naftos pasiūlos kaitos pirmąjį pusmetį ir lūkesčių dėl pasaulinės paklausos antrąjį pusmetį 2019 m. naftos kaina svyravo – nuo 53 iki 74 JAV dolerių už barelį. Pirmąjį pusmetį naftos kainos kilo dėl geopolitinės įtampos ir dėl to, kad naftos gavyba užsiimančios šalys, priklausančios OPEC+, daugiau, nei buvo tikėtasi, sumažino gavybą. Antrąjį pusmetį dėl prekybos santykių įtampos ir jos galimo poveikio pasaulio ekonomikai naftos kainos sumažėjo. Pasiūlos sutrikimų Saudo Arabijoje padariniai po rugsėjo 14 d. puolimo nepilotuojamais orlaiviais buvo trumpalaikiai – neigiamus padarius sušvelnino tai, kad atsargų kiekis buvo didelis, o gamybos pajėgumus atkurti pavyko greitai.

Euras nuvertėjo euro zonos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu

2019 m. euro nominalusis efektyvusis kursas sumažėjo maždaug 1,6 % (žr. 4 pav.). Dėl to, vertinant pagal abipusę prekybą, euro kursas sumažėjo JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu. Euro kursas svaro sterlingų atžvilgiu taip pat sumažėjo, tačiau 2019 m. svyravo daugiausia dėl besikeičiančios su Brexitu susijusios situacijos.

4 pav.

Euro kursas

(dienos duomenys; 2015 m. sausio 1 d. = 100)

Šaltiniai: Bloomberg, Hamburgo tarptautinės ekonomikos institutas (HTEI), ECB ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: nominalusis efektyvusis kursas 38 pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

Rizikų balansas pasaulio ekonomikos augimo prognozei buvo neigiamas

2019 m. pabaigoje prognozuota, kad pasaulio ekonomika augs lėčiau, nes išsivysčiusios ekonomikos šalyse prasidės ekonomikos ciklo nuosmukio etapas, Kinijos ekonomikos augimas pamažu lėtės, o augimo tempo paspartėjimas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vis dar bus stabilus. Vis dėlto rizikų balansas šiai ekonomikos augimo prognozei buvo neigiamas[2]. Atsižvelgiant į vangiai augančio apdirbamosios gamybos sektoriaus poveikį paslaugų sektoriui, pasaulinis aktyvumas gali imti mažėti greičiau. Spartesnis Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas galėtų turėti didesnį poveikį pasaulio ekonomikai, o paaštrėję prekybos konfliktai padidintų neigiamą poveikį pasaulio prekybos srautams. Europai kilo rizika, kad JAV gali pradėti taikyti tarifus kai kurioms Europos šalių prekėms. Apskritai padidėjusi geopolitinė įtampa gali turėti neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai ir prekybai. Be to, nepaisant Jungtinės Karalystės „tvarkingo“ išstojimo iš Europos Sąjungos, vis dar tebebuvo neapibrėžtumas dėl ES ir Jungtinės Karalystės santykių ateityje, o derybų rezultatai vis dar kėlė neigiamą riziką. Dėl reikšmingo perkainojimo pasaulio finansų rinkose polinkis rizikuoti sumažėtų pasauliniu lygiu ir paveiktų ir realiosios ekonomikos augimą.

1.2 Euro zonos ekonomika augo lėčiau, bet padėtis darbo rinkose tebegerėjo

Euro zonos metinis realusis BVP 2019 m. tebeaugo lėčiau ir sudarė 1,2 % (2018 m. – 1,9 %) (žr. 5 pav.). Priešingai nei 2018 m., kai ekonomika augo lėčiau dėl vangiau augančios išorės ir vidaus paklausos, lėtesnį augimą 2019 m., užsitęsus pasauliniam neapibrėžtumui, pirmiausia lėmė daug lėčiau augusi tarptautinė prekyba. Taip pat pasakytina, kad euro zonos ekonomikos augimą ir toliau skatino palankios finansavimo sąlygos, tebedidėjantis užimtumas, kylantis darbo užmokestis, šiek tiek skatinamoji euro zonos fiskalinės politikos pozicija ir vis dar auganti, nors ir lėtesniu tempu, pasaulio ekonomika.

5 pav.

Euro zonos realusis BVP

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: 2019 m. ketvirtojo ketvirčio metinis BVP augimas yra išankstinis įvertis, o paskutiniai sudedamųjų dalių duomenys – 2019 m. trečiojo ketvirčio.

Į vidaus rinką orientuoti sektoriai 2019 m. buvo atsparesni

Gamybos apimtis 2019 m. didėjo dėl paslaugų ir statybos sektorių, kurie tebebuvo atsparūs dėl didelės vidaus paklausos euro zonoje. Euro zonos pramonės sektoriaus aktyvumas toliau mažėjo (žr. 6 pav.). Tai susiję su neigiama vangesnės užsienio paklausos įtaka. Tačiau vangesnė išorės paklausa paslaugų sektoriaus 2019 m. beveik nepaveikė[3].

6 pav.

Euro zonos realioji bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą

(indeksas: 2010 m. I ketv. = 100)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2019 m. trečiojo ketvirčio.

Esant palankioms finansavimo sąlygoms ir gerėjant padėčiai darbo rinkose, 2019 m. vidaus paklausa darė teigiamą įtaką euro zonos ekonomikos augimui. Privatusis vartojimas, kaip ir vartotojų lūkesčiai, 2019 m. buvo atsparus (žr. 1 intarpą). Namų ūkių išlaidas skatino didėjantis užimtumas ir kylantis darbo užmokestis, dėl to didėjo bendrosios darbo pajamos. Nuo 2018 m. įmonių investicijų augimo tempui ėmus iš lėto mažėti, 2019 m. jis vis dar buvo mažas. Vangesnė išorės aplinka ir padidėjęs neapibrėžtumas pasaulyje neigiamai veikė įmonių investicinius sprendimus. Nepaisant to ir įmonių pelningumo nedidelių pokyčių bei mažėjančio gamybos pajėgumų panaudojimo, verslo investicijos ekonomikos augimui tebeturėjo teigiamą poveikį (jį taip pat skatino ir palankios finansavimo sąlygos). Investicijų į intelektinės nuosavybės produktus augimas, kuris paprastai yra nepastovus, buvo ypač spartus[4]. Po pastaruosius kelerius metus stebėto užsitęsusio spartaus atsigavimo investicijos į būstą ėmė augti lėčiau, kaip ir euro zonos būsto rinkos. Šiam sulėtėjimui didžiausią poveikį turėjo vis labiau juntami būsto pasiūlą varžantys veiksniai, ypač darbo jėgos trūkumas, kliūtys reguliavimo srityje ir skolų mažinimo procesas – visa tai 2019 m. ribojo statybos sektoriaus augimą.

1 intarpas
Vartotojų ir namų ūkių lūkesčiai yra stabilūs

Pradėjus lėčiau augti euro zonos ekonomikai, 2019 m. lėčiau plėtojosi ir paslaugų bei mažmeninės prekybos sektoriai, tačiau iš esmės vis dar stabiliai. Privatusis vartojimas sudaro reikšmingą paklausos dalį paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Dėl to šiame intarpe išsamiau aptariamas euro zonos vartotojų pasitikėjimas, atsižvelgiant į santykinai stabilaus vartojimo išlaidų augimo priežastis.

Vartotojų lūkesčiai stabilizavosi ir buvo geresni nei kituose sektoriuose

2019 m. lėtesnį ekonomikos augimą pirmiausia lėmė lėčiau augusi tarptautinė prekyba ir padidėjęs neapibrėžtumas pasaulio rinkose, o tai labiausiai atsiliepė euro zonos pramonės sektoriui. Kita vertus, paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriai, nepaisant nedidelio augimo sulėtėjimo, tebėra atsparūs. Tai matyti iš A pav., jame parodyti skirtingų euro zonos sektorių lūkesčiai. Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – pramonės, neįskaitant statybos (procentinis svoris – 40 %), paslaugų (30 %), statybos (5 %), mažmeninės prekybos (5 %) ir namų ūkių (20 %) sektorių – svertinis vidurkis. Kaip matyti, labiau į vidaus rinką orientuotų sektorių (statybų, paslaugų, mažmeninės prekybos ir namų ūkių) augimas sulėtėjo ne taip reikšmingai kaip pramonės sektoriaus augimas.

A pav.

Euro zonos pasitikėjimas pagal sektorius

(standartizuoti balansai, procentais)

Šaltiniai: Europos Komisija ir ECB skaičiavimai.

Privatusis vartojimas 2019 m. iš esmės vis dar buvo stabilus

Privačiojo vartojimo augimą 2019 m. palaikė tebeaugančios realiosios disponuojamosios pajamos, kurių augimą savo ruožtu skatino darbo rinkų stabilumas. Darbo pajamoms teigiamą įtaką darė tiek tebekylantis darbo užmokestis, tiek ir toliau, nors ir lėčiau, didėjantis užimtumas. Be to, tiesioginiai mokesčiai, socialinės įmokos ir pervedimai galėjo turėti nedidelį teigiamą poveikį pajamų augimui – priešingai nei 2018 m., kai pastarieji veiksniai jų augimą stabdė (žr. B pav.). Tačiau likutinio pertekliaus ir pajamų iš turto, kurios paprastai yra glaudžiai susijusios su ekonomine veikla, poveikis 2019 m. tapo šiek tiek neigiamas, nors nuo 2015 m. buvo teigiamas.

B pav.

Realusis privatusis vartojimas ir disponuojamosios pajamos

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Vartotojų pasitikėjimą skatinantys veiksniai

Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis yra keturių subindeksų, susijusių su ankstesne finansine ir ekonomine raida bei ateinančių 12 mėn. pokyčių lūkesčiais, vidurkis (žr. C pav.)[5]. Vienas iš aptariamų subindeksų yra susijęs su bendros ekonominės padėties šalyje įvertinimu, o kiti – su namų ūkių finansine būkle. Vertinant šių subindeksų raidą, matyti, kad namų ūkiai savo finansinę padėtį vertino palyginti palankiau, kadangi vis dar atspari darbo rinka padėjo apsaugoti namų ūkių pajamas nuo ekonomikos augimo sulėtėjimo poveikio.

C pav.

Privatusis vartojimas ir vartotojų pasitikėjimas

(metiniai pokyčiai, procentais; standartizuoti balansai, procentais)

Šaltiniai: Eurostatas, Europos Komisija ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: apklausos duomenys standartizuoti pagal vidutinį ir standartinį privačiojo vartojimo metinio augimo nuokrypį nuo 2010 m.

Aktyvi darbo rinkos raida ir kylantis darbo užmokestis kartu su palankiomis finansavimo sąlygomis ir gerėjančia namų ūkių finansine padėtimi iš esmės paaiškina, kodėl euro zonos vartotojų pasitikėjimas 2019 m. tebebuvo didelis ir skatino privatųjį vartojimą. Stabiliai augant vidaus paklausai ir esant mažai užsienio paklausai, ECB ir toliau atidžiai stebi naujausius duomenis, siekdamas įvertinti neigiamo poveikio išplitimo iš išorės į vidaus sektorių riziką.

Išorės sektorius 2019 m. darė neigiamą įtaką grynajam euro zonos gamybos augimui. Išskyrus augusį, nors ir lėtesniu tempu, eksportą į JAV, eksportas į daugelį kitų valstybių mažėjo pirmiausia dėl prastesnių investicinių prekių ir automobilių eksporto rodiklių. Prekybos euro zonoje rodikliai taip pat suprastėjo, o didžiausias nuosmukis fiksuotas tarpinio vartojimo prekių srityje – jį lėmė euro zonos gamybos grandinių sutrikimai.

Padėtis euro zonos darbo rinkose tebegerėjo, o darbo našumas kilo gerokai lėtesniu tempu

Padėtis euro zonos darbo rinkose 2019 m. tebegerėjo

Padėtis euro zonos darbo rinkose 2019 m. vis dar gerėjo (žr. 7 pav.), ir tai buvo pagrindinis veiksnys, skatinęs ekonominę veiklą 2019 m.

Remiantis sintetiniais darbo rinkos rodikliais pagrįsta analize, 2019 m. antrąjį ketvirtį darbo rinkos aktyvumo lygis beveik pasiekė prieš krizę buvusį aukščiausią lygį. Be to, darbo rinkos augimo tempas tebebuvo didesnis už ilgalaikį vidurkį, nors pastaruoju metu jis šiek tiek sumažėjo[6]. Padėtis darbo rinkoje gerėjo tebedidėjant darbo jėgos pasiūlai – iš dalies dėl didesnio vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvumo. Tai paskatino ankstesnės reformos, kuriomis padidintas įstatymais nustatytas pensinis amžius[7].

7 pav.

Darbo rinkos rodikliai

(procentais, palyginti su darbo jėga; augimo tempas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Šaltinis: Eurostatas.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2019 m. ketvirtojo ketvirčio.

Palyginti su BVP, užimtumas 2019 m. augo sparčiai (padidėjo 1,2 %). 2019 m. vieno samdomojo darbuotojo darbo našumas sudarė 0,0 % (2018 m. – 0,4 %)[8]. Nepaisant išaugusios darbo jėgos pasiūlos, nedarbo lygis 2019 m. mažėjo toliau ir pasiekė 7,6 %. Panašus rodiklis paskutinį kartą fiksuotas 2007 m., tačiau nedarbo lygio skirtumai euro zonoje tebėra dideli.

Skaitmeninę ekonomiką reikia stebėti

Skaitmeninimas daro įtaką pinigų politikai svarbiems kintamiesiems

Remiantis literatūra pasakytina, kad skaitmeninimas daro poveikį daugeliui pagrindinių ekonominių kintamųjų, kurie yra svarbūs pinigų politikai. Empiriniai skaitmeninimo poveikio duomenys rodo, kad jis gali skatinti aktyvumą ir darbo našumą, tačiau jo bendras poveikis infliacijai kol kas neaiškus[9]. Remiantis Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (angl. Digital Economy and Society Index, DESI), 2019 m. ES valstybių ekonomikos suskaitmeninimo lygis siekė nuo 40 (mažiausiai suskaitmenintose ekonomikose) iki 70 (labiausiai suskaitmenintose ekonomikose) (žr. 8 pav.). ES valstybės skaitmeninio ryšio atžvilgiu iš esmės įvertintos panašiai, tačiau, kalbant apie žmogiškąjį kapitalą, interneto naudojimą, skaitmeninių technologijų diegimą ir viešąsias skaitmenines paslaugas, pažymėtina, kad skirtumai buvo didesni.

8 pav.

2019 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas

Šaltinis: Europos Komisija.

Struktūrinė politika turėtų padėti įveikti pagrindinius iššūkius

2019 m. politikos rekomendacijos tebebuvo įgyvendinamos vangiai

Euro zonos šalyse būtina daug ryžtingiau įgyvendinti struktūrinę politiką, kad pakiltų našumas, augimo potencialas bei ekonomikos atsparumas ir sumažėtų struktūrinis nedarbas euro zonoje. Struktūrinės politikos rekomendacijos apima darbo rinkų funkcionavimo gerinimą, konkurencijos didinimą produktų ir veiksnių rinkose bei verslo aplinkos tobulinimą[10]. Be to, struktūrinė politika reikalinga siekiant įveikti dabartinius ir būsimus iššūkius, kuriuos kelia, pavyzdžiui, visuomenės senėjimas, skaitmeninimas ir klimato kaita. Konkrečiai šaliai skirta rekomendacija – tai tam tikrai šaliai skirta politikos rekomendacija, kaip skatinti ekonomikos augimą ir atsparumą. Konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas tvirtina Europos Vadovų Taryba. 2019 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė, kad 95 % politikos rekomendacijų buvo neįgyvendintos arba geriausiu atveju įgyvendintos tik iš dalies[11].

Šiek tiek skatinamoji fiskalinės politikos pozicija palaikė ekonomikos augimą

Euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas truputį padidėjo dėl šiek tiek skatinamosios fiskalinės politikos pozicijos

Penkerius metus iš esmės buvusi neutrali, euro zonos fiskalinės politikos pozicija[12] 2019 m. tapo nors ir nedaug, bet labiau skatinamoji (žr. 9 pav.). Tokia sušvelnėjusi pozicija paskatino euro zonos ekonomikos augimą. Prie to prisidėjo keliose didžiosiose valstybėse narėse įgyvendintos skatinamosios politikos priemonės, daugiausia apėmusios tiesioginių mokesčių mažinimą ir viešųjų išlaidų didinimą. Kaip rodo 2019 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės, euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas 2019 m. šiek tiek padidėjo – iki 0,7 % BVP. Biudžeto balansas sumažėjo dėl labiau skatinamosios fiskalinės politikos pozicijos, kurią iš dalies atsvėrė mažesni palūkanų mokėjimai, o ciklinės pozicijos įtaka iš esmės nesikeitė.

9 pav.

Valdžios sektoriaus balansas ir fiskalinės politikos pozicija

(procentais, palyginti su BVP)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Bendras euro zonos šalių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2019 m. vis dar mažėjo ir metų pabaigoje sudarė 84,5 % BVP. Tačiau skolos ir BVP santykis daugelyje šalių tebebuvo didelis. Sumažėjusį bendrą euro zonos skolos ir BVP santykį lėmė palankus palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas ir vis dar teigiami, tačiau mažėjantys pirminiai balansai. Nors šiuo metu nė vienai euro zonos valstybei netaikoma Stabilumo ir augimo pakto (SAP) korekcinė dalis, Europos Komisijos vertinimu, aštuonių euro zonos šalių, daugumos kurių skolos rodikliai siekia arba viršija 100 % BVP, 2020 m. biudžeto projektai gali neatitikti SAP nustatytų reikalavimų[13].

1.3 Infliacinis spaudimas tebebuvo mažas

2019 m. bendroji infliacija euro zonoje vidutiniškai buvo 1,2 % (2018 m. – 1,8 %)[14]. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis dviejų labiau kintančių sudedamųjų dalių – energijos ir maisto produktų – kainų poveikis. Vienas iš grynosios infliacijos rodiklių – infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, – 2019 m., kaip ir 2018 bei 2017 m., tebebuvo nedidelė ir vidutiniškai sudarė 1,0 %, tačiau metų pabaigoje padidėjo (žr. 10 pav.).

10 pav.

Infliacija pagal SVKI ir jos sudedamųjų dalių poveikis

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

Bendroji infliacija sumažėjo dėl vangiau kylančių energijos ir maisto produktų kainų, o grynoji infliacija tebebuvo maža

Energijos kainų pokyčiai daugiausia lėmė 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjusią vidutinę bendrąją infliaciją. Pakilusių maisto produktų kainų poveikis bendrajai infliacijai pagal SVKI 2019 m. sumažėjo iki 0,3 procentinio punkto (2018 m. sudarė 0,4 procentinio punkto). Maisto produktų kainų pokyčiams 2019 m. didžiausią poveikį turėjo kintančios neperdirbtų maisto produktų kainos. Perdirbtų maisto produktų kainų augimo rodiklis 2019 m. svyravo apie 1,9 % ir buvo šiek tiek mažesnis nei 2018 m. vidurkis. Padidėjusios maisto produktų gamintojų ir maisto žaliavų kainos (kaip matyti iš ES supirkimo kainų) – du perdirbtų maisto produktų kainas didinantys veiksniai – rodo, kad, esant didelei konkurencijai, padidėjusių sąnaudų poveikis nevisiškai persidavė maisto produktų vartotojų kainoms.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, kaip ir kiti grynosios infliacijos rodikliai, didžiąją metų dalį svyravo ir, nors 2019 m. pabaigoje šiek tiek padidėjo, tebebuvo mažesnė už savo istorinį vidurkį. Grynosios infliacijos ir ekonominės veiklos santykis bei platesnio masto ekonominiai pokyčiai, stebimi nuo pasaulinės finansų krizės, aptarti 2 intarpe. Vangūs pramonės prekių, neįskaitant energijos, ir paslaugų kainų augimo pokyčiai prisidėjo prie mažesnės infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų augimo tempas 2019 m., palyginti su 2018 m. lygiu ir nuo 2015 m. fiksuotu vidurkiu, nesikeitė ir vidutiniškai sudarė 0,3 %. Skirtingų kainodaros grandinės etapų kainų spaudimo rodikliai rodo, kad vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, gamintojų kainų metinis pokytis visus metus iš esmės nekito, tačiau buvo reikšmingai didesnis, palyginti su nuo 2015 m. stebėtu vidurkiu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad padidėjusios sąnaudos buvo padengtos mažmeninės prekybos etape. Be to, priešingai nei 2018 m., vidutinis metinis vartojimo prekių, neįskaitant maisto produktų, importo kainų pokytis 2019 m. buvo teigiamas – tai, be kita ko, lėmė susilpnėjęs euro kursas. Paslaugų kainų augimui buvo būdingas tam tikras kintamumas, susijęs su kelionių paslaugų kainų pokyčiais, kuriuos lėmė statistinis poveikis[15]. Nepaisant šių mėnesinių svyravimų, paslaugų kainų augimo rodikliai kito ir 2019 m. vidutiniškai sudarė 1,5 % – tiek pat, kaip ir 2018 m., ir tik šiek tiek daugiau nei nuo 2015 m. stebimas vidurkis. Apskritai didėjančios paslaugų kainos, kurioms nemažą įtaką daro darbo sąnaudos, vis dar nelenkė darbo užmokesčio augimo.

2 intarpas
Euro zonos Filipso kreivė ir jos interpretacija pagal pastarojo meto infliacijos raidą

Nuo 2013 m. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nuolat buvo mažesnė už savo istorinį vidurkį. Nors kurį laiką tą buvo galima paaiškinti dideliu ekonomikos sąstingiu ir kitais spaudimą infliacijai slopinančiais veiksniais, pastarojo meto infliacijos vangumą sunku paaiškinti pagal standartinę Filipso kreivę, kaip matyti iš nepaaiškinamo infliacijos raidos išskaidymo komponento (žr. A pav.). Šios aplinkybės paskatino dar kartą išnagrinėti šį svarbų ekonominį ryšį[16].

A pav.

Grynosios infliacijos išskaidymas pagal Filipso kreivę

(metiniai pokyčiai, procentais, ir kaitos veiksniai, procentiniais punktais; visos vertės išreikštos jų nuokrypiais nuo vidurkio nuo 1999 m.)

Šaltinis: ECB skaičiavimai.
Pastabos: stulpeliai parodo vidutinius kaitos veiksnius pagalį daugelį modelio specifikacijų (žr. Bobeica, E. and Sokol, A., “Drivers of underlying inflation in the euro area over time: a Phillips curve perspective”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2019). Kaitos veiksniai pritaikyti pagal J. L. Yellen kalbą „Inflation Dynamics and Monetary Policy“, pristatytą Philip Gamble paminėti skirtoje paskaitoje, Masačusetso universitetas, Amherstas, 2015 m. rugsėjo 24 d.

Infliaciją lemiantys veiksniai pagal Filipso kreivės modelį

Filipso kreivė iš esmės parodo, kad ekonominis aktyvumas ir susijusios įtampos prekių ir darbo rinkose lygis turėtų daryti įtaką infliacijai. Infliacijai neigiamai atsiliepė didelis ekonomikos sąstingis po pasaulinės finansų krizės. Nuo 2011 iki 2013 m. euro zona patyrė antrąją krizę – tuo galima gerai paaiškinti nuo 2013 m pradžios pastebimą grynosios infliacijos vangumą. Tačiau, nepaisant to, kad iki 2018 m. daug ekonominio aktyvumo ir ekonomikos sąstingio rodiklių vėl tapo vidutinio lygio, o kai kurie rodikliai netgi pradėjo rodyti perteklinės paklausos ženklus, grynoji infliacija tebebuvo mažesnė nei nuo 1999 m. fiksuotas jos vidutinis lygis (1,3 %).

Norint suprasti infliacijos raidą, be ekonominio aktyvumo, taip pat labai svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kaip antai infliacijos lūkesčius ir išorės kainas. Ūkio subjektų infliacijos lūkesčius gali veikti daugelis veiksnių: pastarojo meto infliacijos pokyčiai (ypač energijos kainų raida) paprastai turi įtakos lūkesčiams trumpuoju laikotarpiu, o ilgesnio laikotarpio lūkesčius gali smukdyti realus susirūpinimas dėl centrinio banko infliacijos siekio patikimumo ir centrinio banko galimybių jį pasiekti. Tačiau šiuos veiksnius sunku atskirti empiriškai[17]. 2014–2017 m. ir rinka, ir apklausų duomenimis pagrįsti infliacijos lūkesčių rodikliai ėmė mažėti, mažinamai veikdami grynąją infliaciją tuo laikotarpiu[18]. Apklausų, visų pirma ECB profesionaliųjų prognozuotojų, duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio euro zonos infliacijos lūkesčių rodikliai pastaruoju metu pastebimai gerėjo. Tačiau šių pokyčių neigiamas poveikis infliacijai yra nedidelis.

Galiausiai išorės kainų rodikliai, kaip antai naftos ir bendresni importo kainų indeksai, gali būti svarbus veiksnys norint paaiškinti bendrovių kainodaros sprendimus, o kartu – infliacijos raidos pokyčius, viršijančius tai, ką jau gali užfiksuoti sąstingio ir infliacijos lūkesčiai. Nors bendroji infliacija paprastai greitai atspindi išorės kainas, ypač energijos kainas, jų netiesioginis poveikis grynajai infliacijai pastaraisiais metais buvo ribotas[19]. Apskritai iki 2017 m. grynosios infliacijos pokyčius, atrodo, galima gana gerai paaiškinti standartiniais veiksniais, tačiau jais sunku paaiškinti pastarojo meto infliacijos vangumą.

Vienas galimas paaiškinimas galėtų būti tai, kad standartiniai ekonomikos sąstingio rodikliai neapima visų infliacijai svarbių ekonominio aktyvumo pokyčių. Atsižvelgdami į tai, Jarociński ir Lenza (2018)[20] sukūrė infliacijai prognozuoti skirtą ekonomikos sąstingio rodiklį. Šis rodiklis parodytų daug didesnį ekonomikos sąstingį, palyginti su tradiciniu gamybos apimties atotrūkio rodikliu.

Apskritai pasakytina, kad Filipso kreivė tebėra pagrindinis infliacijos raidos pokyčių aiškinimo ir perteikimo elementas, tačiau ją reikia papildyti kitomis priemonėmis ir metodais gaunama informacija, ypač kalbant apie pastarojo meto grynosios infliacijos raidos pokyčius.

Vidaus sąnaudų spaudimas, kuris matuojamas atsižvelgiant į BVP defliatoriaus augimą, 2019 m. buvo vidutiniškai didesnis už 2018 m. vidurkį ir artimas ilgalaikiam vidurkiui, fiksuotam nuo 2015 m. (žr. 11 pav.). Vidutinis atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimo tempas 2019 m. sudarė vidutiniškai 2,0 % ir buvo šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai 2018 m., bet didesnis nei nuo 2015 m. stebimas ilgalaikis vidurkis. Atlygis vienam samdomajam darbuotojui didėjo lėčiau dėl socialinio draudimo įmokų pokyčių[21], o darbo užmokestis, nepaisant nuosaikiau augusios euro zonos ekonomikos, 2019 m., palyginti su 2018 m., kilo sparčiau, toliau tebemažėjant nedarbo lygiui (žr. 1.2 skirsnį). Tačiau spartus atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas lėmė tai, kad, 2019 m. sumažėjus aktyvumui, vienetinės darbo sąnaudos ėmė didėti sparčiau. Be didesnių vienetinių darbo sąnaudų, BVP defliatoriaus augimą taip pat lėmė aukštesni pelno rodikliai (matuojami kaip bendrasis likutinis perteklius), jie 2018 m. buvo daug mažesni. Atsižvelgiant į tai, kad darbo našumo rodikliai 2019 m. svyravo, pelno rodiklių šuolis 2019 m. greičiausiai buvo susijęs su gerėjančiomis prekybos sąlygomis ir pokyčiais ekonomikos sektoriuose, kuriuos sulėtėjęs pasaulinis aktyvumas ir prekyba paveikė mažiau[22]. Pavyzdžiui, tokie buvo statybos ir nekilnojamojo turto sektoriai, kuriems taip pat buvo būdingas didelis pridėtinės vertės defliatorių augimo tempas – statybų atveju, 2019 m. jis vidutiniškai augo iki 4,6 %.

11 pav.

BVP defliatoriaus išskaidymas

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.

2019 m. ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai sumažėjo. Remiantis ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausos duomenimis, infliacijos lūkesčiai po 5 m. 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1,7 % (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį – 1,9 %). Rinka pagrįsti ilgalaikės infliacijos lūkesčių rodikliai, tokie kaip 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų norma po 5 m., taip pat sumažėjo. Vis dėlto metų pabaigoje jie stabilizavosi, nors ir tebebuvo nedideli.

1.4 Palankios finansavimo sąlygos tebeskatino paskolų ir pinigų kiekio augimą

2019 m. euro zonos finansų rinkų augimui didžiausią poveikį turėjo su vangesne ekonomine veikla susiję veiksniai, tokie kaip vis dar maža infliacija, neapibrėžtumas, susijęs su politiniais veiksniais, įskaitant nenorą prisiimti rizikos tam tikrais laikotarpiais, ir toliau švelninama pinigų politika. Tiek pinigų rinkos palūkanų normos, tiek ir ilgesnės trukmės obligacijų pajamingumas reikšmingai sumažėjo, o akcijų kainos iš esmės pakilo – tam įtaką turėjo mažesnės diskonto normos. 2019 m. ne finansų bendrovių išorės finansavimosi srautai iš esmės stabilizavosi ir buvo gerokai mažesni, nei 2017 m., kai paskutinį kartą buvo pasiektas aukščiausias jų lygis. Vis dėlto skolinimasis iš bankų ir skolos vertybinių popierių išleidimas vis dar stabiliai augo – tai lėmė palankios finansavimo sąlygos. Dėl padidėjusio susijungimų ir įsigijimų skaičiaus grynasis nebiržinių akcijų išleidimas buvo spartus. Pinigų kiekio augimo tempą palaikė vis dar didėjanti bankų paskolų privačiajam sektoriui apimtis ir mažos alternatyviosios sąnaudos laikant P3. Dėl ECB skatinamosios pinigų politikos pozicijos ir jos poveikio bankų įmonėms ir namų ūkiams teikiamų paskolų palūkanų normoms finansavimo sąlygos buvo palankios. Didėjant finansinio turto ir turimo nekilnojamojo turto vertei, augo ir namų ūkių turtas, o tai savo ruožtu skatino privačiojo vartojimo augimą.

Euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas 2019 m. reikšmingai sumažėjo, nors nuo rugsėjo mėn. vėl ėmė kilti

Euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas 2019 m. reikšmingai sumažėjo – vasaros laikotarpiu ilgalaikis pajamingumas buvo neigiamas. Tam poveikį turėjo didėjantis susirūpinimas dėl euro zonos ekonominės veiklos sulėtėjimo masto ir trukmės bei jo poveikio infliacijos raidai. Mažesnes nerizikingas palūkanų normas euro zonoje taip pat lėmė skatinamoji pinigų politika JAV, išaugusios rizikos dėl JAV bei Kinijos prekybos santykių įtampos ir Brexito bei didėjantys lūkesčiai finansų rinkose dėl tolesnio ECB pinigų politikos švelninimo. Rugsėjo mėn. paskelbus ECB pinigų politikos švelninimo priemonių rinkinį, euro zonos makroekonominiai duomenys tapo šiek tiek geresni, o bendras rizikų balansas šiek tiek stabilizavosi, taigi ir euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumas pamažu ėmė didėti. Nepaisant to, 2019 m. gruodžio 31 d. pagal BVP pakoreguotas euro zonos šalių 10 m. vyriausybių obligacijų pajamingumo vidurkis siekė 0,28 % ir, palyginti su 2019 m. sausio 1 d. vidurkiu, buvo 74 baziniais punktais mažesnis. Sumažėjus neapibrėžtumui dėl fiskalinės politikos, euro zonos šalių 10 m. vyriausybių obligacijų ir 10 m. Vokietijos Bund obligacijų pajamingumo skirtumas sumažėjo (kai kuriose šalyse netgi labai).

12 pav.

10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje, JAV ir Vokietijoje

(metinės palūkanų normos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: Bloomberg, Thomson Reuters Datastream ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: euro zonos duomenys – pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

Euro zonos akcijų kainos pakilo dėl mažesnių diskonto normų

2019 m. euro zonos akcijų kainos reikšmingai pakilo. Euro zonoje ne finansų bendrovių akcijų kainų bendras indeksas 2019 m. pakilo 20,7 %, o bankų akcijų kainų indeksas – 9,7 % (žr. 13 pav.). Tokius akcijų kainų pokyčius lėmė mažesnės diskonto normos. Akcijų kainų kilimą stabdė įmonių pelno lūkesčiai, kurie vis dar buvo nedideli, ir rizikos priedų raida, kuriai didžiausią įtaką turėjo JAV ir Kinijos prekybos ginčų eiga ir derybos dėl Brexito.

13 pav.

Euro zonos ir JAV akcijų rinkų indeksai

(indeksas: 2018 m. sausio 1 d. = 100)

Šaltinis: Thomson Reuters Datastream.
Pastabos: euro zonos – EURO STOXX bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas; JAV – S&P bankų indeksas ir Datastream rinkos ne finansų bendrovių indeksas. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

Ne finansų bendrovių skolinimasis iš bankų ir skolos vertybinių popierių išleidimas stabiliai didėjo

2019 m. ne finansų bendrovių finansavimosi skolintomis lėšomis srautai iš esmės stabilizavosi ir buvo gerokai mažesni nei 2017 m., kai paskutinį kartą pasiekė aukščiausią lygį (žr. 14 pav.). Skolinimasis iš bankų ir skolos vertybinių popierių išleidimas vis dar stabiliai augo, tam teigiamą įtaką darė palankios finansavimosi sąlygos. Dėl padidėjusio susijungimų ir įsigijimų skaičiaus grynasis nebiržinių akcijų išleidimas buvo spartus. Kita vertus, kiti finansavimosi šaltiniai (įskaitant bendrovių tarpusavio paskolas ir prekybos kreditus) augo nuosaikiai, o grynasis biržinių akcijų išleidimas sumažėjo (tai susiję su padidėjusiomis nuosavo kapitalo sąnaudomis, palyginti su kitais finansavimosi šaltiniais). Bankų paskolų palūkanų normos toliau mažėjo (tokie pokyčiai iš esmės atitiko rinkos palūkanų normų raidą) ir 2019 m. pasiekė istoriškai žemiausią lygį.

2019 m. ECB toliau švelninama pinigų politika turėjo poveikį finansavimo sąlygoms – jos tapo palankesnės. Tai iš dalies lėmė tai, kad kai kurios 2019 m. nustatytos priemonės, pavyzdžiui, trečioji tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serija (TITRO III) ir dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistema, buvo skirtos bankų tarpininkavimo veiklai stiprinti (žr. 2.1 skirsnį). Didindami kapitalo pozicijas ir gerindami turto kokybę, bankai toliau stiprino savo balansus.

14 pav.

Grynieji euro zonos ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai

(metiniai srautai; mlrd. eurų)

Šaltiniai: Eurostatas ir ECB.
Pastabos: „kitos paskolos“ – tai paskolos iš ne pinigų finansų įstaigų (kitų finansų įstaigų, draudimo bendrovių ir pensijų fondų) ir iš likusio pasaulio. PFĮ ir ne PFĮ paskolos yra pakoreguotos dėl paskolų pardavimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais. „Kita“ – tai skirtumas tarp bendro skaičiaus ir paveiksle pateiktų priemonių. Tai apima bendrovių tarpusavio paskolas ir prekybos kreditą. Paskutiniai duomenys – 2019 m. trečiojo ketvirčio.

Namų ūkių turtas augo dėl didesnės realiojo ir finansinio turto vertės

2019 m. pirmus tris ketvirčius namų ūkių grynasis turtas reikšmingai išaugo, o tai turėjo įtakos privačiajam vartojimui. Nors augimo tempas būsto rinkose buvo lėtesnis, grynasis turtas augo toliau kylant būsto kainoms, dėl to labai padidėjo namų ūkių turimo nekilnojamojo turto vertė. Be to, reikšmingai išaugo namų ūkių finansinio turto vertė. Kylančios būsto kainos ir palankios finansavimo sąlygos prisidėjo prie vis dar pamažu didėjančio bankų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti metinio augimo tempo. Bendrasis namų ūkių įsiskolinimas, matuojamas procentais, palyginti su namų ūkių nominaliosiomis bendrosiomis disponuojamosiomis pajamomis, tebeviršijo vidutinį prieškrizinį lygį.

2019 m. P3 ir kreditas vėl ėmė didėti

Bankų skolinimas privačiajam sektoriui buvo stabilus – 2019 m. gruodžio mėn. jo metinis augimo tempas (pakoreguotas dėl paskolų pardavimo, pakeitimo vertybiniais popieriais ir tariamų lėšų sujungimo) padidėjo ir buvo 3,7 % (2018 m. gruodžio mėn. – 3,4 %). Kredito augimas vis dar buvo svarbiausias pinigų kiekio augimą skatinantis veiksnys (žr. mėlynus stulpelius 16 pav.). Išorės pinigų srautų poveikis P3 raidai stiprėjo (žr. geltonus stulpelius 16 pav.). Taigi 2019 m. P3 metinis augimo tempas ir vėl ėmė didėti (žr. 15 pav.). 2018 m. pabaigoje nutraukus grynuosius pirkimus pagal turto pirkimo programą tai turėjo neigiamą poveikį P3 augimui (žr. raudonus stulpelius 16 pav.), o juos vėl ėmus vykdyti 2019 m. lapkričio mėn., poveikis pinigų kiekio augimui 2019 m. buvo ribotas.

15 pav.

P3 ir paskolos privačiajam sektoriui

(metiniai pokyčiai, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: paskolos pakoreguotos dėl paskolų pardavimo, pakeitimo vertybiniais popieriais ir tariamų lėšų sujungimo. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio mėn.

16 pav.

P3 ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais; dėl sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: kreditas privačiajam sektoriui apima PFĮ paskolas privačiajam sektoriui ir PFĮ turimus vertybinius popierius, kuriuos išleido euro zonos privatusis ne PFĮ sektorius. Jis taip pat apima Eurosistemos ne PFĮ skolos vertybinių popierių pirkimą, vykdomą pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio mėn.

P3 daugiausia didėjo dėl išaugusio vienadienių indėlių laikymo

Kadangi dėl labai mažų palūkanų normų ir plokščios pajamingumo kreivės likvidžių indėlių laikymo alternatyviosios sąnaudos buvo mažos, P3 augimą vis dar labiausiai skatino vienadieniai indėliai. Vienadienių indėlių augimą lėmė tiek sparčiai didėjantys namų ūkių, tiek ne finansų bendrovių laikomi vienadieniai indėliai. Todėl pinigų junginys P1, kurį sudaro grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai, toliau sparčiai augo.

2 Pinigų politika. Esame pasiryžę imtis reikiamų veiksmų

Atsižvelgdama į susilpnėjusią euro zonos ekonomiką, vis dar lėčiau, negu prognozuota, didėjančias rizikas ir infliacijos perspektyvos atotrūkį nuo ECB valdančiosios tarybos vidutiniu laikotarpiu siektino infliacijos lygio, Valdančioji taryba 2019 m. tris kartus stiprino skatinamąjį pinigų politikos pobūdį. Nuosekliai taikomomis priemonėmis pabrėžta, kad Valdančioji taryba yra pasiryžusi imtis reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta prie siekiamo lygio vidutiniu laikotarpiu. Atsižvelgdama į tai, kad prireiks laiko, kol pasireikš visa taikomų priemonių įtaka euro zonos ekonomikai, Valdančioji taryba toliau atidžiai stebėjo infliacijos raidos pokyčius ir palaikomos pinigų politikos priemonių poveikį, tebebūdama pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų, kaip ir yra įsipareigojusi, tvarią infliacijos raidą siekiamo infliacijos lygio link. 2019 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais įsigytas turtas sudarė 70 % viso į Eurosistemos balansą įtraukto turto. 2019 m. balanso dydis stabilizavosi ties 4,7 trln. eurų, atitikdamas ankstesnių metų pabaigos lygį. Riziką, susijusią su dideliu balansu, toliau mažino ECB rizikos valdymo sistema.

2.1 Pirmasis pinigų politikos priemonių, kuriomis siekiama palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį, nepaisant didėjančių išorinių sunkumų, paketas

2018 m. pabaigoje pablogėjus ekonomikos perspektyvai, dėl vangesnės išorės paklausos ir tam tikrų atskiroms šalims ir sektoriams būdingų veiksnių 2019 m. pradžioje gauti nauji duomenys ir toliau buvo prastesni, nei tikėtasi, o tai rodo, kad artimiausiu laikotarpiu augimo tempas bus lėtesnis, negu buvo numatyta. Tuo pat metu kilo daug neaiškumo dėl to, ar veiksniai, lėtinantys euro zonos ekonomikos augimą, yra laikini ar ilgalaikiai, taigi nebuvo aišku, kaip sulėtėjęs augimas trumpuoju laikotarpiu paveiks vidutinio laikotarpio augimo perspektyvą. Atsižvelgdama į tai, Valdančioji taryba pripažino, kad su euro zonos augimo perspektyva susijusios rizikos padidėjo dėl nemažėjančio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitiniais veiksniais, protekcionizmo grėsme, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumu ir finansų rinkų svyravimais. Valdančioji taryba pabrėžė, kad reikia kantriai ir atkakliai vykdyti apdairią pinigų politiką. Nors euro zonos ekonomika toliau auga, o spaudimas infliacijai nuosekliai didėja dėl palankių finansavimosi sąlygų, palankios darbo rinkos raidos ir kylančio darbo užmokesčio, Valdančioji taryba dar kartą pabrėžė stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis svarbą siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kadangi dėl lėtesnio ekonomikos augimo tempo infliacija vidutiniu laikotarpiu siekiamo lygio link artėjo lėčiau, pradėtas taikyti pirmasis priemonių paketas

Pavasarį gaunami ekonominiai duomenys ir toliau buvo nelabai palankūs, o tai rodė, kad ekonomikos augimo tempas gerokai sulėtėjo ir 2019 m. toliau lėtės. Ypač stipriai sulėtėjo gamybos sektoriaus aktyvumas, daugiausia veikiamas išorės sunkumų, o pasaulio ekonomikos augimas ir prekybos raida ir toliau buvo vangūs. Dėl lėtesnio ekonomikos augimo tempo infliacija Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio lygio link artėjo lėčiau.

Atsižvelgdama į gerokai suprastėjusią augimo ir infliacijos perspektyvą, Valdančioji taryba kovo mėn. posėdyje nusprendė pradėti taikyti priemonių paketą, padėsiantį suteikti papildomą stimulą skatinamajai pinigų politikai. Tai padėtų toliau stiprinti vidaus kainų spaudimą ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėti bendrąją infliaciją, kartu padidintų euro zonos ekonomikos atsparumą pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis. Valdančioji taryba nusprendė dėl toliau išvardytų priemonių. Pirma, ji nusprendė perkelti savo ateities gairių dėl pinigų politikos palūkanų normų kalendoriumi grindžiamą dalį. Kalbant konkrečiau, Valdančioji taryba tikėjosi palaikyti pagrindines ECB palūkanų normas dabartinio dydžio bent iki 2019 m. pabaigos ir bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad infliacija toliau tvariai artėtų prie vidutiniu laikotarpiu siekiamo tikslo. Antra, Valdančioji taryba pabrėžė ketinanti toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį. Atsižvelgiant į sąsają tarp ateities gairių dėl pinigų politikos palūkanų normų ir reinvestavimo, numatomas reinvestavimo laikotarpis automatiškai nukeltas, taip sustiprinant gaires dėl palūkanų normų ir parodant, kad Valdančioji taryba yra pasirengusi imtis reikiamų veiksmų. Trečia, pasikeitus gairėms dėl pinigų politikos palūkanų normų, paskelbta, kad bus pradėta vykdyti nauja ketvirtinių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serija (TITRO III). Šios naujos operacijos bus vykdomos 2019 m. rugsėjo mėn.–2021 m. kovo mėn., kiekvienos iš jų trukmė – dveji metai. Nauja TITRO III serija padės išsaugoti palankias bankų skolinimo sąlygas ir toliau užtikrins klientų galimybes gauti finansavimą palankiomis sąlygomis. Pakankamas privačiajam sektoriui teikiamų kreditų srautas darė teigiamą poveikį namų ūkių ir bendrovių vartojimo ir investicijų planams, paskatino ekonomikos augimą ir padėjo infliacijai artėti Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio lygio link. Ketvirta, Valdančioji taryba nusprendė toliau vykdyti Eurosistemos skolinimo operacijas kaip fiksuotųjų palūkanų normų konkursus, paskirstant visą sumą tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki atsargų laikymo laikotarpio, prasidėsiančio 2021 m. kovo mėn., pabaigos.

Paskelbusi apie naująją TITRO III seriją, Valdančioji taryba posėdyje pinigų politikos klausimais pranešė, kad išsamesnė informacija apie naujos TITRO III serijos sąlygas bus paskelbta viename iš būsimų Valdančiosios tarybos posėdžių. Sudarant naujų TITRO III operacijų kainodarą, bus atsižvelgta į išsamų pinigų politikos perdavimo per bankus mechanizmo įvertinimą ir tolesnius ekonomikos perspektyvos pokyčius. Be to, atsižvelgdama į tai, kad neigiamų palūkanų normų aplinka užsitęs ilgiau, negu buvo numatyta, Valdančioji taryba pažymėjo, kad, atlikdama savo reguliarius vertinimus, apsvarstys, ar, siekiant išsaugoti teigiamą neigiamų palūkanų normų poveikį ekonomikai, reikia mažinti galimus jų šalutinius padarinius, jei tokių yra, bankų tarpininkavimui.

Antrasis papildomų pinigų politikos skatinamųjų priemonių paketas ir prastėjantis pasitikėjimas infliacijos perspektyva

Iki metų vidurio naujausia informacija rodė, kad neigiami pasauliniai veiksniai ir toliau nepalankiai veikia euro zonos augimo perspektyvą

Iki metų vidurio naujausia informacija rodė, kad neigiami pasauliniai veiksniai, visų pirma susiję su vis dar vangia tarptautine prekyba bei plintančiu užsitęsusiu neapibrėžtumu išorės aplinkoje, ir toliau nepalankiai veikia euro zonos augimo perspektyvą. Šie veiksniai visų pirma neigiamai atsiliepia euro zonos apdirbamosios gamybos sektoriui. Maža to, infliacija pagal SVKI ir toliau mažėjo daugiausia dėl laikinų veiksnių, o grynosios infliacijos rodikliai ir toliau buvo žemo lygio.

Atsižvelgdama į užsitęsusį neapibrėžtumą ir jo poveikį infliacijos raidos perspektyvai, Valdančioji taryba įvertino, kad 2019 m. reikia antrąkart pakoreguoti pinigų politikos poziciją ir suteikti papildomą stimulą skatinamajai pinigų politikai, kad infliacija ir toliau tvariai artėtų vidutiniu laikotarpiu siekiamo lygio link. Todėl birželio mėn. posėdyje Valdančioji taryba nusprendė sustiprinti savo ateities gaires dėl pinigų politikos palūkanų normų, toliau perkeldama savo ateities gairių kalendoriumi grindžiamą dalį. Kalbant konkrečiau, ji tikėjosi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis bent 2020 m. pirmąjį pusmetį ir bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad infliacija toliau tvariai artėtų prie vidutiniu laikotarpiu siekiamo tikslo. Valdančioji taryba taip pat pakartojo savo ateities gaires dėl reinvestavimo. Galiausiai Valdančioji taryba taip pat nusprendė dėl TITRO III operacijų serijos kainodaros. Visoms operacijoms taikomos palūkanų normos bus 10 bazinių punktų didesnės už Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomą vidutinę normą. Jei bankų grynasis skolinimas, pripažintas tinkamu, viršija nustatytą ribą, TITRO III taikoma palūkanų norma jiems bus mažesnė; ji gali būti lygi vidutinei palūkanų normai už naudojimąsi indėlių galimybe plius 10 bazinių punktų. Pažymėta, kad tokia kainodara užtikrinta pagrįsta pusiausvyra tarp, viena vertus, tvarios bankų skolinimo raidos ir, kita vertus, skatinamojo pobūdžio pinigų politikos palaikymo svarbos.

Slopstantis pasaulio ekonomikos augimas ir vangi tarptautinė prekyba vasarą ir toliau nepalankiai veikė euro zonos ekonomikos augimo perspektyvą. Be to, užsitęsęs neapibrėžtumas ir toliau prastino verslo lūkesčius, ypač apdirbamosios gamybos sektoriuje. Kainų kaita tebebuvo nedidelė, o grynosios infliacijos rodikliai iš esmės nepakito. Po birželio mėn. posėdžio rinkoje vertinami ilgalaikiai infliacijos lūkesčių rodikliai krito ir sustojo ties istorinėmis žemumomis, o apklausų duomenimis pagrįsti ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai reikšmingai mažėjo.

Valdančioji taryba pažymėjo, kad stebimi ir prognozuojami infliacijos rodikliai nuolat buvo mažesni nei siekiamas lygis

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, liepos mėn. posėdyje Valdančioji taryba pažymėjo, kad infliacijos rodikliai (tiek stebimi, tiek prognozuojami) nuolat buvo mažesni nei siekiamas lygis. Be to, Valdančioji taryba teigė, kad simetriškas jos vidutinio laikotarpio infliacijos tikslas yra svarbus siekiant užtikrinti tvarų infliacijos artėjimą siekiamo lygio link. Todėl Valdančiajai tarybai svarbu pademonstruoti savo ryžtą imtis veiksmų ir būti pasirengusia dar labiau sušvelninti pinigų politikos poziciją pakoreguojant visas savo priemones infliacijos tikslui pasiekti. Valdančioji taryba nurodė, kad jeigu vidutinės trukmės infliacijos raidos perspektyva toliau neatitiks siekio, ji yra pasiryžusi imtis veiksmų, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį. Todėl šiomis aplinkybėmis Valdančioji taryba pakoregavo savo ateities gaires, pridėdama, kad pinigų politikos palūkanų normos gali būti mažinamos. Be to, Valdančioji taryba įpareigojo atitinkamus Eurosistemos komitetus išnagrinėti galimybes ir būdus, kaip sustiprinti ateities gaires dėl pinigų politikos palūkanų normų raidos, galimybes imtis švelninančių priemonių (kaip antai pakopinės atlyginimo už laikomas atsargas sistemos projekto parengimas) ir galimybes dėl galimų naujų grynųjų turto pirkimų dydžio bei sudėties. Šie Valdančiosios tarybos pranešimai buvo pagrindas galimam išsamaus pinigų politikos priemonių paketo priėmimui kitame Valdančiosios tarybos posėdyje pinigų politikos klausimais tuo atveju, jei infliacijos raidos perspektyva nepagerėtų ir infliacijos rodikliai toliau būtų mažesni nei siekiamas lygis.

Trečiojo pinigų politikos skatinimo etapo išsamus priemonių paketas atsižvelgiant į vis dar esančią mažą infliaciją

Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių, infliacijos raidos perspektyva ir toliau prastėjo. Apskritai Valdančioji taryba susidūrė su užsitęsusiu ekonominio aktyvumo sulėtėjimu, tebesilaikančiomis lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizikomis ir infliacijos raidos perspektyva, kuri ir toliau neatitinka užsibrėžto vidutinio laikotarpio siekio. Visų pirma dėl pakartotinio reikšmingo infliacijos raidos perspektyvos mažinimo prognozuojama, kad infliacija 2021 m. sumažės nuo 1,8 % (pagal 2018 m. gruodžio mėn. prognozes) iki 1,5 % (pagal 2019 m. rugsėjo mėn. prognozes). Nepaisant to, kad, atsižvelgiant į prognozėse numatytas finansines sąlygas, matyti, jog esama reikšmingų lūkesčių dėl papildomo pinigų politikos švelninimo, tolesnis infliacijos raidos perspektyvos mažinimas reiškia, kad, pagal prognozes, infliacija nutols nuo Valdančiosios tarybos siektino lygio. Grynosios infliacijos rodikliai tebebuvo nedideli, o infliacijos lūkesčių rodikliai toliau buvo maži. Šiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta prie siekiamo vidutinio laikotarpio lygio, Valdančioji taryba sutarė švelninti pinigų politikos poziciją. Todėl rugsėjo mėn. Valdančioji taryba priėmė toliau nurodytus sprendimus.

Reikalingas išsamus pinigų politikos atsakas užtikrinti, kad infliacija būtų tvariai sugrąžinta prie Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio lygio

Pirma, Valdančioji taryba nusprendė sumažinti indėlių galimybės palūkanų normą 10 bazinių punktų – iki –0,50 % (žr. 17 pav.). Be indėlių galimybės palūkanų normos sumažinimo, taip pat performuluotos Valdančiosios tarybos ateities gairės dėl tikėtinos pinigų politikos palūkanų normų raidos. Jose numatoma, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol prognozuojami infliacijos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu sparčiai neartės prie mažesnio negu 2 %, bet jam pakankamai artimo lygio, ir grynosios infliacijos raida to nuosekliai nepatvirtins.

17 pav.

Pagrindinės ECB palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

Antra, Valdančioji taryba nusprendė nuo lapkričio 1 d. atnaujinti grynuosius pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal turto pirkimo programą (TPP) (žr. 18 pav.), tikėdamasi juos nutraukti tik prieš pradedant kelti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba taip pat pakartojo ketinanti ir toliau reinvestuoti visas lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

18 pav.

Mėnesinis grynasis turto pirkimas ir bendras išpirkimas pagal TPP 2019 m.

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: mėnesiniai grynieji pirkimai apskaitine verte ir mėnesinės išpirkimo vertės. Reinvestavimo etape tolygiai ir lanksčiai reinvestuodama, Eurosistema laikosi rinkos neutralumo principo. Šiuo tikslu reinvestuojamos lėšos paskirstomos per metus, kad būtų galima užtikrinti reguliarų ir subalansuotą dalyvavimą rinkoje. Be to, papildomi grynojo turto pirkimai taip pat gali būti paskirstyti gretimais mėnesiais, siekiant atsižvelgti į tikėtiną mažesnį rinkos aktyvumą tam tikrais mėnesiais (pvz., gruodžio mėn.). Todėl mėnesiniai grynieji pirkimai nėra lygūs grynojo turto pirkimo mėnesio tiksliniam rodikliui. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

Trečia, Valdančioji taryba nusprendė perkalibruoti trečiąją TITRO seriją, numatydama patrauklesnę palūkanų normą dalyvaujantiems bankams (minimalią skolinimo ribą viršijantys bankai dabar galės skolintis už palūkanų normą, kuri galėtų būti tokia maža, kaip ir vidutinė indėlių galimybės palūkanų norma, vyraujanti operacijos laikotarpiu) ir ilgesnį terminą (treji metai vietoj dvejų). Palankesnėmis TITRO sąlygomis siekiama palaikyti palankias bankų skolinimo sąlygas, užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą ir toliau palaikyti skatinamąją pinigų politikos poziciją.

Galiausiai, siekiant paskatinti pinigų politikos perdavimą per bankus, pradėta taikyti dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistema. Pagal šią sistemą daliai bankų laikomų perteklinių pinigų atsargų nebus taikoma neigiama palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe.

Visi priemonių paketo elementai, dėl kurių buvo nuspręsta Valdančiosios tarybos rugsėjo mėn. posėdyje, sukurti taip, kad papildytų vienas kitą skatindami pinigų politikos priemonėmis ir užtikrindami, kad infliacija ir toliau artėtų prie Valdančiosios tarybos siekiamo lygio. Sprendimai dėl palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinimo ir nuo ekonomikos būklės priklausančių ateities gairių patikslinimo padėjo įtvirtinti trumpalaikes ir vidutinės trukmės palūkanų normas – tai yra svarbu sprendžiant dėl euro zonos įmonėms teikiamų paskolų kainodaros. Sprendimai dėl grynojo turto pirkimo atnaujinimo ir numatomo reinvestavimo laikotarpio įtvirtino vidutinės trukmės ir ilgalaikes palūkanų normas – tai svarbu sprendžiant dėl namų ūkiams teikiamų būsto paslaugų kainodaros. TITRO III serija buvo perkalibruota siekiant palaikyti palankias bankų skolinimo sąlygas, užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą ir paskatinti bankus teikti finansavimo galimybes klientams. Galiausiai dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistema sukurta siekiant palengvinti bankams tenkančią tiesioginę neigiamų palūkanų normų naštą ir paskatinti pinigų politikos perdavimą per bankus. Taigi, palankesnės rinkos finansavimosi sąlygos ir toliau veikė skolinimo sąlygas, su kuriomis susiduria įmonės ir namų ūkiai.

Infliacijos raidos stebėsena atsižvelgiant į šiek tiek besistabilizuojančią augimo perspektyvą ir ryžtas imtis veiksmų

Metų pabaigoje, po per 2019 m. įgyvendintų trijų etapų pinigų politikos skatinamųjų priemonių, grynosios infliacijos rodikliai tebebuvo iš esmės nedideli, o euro zonos ekonomikos augimo raida tebebuvo silpna. Tačiau jau pasirodė ir pirmųjų ženklų, kad augimo lėtėjimas stabilizuojasi ir kad grynoji infliacija šiek tiek padidėjo, kaip ir buvo prognozuojama. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad prireiks laiko, kol pasireikš visa taikomų priemonių įtaka, savo gruodžio mėn. posėdyje Valdančioji taryba pranešė atidžiai stebinti infliacijos raidos pokyčius ir rugsėjo mėn. priimtų pinigų politikos priemonių poveikį. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba pabrėžė, kad, laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, ir toliau yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad užtikrintų tvarią infliacijos raidą siekiamo lygio link.

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį neapibrėžtumą ir lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizikas, 2019 m. suteiktas papildomas stimulas skatinamajai pinigų politikai. Dėl sąveikių visų priimtų priemonių elementų bankų finansavimosi išlaidos dar labiau sumažėjo (žr. 19 pav.). Labai palankios bankų finansavimosi sąlygos paveikė visą ekonomiką, o įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygos buvo istoriškai žemiausio arba artimo lygio (žr. 20 pav.). Visi 2019 m. priimti sprendimai padėjo palaikyti nuo 2014 m. taikomą aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį ir prisidėjo prie geresnių euro zonos ekonominės veiklos rezultatų.

19 pav.

Bendra bankų finansavimosi skolintomis lėšomis kaina

(bendra indėlių ir neužtikrinto finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina; procentais per metus)

Šaltiniai: ECB, Markit iBoxx ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: bendra indėlių kaina – tai pagal atitinkamus indėlių likučius apskaičiuotas svertinis naujų indėlių palūkanų normų už vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius vidurkis. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

20 pav.

Paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams vidutinės palūkanų normos

(metinės palūkanų normos, procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: paskolų sudėtinės palūkanų normos apskaičiuotos agreguojant trumpalaikes ir ilgalaikes normas, taikant naujų sandorių sumų 24 mėn. slenkamąjį vidurkį. Paskutiniai duomenys – 2019 m. gruodžio 31 d.

2.2 Eurosistemos balanso raida vėl ėmus vykdyti grynuosius turto pirkimus

2019 m. Eurosistemos balansas nepakito

Nuo 2007–2008 m. prasidėjusios pasaulio finansų krizės Eurosistema taikė įvairias standartines ir nestandartines pinigų politikos priemones, kurios ilgainiui darė tiesioginę įtaką Eurosistemos balanso dydžiui ir sudėčiai. Nestandartinės priemonės apėmė refinansavimo operacijas, kurių pradinis grąžinimo terminas yra iki 4 m., finansavimui sandorių šalims teikti ir privačiųjų bei viešųjų subjektų išleisto turto pirkimą pagal TPP. 2018 m. gruodžio mėn. Eurosistema nutraukė grynuosius turto pirkimus pagal TPP, o 2019 m. reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Eurosistema vėl ėmė vykdyti grynuosius turto pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį. Eurosistemos balansas 2019 m. pabaigoje, kaip ir 2018 m. pabaigoje, sudarė 4,7 trln. eurų.

2019 m. pabaigoje su pinigų politika susijęs turtas sudarė 3,3 trln. eurų, arba 70 % (2018 m. pabaigoje – 72 %) viso Eurosistemos turto. Su pinigų politika susijęs turtas – tai paskolos euro zonos kredito įstaigoms, jos sudarė 13 % (2018 m. pabaigoje – 16 %) viso turto, ir pinigų politikos tikslais įsigytas turtas, jis sudarė maždaug 56 % (kaip ir 2018 m. pabaigoje) viso turto (žr. 21 pav.). Kitą finansinį turtą daugiausia sudarė Eurosistemos turima užsienio valiuta ir auksas bei ne pinigų politikos portfeliai eurais.

Kalbant apie įsipareigojimų dalį, pasakytina, kad sandorių šalių laikomos atsargos ir naudojimasis indėlių galimybe iš esmės nepakito (2 trln. eurų) ir 2019 m. pabaigoje (kaip ir 2018 m. pabaigoje) sudarė 39 % visų įsipareigojimų. Paskelbus apie dviejų pakopų atlyginimo už laikomas atsargas sistemą, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 d., sandorių šalys buvo labiau linkusios laikyti atsargas nei naudotis indėlių galimybe. 2019 m. pabaigoje naudojimasis indėlių galimybe sudarė 15 % (2018 m. pabaigoje – 34 %) sandorio šalių visų Eurosistemoje laikomų pinigų. Apyvartoje esantys banknotai didėjo pagal istorinę augimo tendenciją ir 2019 m. pabaigoje sudarė 28 % (2018 m. pabaigoje – 26 %) visų įsipareigojimų. Kiti įsipareigojimai, įskaitant kapitalo ir perkainojimo sąskaitas, sudarė 34 % (kaip ir 2018 m. pabaigoje) (žr. 21 pav.).

21 pav.

Konsoliduotojo Eurosistemos balanso raida

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: teigiami skaičiai rodo turtą, neigiami – įsipareigojimus. Perteklinio likvidumo linija pateikta kaip teigiamas skaičius, nors ji reiškia toliau išvardytų įsipareigojimų straipsnių – privalomųjų atsargų pertekliaus einamosiose sąskaitose ir naudojimosi indėlių galimybe – sumą.

Vidutinė TPP portfelio trukmė ir pasiskirstymas pagal turtą bei jurisdikciją

TPP sudaro keturios turto pirkimo programos: trečioji padengtųjų obligacijų pirkimo programa (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programa (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). Pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, bėgant laikui mėnesinių grynųjų pirkimų pagal TPP tikslai keitėsi.

2019 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 2,6 trln. eurų

2019 m. pabaigoje pagal TPP turimi vertybiniai popieriai, vertinami amortizuota savikaina, sudarė 2,6 trln. eurų. Pagal TUVPPP turimi vertybiniai popieriai sudarė 1 % (28 mlrd. eurų), pagal POPP3 – 10 % (264 mlrd. eurų), pagal BSPP – 7 % (185 mlrd. eurų) visų pagal TPP įsigytų vertybinių popierių. Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pasakytina, kad 2019 m. paskutiniais dviem mėnesiais didžiausią įtaką TPP portfelio augimui darė BSPP, pagal kurią vykdyti grynieji pirkimai sudarė 7,7 mlrd. eurų. Pirkimai pagal BSPP vykdomi atsižvelgiant į lyginamąjį indeksą, jis apskaičiuotas pagal visų BSPP pirkimams tinkamų obligacijų rinkos kapitalizaciją.

VSPP sudarė 82 % visų pagal TPP įsigytų vertybinių popierių

2019 m. pabaigoje, kaip ir 2018 m. pabaigoje, VSPP sudarė didžiausią TPP dalį – 2,1 trln. eurų, arba 82 % visų pagal TPP turimų vertybinių popierių. Pagal VSPP jurisdikcijoms skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą. Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) gali laisvai rinktis, ką pirkti siekiant įgyvendinti individualiai paskirtas kvotas: centrinės, regiono valdžios vertybinius popierius, tam tikrų agentūrų, įsteigtų atitinkamoje jurisdikcijoje, išleistus vertybinius popierius. Kai kurie NCB pirko ir ES viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius. ECB nepirko nei ES viršvalstybinių institucijų išleistų skolos vertybinių popierių, nei regioninės valdžios obligacijų. 2019 m. pabaigoje pagal VSPP turimų vertybinių popierių vidutinis svertinis terminas buvo 7,12 metų (2018 m. pabaigoje – 7,37 metų), su tam tikrais skirtumais tarp jurisdikcijų[23].

Suėjus pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo terminui, už išpirktą turtą gautas lėšas Eurosistema reinvestuoja. Reinvesticijos pagal privačiojo sektoriaus turto pirkimo programas 2019 m. sudarė 37,2 mlrd., pagal VSPP – 167,3 mlrd. eurų[24]. Siekiant palaikyti obligacijų ir atpirkimo sandorių rinkos likvidumą[25], toliau skolinta pagal VSPP, BSPP ir POPP3 įsigytą turtą[26].

Eurosistemos refinansavimo operacijų pokyčiai

Nuo 2018 m. pabaigos pagal Eurosistemos refinansavimo operacijas paskolinta suma sumažėjo 109,3 mlrd. ir 2019 m. pabaigoje sudarė 624,1 mlrd. eurų. Tai daugiausia susiję su savanorišku pagal TITRO II pasiskolintų 208 mlrd. eurų grąžinimu. Pagal pirmąsias dvi TITRO III operacijas pasiskolintos lėšos (101,1 mlrd. eurų) tik iš dalies atsvėrė per ankstesnes refinansavimo operacijas esamų paskolintų sumų sumažėjimą dėl pagal TITRO II pasiskolintų lėšų grąžinimo. Eurosistemos refinansavimo operacijų vidutinis svertinis terminas sutrumpėjo nuo maždaug 1,8 metų (2018 m. pabaigoje) iki maždaug 1,2 metų (2019 m. pabaigoje).

2.3 Su TPP siejamos finansinės rizikos mažinamos taikant atitinkamas sąrangas

Rizikos valdymo efektyvumas yra pagrindinis Eurosistemos rizikos valdymo funkcijos principas

Pagrindinis vėl vykdomų grynųjų turto pirkimų pagal TPP tikslas – užtikrinti spartų infliacijos artėjimą prie Valdančiosios tarybos siekiamo vidutinio laikotarpio tikslo. Turto pirkimai taip pat turėtų būti veiksminga ir proporcinga priemonė, padedanti ECB vykdyti savo įgaliojimus ir siekti jo pagrindinio tikslo – palaikyti kainų stabilumą. Kai politikos tikslus pasiekti galima keliais būdais, pasirinktas būdas turėtų būti veiksmingas ir operaciniu, ir rizikos atžvilgiais. Tokiomis aplinkybėmis Eurosistemos vykdoma rizikos valdymo funkcija siekiama rizikos valdymo efektyvumo, t. y. politikos tikslų siekiama taip, kad Eurosistemai kiltų mažiausia rizika[27].

Vienakrypčiams turto pirkimams būtinos specialios rizikos valdymo sąrangos

Visos pinigų politikos priemonės, įskaitant vienakrypčius turto pirkimus, neatsiejamai susijusios su finansinėmis rizikomis, kurias valdo ir kontroliuoja Eurosistema. Vienakrypčiams turto pirkimams reikia specialių finansinės rizikos valdymo sąrangų, kurios priklauso nuo konkrečių politikos tikslų ir nuo atitinkamos rūšies turto savybių bei rizikos profilio. Kiekvieną iš šių sąrangų sudaro tinkamumo kriterijai, kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūros, kainų nustatymo sąrangos, lyginamieji indeksai ir ribos. TPP rizikos valdymo sąrangos taikomos perkant papildomą turtą, reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, ir pagal TPP nupirktiems vertybiniams popieriams, kol jie yra Eurosistemos balanse

Taikant rizikos valdymo sąrangas, ne tik mažinama finansinė rizika, bet ir padedama sėkmingai siekti politikos tikslų, kai turto pirkimai vykdomi orientuojantis į diversifikuotą, rinkos atžvilgiu neutralų turto paskirstymą. Taikant šias sąrangas, taip pat atsižvelgiama į nefinansinę riziką, pavyzdžiui, teisinę, operacinę ir reputacinę.

Toliau aprašomos šiuo metu taikomos finansinės rizikos valdymo sąrangos, kuriomis reguliuojamas TPP įgyvendinimas[28]. Pagrindiniai naudojamų sąrangų elementai apibendrinami 1 lentelėje.

1 lentelė

Pagrindiniai TPP rizikos valdymo sąrangų elementai

Šaltinis: ECB.
Pastabos: CQS – kredito kokybės žingsnis vadovaujantis Eurosistemos suderinta reitingų skale (žr. Eurosistemos kredito vertinimo sistemą).
1 TUVP, kurių vertinimas yra žemesnis negu 2 kredito kokybės žingsnis, turi atitikti tokius papildomus reikalavimus: i) nėra neveiksnių paskolų, kuriomis būtų užtikrintas TUVP emisijos metu arba kurios būtų įtrauktos TUVP galiojimo laikotarpiu; ii) pinigų srautą kuriantis turtas, kuriuo būtų užtikrintas TUVP, negali būti struktūrizuotas, sindikuotas arba su finansiniu svertu; iii) turi būti vykdomi aptarnavimo tęstinumo reikalavimai.

2 Žr. ECB interneto svetainės skiltį Viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP) įgyvendinimas.

Vienakrypčiams turto pirkimams taikomi tinkamumo reikalavimai

Tinkamumo kriterijai taikomi visoms turto klasėms

Vienakrypčiams turto pirkimams galimai tinkamas tik antrinę rinką turintis turtas, kuris priimamas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms. Įkaito tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijai yra nurodyti pinigų politikos priemonių bendroje sąrangoje. Be kita ko, tinkamas turtas turi atitikti aukštus kredito kokybės standartus, t. y. turėti bent vieną kredito reitingą[29], suteiktą išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI), kuri Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) yra pripažinta kaip atitinkanti 3 kredito kokybės žingsnio (CQS 3) ar aukštesnio žingsnio (CQS 1 ar CQS 2) pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę kriterijus. Be to, turtas turi būti išreikštas eurais, jis turi būti išleistas ir apmokėtas euro zonoje. Turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) atveju turto užtikrinimą generuojančių paskolų skolininkai daugiausia turi būti registruoti euro zonoje.

Be pirmiau nurodytų tinkamumo kriterijų, specialūs tinkamumo kriterijai taikomi ir atskirai pirkimo programai. Pavyzdžiui, VSPP ir BSPP yra nustatyti minimalaus ir maksimalaus likutinio termino apribojimai. Pirkimo pagal BSPP reikalavimų neatitinka kredito įstaigos arba emitentų, kurių patronuojančioji įmonė yra kredito įstaiga, išleistas turtas. Be to, pagal BSPP ir POPP3 negalima pirkti turto, kurį išleido veiklą nutraukiantys subjektai ir turto valdymo subjektai. Pagal POPP3 turtas turi atitikti būtinas sąlygas, kad būtų priimamas kaip nuosavo naudojimo įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti, t. y. jį kaip įkaitą gali naudoti išleidžiančioji kredito įstaiga[30]. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. sąlyginės perleidžiamosios padengtosios obligacijos nustojo būti tinkamos pirkimams. Būtina paisyti taisyklių, kuriomis draudžiamas valdžios institucijų piniginis finansavimas, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 1 dalyje.

Kredito rizikos vertinimas ir išsamaus patikrinimo procedūros

Kredito rizika vertinama ir išsamaus patikrinimo procedūros atliekamos nuolat

Kalbant apie privačiojo sektoriaus pirkimo programas, pažymėtina, kad Eurosistema nuolat atlieka reikiamus pirkimams tinkamo turto kredito rizikos vertinimus ir išsamaus patikrinimo procedūras. Stebėsena atliekama taikant tam tikrus rizikos rodiklius. Šie vertinimai ir procedūros atliekamos laikantis proporcingumo principo, kai rizikingesnis turtas yra nuodugniau nagrinėjamas. Prireikus gali būti taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės, tačiau taip pat atsižvelgiant į proporcingumo principą. Šios priemonės apima visų pirma pirkimų apribojimą ar sustabdymą, o ypatingais atvejais – net nupirkto turto pardavimą, t. y. būtinas atskiras Valdančiosios tarybos įvertinimas ir sprendimas.

Kainų nustatymo sąrangos

Kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis

TPP kainų nustatymo sąrangos užtikrina, kad pirkimai būtų vykdomi rinkos kainomis. Taip siekiama sumažinti rinkos iškraipymą ir užtikrinti rizikos valdymo efektyvumą. Šiomis sąrangomis atsižvelgiama į esamas prieinamas rinkos kainas, tokių kainų kokybę ir tikrąsias vertes. Be to, siekiant įvertinti, ar sandorių kainos atitiko rinkos kainas sandorių metu, atliekami ex post kainų patikrinimai.

Pirkti skolos priemones, kurių pajamingumas neigiamas, yra leidžiama pagal visas turto pirkimo programas, įskaitant, kiek būtina, ir tas, kurių pajamingumas yra mažesnis negu indėlių galimybės palūkanų norma[31].

Lyginamieji indeksai

Lyginamieji indeksai naudojami siekiant užtikrinti diversifikavimą

Lyginamieji indeksai taikomi siekiant užtikrinti, kad būtų sudarytas diversifikuotas portfelis, ir prisideda prie rizikos valdymo. Privačiojo sektoriaus pirkimo programoms taikomi lyginamieji indeksai yra apskaičiuoti pagal pirkimams tinkamo turto rinkos kapitalizaciją, t. y. nominaliąją tinkamo turto, atitinkančio rizikos reikalavimus, sumą. VSPP atveju jurisdikcijai skiriama pirkimų dalis nustatoma pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą.

Limitai

Emisijos ir emitento limitai yra veiksminga priemonė rizikos koncentracijai riboti

Vykdant TPP taikomos nustatytos limitų sąrangos. Kalibruojant emisijų ir emitentų limitus[32], atsižvelgiama į politikos, operacinius, teisinius ir rizikos valdymo aspektus. Limitai nustatomi pagal turto klasę, išskiriant viešojo ir privačiojo sektorių turtą.

VSPP emisijos ir emitento limitai taikomi siekiant užtikrinti rinkos veikimą ir kainų formavimąsi, riboti rizikos koncentraciją ir užtikrinti, kad Eurosistema netaptų dominuojančiu euro zonos vyriausybių kreditoriumi. Pagal VSPP perkamų viršvalstybinių obligacijų nustatyta emisijos riba yra 50 % visos emisijos sumos. Kitų pagal VSPP perkamų obligacijų nustatytas emisijos limitas yra 33 % visos emisijos sumos, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar dėl to Eurosistema neįgytų blokuojančios mažumos pagal kolektyvinių veiksmų sąlygas. Kitais atvejais emisijos limitas yra 25 %. Nustatytas emitento limitas viršvalstybiniams emitentams yra 50 % atitinkamos viešosios institucijos išleisto tinkamo turto sumos, kitiems tinkamiems emitentams – 33 %.

Privačiojo sektoriaus pirkimo programoms nustatytas emisijos limitas yra 70 %. BSPP atveju kartais taikomi mažesni emisijos limitai, pavyzdžiui, valstybės įmonių išleistam turtui, kuriam taikomi tokie patys principai kaip pagal VSPP. Be šių emisijų limitų, POPP3 ir BSPP taikomi emitentų limitai. BSPP atveju, siekiant užtikrinti diversifikuotą pirkimų paskirstymą, emitentų limitai nustatomi remiantis paskirstymu pagal lyginamąjį indeksą, kuris apskaičiuojamas pagal emitento grupės rinkos kapitalizaciją. Be to, mažesni limitai prireikus gali būti taikomi remiantis kredito rizikos vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų rezultatais, kaip paaiškinta pirmiau.

3 Euro zonos finansų sektorius. Bankų atsparumo didinimas augant rizikoms

2019 m. euro zonos finansų sektorius ir toliau susidūrė su rizikomis. Viena vertus, keli veiksniai, įskaitant augančią ekonomiką ir stiprią euro zonos bankų kapitalizaciją, padėjo palaikyti finansinį stabilumą. Kita vertus, finansinio stabilumo aplinką slėgė didėjanti lėtesnio augimo ateityje rizika. Prisiimama didelė rizika finansų ir nekilnojamojo turto rinkose tebedidino turto kainų pažeidžiamumą, o rizika besiplečiančiame nebankiniame finansų sektoriuje augo toliau. Esant tokioms sąlygoms, euro zonos šalys, pasikonsultavusios su ECB, įgyvendino nemažai makroprudencinių priemonių, skirtų sisteminei rizikai mažinti ir atsparumui jai didinti. Be to, ECB Bankų priežiūros tarnyba taikė mikroprudencines priemones ir prisidėjo prie stabilaus Europos bankų sektoriaus. 2019 m. ECB ir toliau dalyvavo diskusijose dėl bankų sąjungos bei kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimo ir pabrėžė priemonių, skirtų rizikai nebankiniame finansų sektoriuje mažinti, plėtojimo svarbą.

3.1 Finansinio stabilumo aplinka 2019 m.

2019 m. finansinio stabilumo aplinka tebebuvo sudėtinga. Per metus pasaulio ekonomikos perspektyva suprastėjo, o augantis politinis ir pinigų politikos neapibrėžtumas kėlė didelę grėsmę, kad augimas bus lėtesnis, negu prognozuota. Šiomis aplinkybėmis rinkos vis labiau kliovėsi lūkesčiais dėl tolesnio pinigų politikos skatinimo ir saugumo siekiu. Dėl šios priežasties sumažėjo aukštesnį reitingą turinčių vyriausybės ir bendrovių obligacijų pajamingumas. Mažos (ar neigiamos) palūkanų normos ir mažas saugaus turto pajamingumas kėlė iššūkį finansų įstaigų pelningumui. Dėl to investiciniai fondai ir draudikai prisiėmė didesnę riziką. Blogėjanti augimo perspektyva ir susijusi tikėtinų „mažesnių ilgesnį laikotarpį“ palūkanų normų aplinka dar labiau susilpnino bankų pelningumo perspektyvą. Vis dėlto dėl sumažėjusių finansavimo sąnaudų ir pagerėjusių patekimo į obligacijų rinką galimybių bankai patiria mažiau finansavimo iššūkių – bankų sektorius tebėra pakankamai kapitalizuotas – bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis (CET1) buvo 14,2 %.

Nustatytos keturios pagrindinės finansinio stabilumo silpnosios sritys

2019 m. ECB nustatė ir kas pusmetį skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje aptarė keturias pagrindines euro zonos finansinio stabilumo silpnąsias sritis per dvejus ateinančius metus (žr. 1 pav.).

1 pav.

Pagrindinės euro zonos finansinio stabilumo silpnosios sritys

Šaltinis: ECB.
Pastaba: 2019 m. lapkričio 20 d. finansinio stabilumo vertinimas.

  • Pirma, ECB pabrėžiant ardomojo pobūdžio perkainojimo pasaulio finansų rinkose riziką, 2019 m. turto kainų pažeidžiamumas tebebuvo ryškus. 2019 m. padidėjo pelningumo paieška. Akcijų kainos euro zonoje padidėjo apie 20 %, nepaisant sumenkusio bendrovių pelno ir blogėjančios makroekonominės aplinkos, o mažiau kaip 10 % neapmokėtų obligacijų visame pasaulyje pelningumas siekė 3 % arba daugiau. Todėl skubotos korekcijos akcijų ir fiksuotųjų pajamų rinkose ir toliau kėlė riziką, ypač esant dideliam ekonominiam ir politiniam netikrumui. Palaikomos mažų palūkanų normų aplinkos, euro zonos nekilnojamojo turto kainos 2019 m. toliau didėjo. Europos sisteminės rizikos valdybos įspėjimai ir rekomendacijos dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų pažeidžiamumo iš tiesų parodė, kad ilgalaikis spartus kainų kilimas, taip pat sąlyginai intensyvus hipotekinio skolinimo augimas ir didelis namų ūkių įsiskolinimas – pagrindinės silpnosios sritys daugelyje pasaulio šalių (žr. 3.2 skirsnį).
  • Antra, kelios šalys susidūrė su užsitęsusiomis viešojo ir privačiojo sektorių skolos tvarumo problemomis. Pagal istorinius ir tarptautinius standartus vertinama viešojo ir (arba) ne finansų privačiojo sektorių skola dažnai buvo didelė. Nors dėl nedidelių finansavimo sąnaudų artimiausio laikotarpio spaudimas dėl skolos tvarumo atslūgo, staigūs rinkos nuotaikų pokyčiai ar prastėjančios makroekonominės sąlygos tebekelia riziką viešojo ir privačiojo sektorių lėšoms. Staigus palūkanų normų kėlimas nuo jų labai žemo lygio gali ypač pakenkti namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms šalyse, kuriose vyrauja paskolos su kintamąja palūkanų norma.
  • Trečia, padidėjo bankų sektoriaus pažeidžiamumas. Euro zonos bankų pelningumo rodikliai 2019 m. tebebuvo nedideli, o dėl blogėjančios augimo perspektyvos ir užsitęsusios mažų palūkanų normų aplinkos smuko ir bankų pelningumo perspektyva. Nors neveiksnių paskolų lygis ir toliau nuosaikiai mažėjo, prireikė toliau tobulinti kai kurias bankų sektoriaus sritis. Be to, pertekliniai pajėgumai ir sąnaudų neefektyvumas daugeliu atvejų ir toliau prastino ilgalaikę bankų pelningumo perspektyvą.
  • Ketvirta, dėl padidėjusio polinkio prisiimti riziką nebankinis finansų sektorius darėsi labiau pažeidžiamas. Reaguodami į mažėjantį aukštesnį reitingą turinčio turto pajamingumą, investiciniai fondai bei draudikai ir toliau buvo linkę prisiimti riziką. Kartu sumažėjęs labai likvidus turtas ir didelis finansinis svertas investicinių fondų sektoriuje kėlė susirūpinimą dėl galimo staigaus didelio masto išpirkimo ir tokio investuotojų elgesio, nes šis gali dar labiau paskatinti svyravimą rinkoje.

2019 m. ECB taip pat pabrėžė kitas silpnąsias sritis, su kuriomis susiduriama trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais ir kurios gali daryti neigiamą poveikį finansų sektoriui. Pasakytina tai, kad skirta daugiau pastangų pagerinti klimato kaitos reikšmės finansiniam stabilumui vertinimą ir informacijos šia tema teikimą. ECB, neviršydamas savo įgaliojimų, siekia prisidėti prie bendrų pastangų švelninti galimą neigiamą klimato kaitos poveikį, daugiausia dėmesio skirdamas kelioms pagrindinėms sritims (žr. 3 intarpą). Kalbant apie ECB pastangas sumažinti savo poveikį aplinkai, 2008–2018 m. vienai darbo vietai tenkantis išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklis sumažėjo 74 % (taip pat žr. 3 intarpą). Be to, 2019 m. ECB nagrinėjo finansų technologijų raidos poveikį tiek mikroprudenciniu, tiek makroprudenciniu lygiais (žr. 4 intarpą).

3 intarpas
ECB ir klimato kaita

Su klimatu susijusios rizikos (taip pat vadinamos su visuotiniu atšilimu susijusiomis rizikomis) įgauna vis daugiau svarbos finansų sistemai bei ekonomikai apskritai ir pasireiškia dviem pagrindiniais kanalais: fizinėmis rizikomis ir pereinamojo laikotarpio rizikomis. Fizinės rizikos susijusios, be kita ko, su padažnėjusiais ekstremalių oro sąlygų sukeltais įvykiais. Šios rizikos neigiamai atsiliepia turto vertei, prekių kainoms ir užstatams paveiktose srityse, taigi jos sukelia nuostolių daugeliui įstaigų, įskaitant draudimo bendrovėms, taip pat bankams ir kitoms finansų įstaigoms. Fizinės rizikos pasireiškia jau dabar ir jų kyla vis daugiau viso pasaulio mastu[33]. Pereinamojo laikotarpio rizika susijusi su galimais šalutiniais politikos, kuria siekiama mažinti klimato kaitos riziką, poveikiais ir išlaidomis. Pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos galima tvarkingai ir netvarkingai. Pavyzdžiui, skubotas politikos priėmimas ar naujų technologijų įtaka gali kelti rinkos riziką bankams ir kitiems investuotojams dėl netikėto turto kainos mažėjimo ir priverstinio daug anglies dioksido išskiriančių įrenginių pardavimo. Be to, perėjimas ar susijusi politika gali mažinti didelį anglies dioksido kiekį išmetančių įmonių pelningumą, dėl to kils didesnė kredito rizika su šiais sektoriais veiklą vykdantiems bankams. Tai taip pat gali sukelti gamybos apimties sumažėjimą ir atitinkamus kainų pokyčius.

Kovojant su klimato kaita, politikos formuotojams tenka pasirinkti: jie gali arba jau dabar priimti galimai brangiai kainuojančią klimato rizikos mažinimo politiką, kad užtikrintų laiku ir tvarkingą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, arba, užuot tai darę, nesiimti priemonių ir rizikuoti susidurti su „horizonto tragedijos“ scenarijumi, pagal kurį į su klimatu susijusią riziką bus sureaguota per vėlai, ir kartu galimai pasireikšiančiomis perėjimo bei fizinėmis rizikomis[34]. Pripažįstama, kad nors padarinių aplinkai problema visų pirma turėtų būti sprendžiama priimant tam pritaikytą geriausią politiką, kaip antai mokesčių, visos atitinkamos institucijos turi apsvarstyti deramą atsaką į klimato kaitą ir susijusias rizikas pagal savo kompetencijos sritį[35]. Savo pinigų politikos strategijos peržiūroje ECB įvertins galimą Eurosistemos indėlį kovojant su klimato kaitos rizika ir nuspręs, ar gali ir kaip gali prisidėti prie šios kovos veikdamas pagal savo įgaliojimus.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ECB, neviršydamas savo įgaliojimų, gali prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti galimus neigiamus klimato kaitos padarinius srityse, kuriose tai būtų veiksmingiausia ir eksploataciniu požiūriu tinkama. Kalbant konkrečiau, ECB pastangos būtų telkiamos šiose pagrindinėse srityse: 1) ekonominės analizės, prognozės modelių ir rizikos vertinimo gerinimo; 2) rizikos finansiniam stabilumui stebėsenos ir vertinimo tobulinimo, įskaitant klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; 3) bankų priežiūros; 4) klimato kaitos aspektų integracijos į ECB investicijų ir veiklos operacijas; 5) klimato kaitos poveikio ECB pinigų politikos pozicijai vertinimo; 6) paramos ES ir tarptautiniams forumams, įstatymų leidėjams ir standartus nustatančioms institucijoms sprendžiant su klimato kaitos rizika susijusius klausimus bei tvarumo aspektų paisymo priimant galutinius sprendimus; 7) aplinkos apsaugos taikant aplinkosaugos vadybos sistemą.

1. Ekonominė analizė, prognozės modeliai ir rizikos vertinimas

Atlikdamas kainų stabilumo perspektyvos vertinimą vykdant bendrąją pinigų politiką, ECB atsižvelgia į svarbius ir vis aktualesnius klimato kaitos ir klimato kaitos politikos poveikio klausimus. Šiuo atžvilgiu klimato kaitos klausimai bus įtraukti į būsimą pinigų politikos strategijos peržiūrą. Rengdamas savo pagrindinę ekonomikos analizę, ECB jau apsvarstė klimato kaitos sukrėtimus ir susijusią politiką. Technologijų politika bei fiskalinio švelninimo ir prisitaikymo politika paprastai tiesiogiai paveikia kainas. Poveikis infliacijai gali būti ir netiesioginis ir ekonomikoje pasireikšti per pasiūlos ir paklausos sąlygų pokyčius, o tai savo ruožtu atsiliepia investicijų ir darbo našumo augimui. Be to, reikalinga klimato tausojimo politika daro įtaką šalių fiskaliniam balansui bei paveiktuose sektoriuose veiklą vykdančių bendrovių veiklos sąnaudoms ir galiausiai turi reikšmės ir kainodarai. Klimato kaita taip pat gali pamažu keisti namų ūkių elgsenos ir vartojimo įpročius, o tai gali daryti poveikį ekonomikos augimo raidai, tiek vidutiniam lygiui, tiek jo svyravimams. Toks poveikis galiausiai pasireiškia turtui ir potencialiai gamybos apimčiai. ECB skiria vis daugiau dėmesio klimato kaitos ir susijusios viešosios politikos makroekonominio poveikio analizei. Siekiama, kad, pasitelkus analizės rezultatus, būtų galima geriau įvertinti minėtus aspektus rengiant ECB reguliarią ekonominę analizę, taikant prognozių modelius ir atliekant rizikos vertinimą. Taip pat atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį pinigų politikos ir pinigų analizės rezultatų perdavimo kanalams bei, visų pirma, skolinimui.

2. Rizikos finansiniam stabilumui stebėsena ir vertinimas

Vykdydamas su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusius uždavinius, ECB aktyviai stebi bankams ir nebankinėms finansų įstaigoms kylančias fizines ir perėjimo rizikas. Šiuo atžvilgiu būtina užtikrinti pakankamai aiškų supratimą apie bankų portfelių taršos anglies dioksidu intensyvumą įmonių lygmeniu ir vykdyti stebėseną, atsižvelgiant į poveikį ne finansų bendrovėms ir išmetamą anglies dioksido kiekį[36]. Kartu skiriama dėmesio pastangoms sukurti analitinę sistemą, pagal kurią būtų vykdomas bandomasis euro zonos bankų sektoriaus klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir atliekama makrolygio rizikos ribojimo analizė[37]. Svarbu tai, kad šis darbas paskatino Europos ekonominės erdvės šalis sudaryti bendrą projekto komandą klimato rizikai stebėti. Ši komanda, atskaitinga Europos sisteminės rizikos valdybos patariamajam techniniam komitetui ir Europos centrinių bankų sistemos Finansinio stabilumo komitetui, siekia dviejų tikslų: i) įgyvendinti su klimatu susijusios sisteminės rizikos stebėsenos sistemą ir ii) nustatyti į ateitį orientuotus scenarijus klimato rizikai ir perdavimo kanalams vertinti vykdant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Turint omenyje tai, kad klimato problemos yra pasaulinio masto, itin svarbu siekti bendro supratimo apie klimato kaitos keliamą finansinę riziką. Šiuo atžvilgiu ECB ir keletas kitų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų, kaip nariai, dalyvauja Finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklo veikloje ir kartu su Finansinio stabilumo taryba bei Bazelio bankininkystės priežiūros komitetu (BBPK) atlieka svarbų vaidmenį formuojant telkiamas naujas pastangas įvertinti klimato kaitos riziką finansiniam stabilumui.

3. Bankų priežiūra

Su klimatu susijusi rizika yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių euro zonos bankų sistemai[38]. 2019 m. ECB atliktos bankų apklausos (aprėpiančios apie 44 % viso euro zonos bankų turto) duomenimis, euro zonos bankai vis labiau įsitraukia į bendras pramonės šakų iniciatyvas, siekdami pagerinti savo metodiką su klimatu susijusiai rizikai vertinti ir prisidėti prie pastangų užtikrinti, kad būtų atskleidžiama daugiau palyginamosios informacijos. ECB mano, kad bankai turėtų laiku nustatyti strategišką požiūrį į tokios rizikos vertinimą, vadovaudamiesi politikos rekomendacijomis ir lūkesčiais, paskelbtais 2019 m. gruodžio mėn. EBI veiksmų plane dėl tvaraus finansavimo. Siekdamas toliau plėtoti savo priežiūros koncepciją su klimatu susijusiai rizikai vertinti, ECB aktyviai bendradarbiauja su nacionalinėmis kompetentingomis ir finansinio reguliavimo institucijomis (pvz., Europos bankininkystės institucija ir BBPK), taip pat kitais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis (visų pirma per NGFS)[39].

4. Investicijos

ECB savo investiciniais sprendimais prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo. ECB darbuotojų pensijų fondas vadovaujasi tvaraus investavimo politika, kuria siekiama sumažinti ECB išmetamo į atmosferą anglies dioksiodo kiekį. ECB darbuotojų pensijų fondo portfelio investicijų plati įvairovė ir ilgas investicinis horizontas suteikia galimybę diegti tvaraus ir atsakingo investavimo politiką, kuri pagrįsta atitinkamų pozicijų neįtraukimo ir balsavimo teisių įgaliojimo gairėmis. Turimų akcijų balsavimo teises ECB pagal įgaliojimą perleidžia išoriniams investicijų valdytojams, kurie pasirašė Jungtinių Tautų palaikomus atsakingo investavimo principus, pagal kuriuos reikalaujama įtraukti aplinkosauginius, socialinius ir valdymo standartus į balsavimo politikas. ECB taip pat nusprendė pakeisti turimų pensijų fondų akcijų portfelių lyginamuosius indeksus iš dabar esančių gana bendrų indeksų į mažo anglies dioksido kiekio lyginamuosius indeksus. ECB, būdamas Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklo, kuris atsakingas už finansų sistemos „įžalinimą“ (NGFS), nariu bei vadovaudamasis neseniai paskelbtomis centrinių bankų portfelio valdymui skirtomis socialiai atsakingo investavimo gairėmis, taip pat dirba ties socialiai atsakingo investavimo principų įdiegimu į savų lėšų portfelius, kurie sudaryti iš apmokėtojo kapitalo ir bendrųjų rezervų.

5. Pinigų politikos operacijos

Laikydamasi rinkos neutralumo principo, Eurosistema taip pat įsigijo žaliųjų obligacijų pagal keturias turto pirkimo programas (turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą, bendrovių sektoriaus pirkimo programą, viešojo sektoriaus pirkimo programą ir trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą), taip prisidėdama prie nuolatinių pastangų kovoti su klimato kaita. ECB palaiko iniciatyvas, kuriomis siekiama patobulinti klimato kaitos rizikos kainodarą ir privačiojo sektoriaus atliekamą susijusių perėjimo rizikų vertinimą. Tai apima iniciatyvas, kuriomis siekiama išplėtoti ir pagerinti išorinių kredito vertinimo institucijų, pripažintų pagal Eurosistemos kredito vertinimo sistemą, metodikas ir standartus, pagal kuriuos reitingavimas būtų atliekamas atsižvelgiant ir į aplinkosaugos, socialinės bei valdymo politikos kriterijus, ir kurti kitus konkretesnius su aplinkosaugos, socialine ir valdymo politika susijusius įverčius.

ECB kritiškai stebi, kaip įvertinta su klimato kaita susijusi rizika ir kaip tai atsiliepia skolinimo sąlygoms, ir svarsto, ar reikia imtis papildomų priemonių, kad į su klimato kaita susijusią riziką būtų atsižvelgta ir Eurosistemos kredito operacijoms tinkamo įkaito sąrangoje. Kalbant apskritai, tikimasi, kad klimato kaitos galimas poveikis ECB pinigų politikos operacijoms bus apsvarstytas ECB pinigų politikos strategijos peržiūros metu.

6. ES ir tarptautinės tvaraus finansavimo investicijos

ECB dalyvavo įvairiose Europos ir tarptautinėse iniciatyvose, kuriomis siekiama sustiprinti kolektyvinį atsaką į klimato kaitą skatinant tvarų žaliąjį finansavimą. ES lygmeniu ECB palankiai įvertino Europos Komisijos veiksmų planą dėl tvaraus augimo finansavimo, nes tai svarbu siekiant tvarumo integracijos į finansinių sprendimų priėmimo procesą, ir aktyviai parėmė siūlomą ES tvaraus turto taksonomijos kūrimo idėją, nes tai pagrindinis žingsnis siekiant padidinti žaliąjį finansavimą. Būdamas Tvaraus finansavimo technikos ekspertų grupės, įkurtos siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą dėl su Europos Komisijos veiksmo planu susijusių iniciatyvų įgyvendinimo, narys, ECB prisidėjo rengiant 2019 m. birželio mėn. paskelbtą techninę ataskaitą, visų pirma teikdamas analitinius duomenis ir techninę pagalbą dėl taksonomijai tenkančios ekonominės įtakos vertinimo. ECB aktyviai bendradarbiauja su daugeliu pasaulio centrinių bankų ir finansinio reguliavimo institucijų, siekdamas padėti pagrindus žaliajam finansavimui ir padidinti finansų sektoriaus indėlį finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos, ypač įgyvendinant NGFS programą ir dalyvaujant tarptautiniuose forumuose, kaip antai Didžiojo septyneto.

7. Žaliasis ECB

Kalbant apie ECB pastangas sumažinti savo poveikį aplinkai, pasakytina, kad 2019 m. ECB buvo pakartotinai sertifikuotas pagal aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) reikalavimus. ECB išsikėlė naujų aplinkosaugos tikslų ir ėmėsi priemonių sustiprinti savo įsipareigojimą saugoti aplinką ir nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Per metus buvo įgyvendintos kelios naujos priemonės, kuriomis buvo siekiama sumažinti kasdienių operacijų, kaip antai, informacijos dėl viešųjų pirkimų procedūrų teikimo elektroninėmis priemonėmis, poveikį aplinkai. ECB taip pat pradėjo tarpinstitucinį bendradarbiavimą su Europos Parlamentu, bendromis pastangomis siekdamas kompensuoti likutinį išmetamą CO2 kiekį, kartu ir toliau laikydamas, kad siekis išvengti išmetalų arba sumažinti jų kiekį tebėra strateginis ECB aplinkosaugos vadybos sistemos prioritetas. Vykdydamas aplinkosaugos vadybos veiklą, ECB ir toliau daugiausia dėmesio skiria sąmoningumo apie klimato kaitos keliamas neatidėliotinas problemas ugdymui ir būtinybei imtis reikšmingų veiksmų. ECB dalyvavo ES mobilumo savaitės ir ES atliekų mažinimo savaitės renginiuose, darbuotojams pasiūlydamas galimybę dalyvauti mokymo kursuose klimato kaitos problemoms spręsti. Palyginti su 2008 m., 2018 m. dėl ECB vykdomos aplinkosaugos veiklos vienai darbo vietai tenkantis anglies dioksido kiekio ir energijos suvartojimo rodiklis sumažėjo atitinkamai 74 % ir 54 %. Daugiau informacijos apie ECB aplinkosauginį veiksmingumą žr. Aplinkosaugos ataskaitoje.

3.2 Makroprudencinė politika viso sektoriaus atsparumui didinti

Makroprudencinė politika yra viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti finansiniam stabilumui kylančias rizikas

Sisteminės rizikos formavimosi finansų sistemoje klausimas gali būti sprendžiamas įgyvendinant makroprudencinę politiką, tad BPM reglamentu ECB patikimas svarbus vaidmuo ir konkrečios galios šioje srityje. ECB paskirta užduotis – vertinti šalių, dalyvaujančių Bendrame priežiūros mechanizme (BPM), nacionalinių institucijų bankams taikomas ES teisės aktuose nustatytas makroprudencines priemones, o prireikus – griežtesnės priemonės, nei nustatė nacionalinė institucija, taikymas. Reaguodamos į pagrindines 2019 m. vyravusias rizikas, pasikonsultavusios su ECB, euro zonos nacionalinės institucijos įgyvendino gerokai daugiau makroprudencinių priemonių, skirtų sisteminei rizikai mažinti ir atsparumui jai didinti nei 2018 m.

Tęstinės pastangos palaikyti finansinį stabilumą makroprudencinėmis priemonėmis

ECB vertina euro zonos šalių vykdomą makroprudencinę politiką

ECB ir toliau daug dirbo makroprudencinės politikos srityje, svariai prisidėdamas prie finansinio stabilumo palaikymo. Kartu su analitiniais darbais ECB taip pat užtikrino pagrindą reguliariems bendriems ECB ir euro zonos nacionalinių institucijų atliekamiems rizikos vertinimams ir jų vykdomos politikos koordinavimui. Be to, ECB ir nacionalinės institucijos toliau dalyvavo plataus masto atvirose diskusijose dėl makroprudencinių priemonių taikymo ir analitinių priemonių tobulinimo makroprudencinės politikos srityje. Tai padėjo tobulinti sisteminės rizikos ir makroprudencinės politikos priemonių tinkamumo euro zonoje vertinimo procesą ir metodus.

Panaudotini makroprudenciniai kapitalo rezervai gali atlikti svarbią anticiklinę funkciją

Diskusijose dėl makroprudencinės politikos 2019 m. daugiausia dėmesio skirta bankų atsparumo ir gebėjimo atlaikyti makrofinansinės aplinkos sukrėtimus palaikymo svarbai. Tik turint panaudotinų kapitalo rezervų, makroprudencinė politika gali atlikti anticiklinę funkciją. Tokiu atveju anticiklinis kapitalo rezervas yra pagrindinė priemonė, kuri gali būti naudojama pasitvirtinus ciklinei rizikai. Didesnė anticiklinio kapitalo rezervų panaudojimo galimybė padėtų išvengti vienalaikio įsiskolinimo mažinimo visos bankų sistemos mastu – dėl jo gali kilti kreditavimo krizė ir padidėti ekonomikos nuosmukis. Tai pabrėžia ne tik kapitalo rezervų lygio svarbą, bet ir galimybę panaudoti juos ekonominių sukrėtimų metu. Dabar euro zonoje vidutinė anticiklinio kapitalo rezervo norma yra 0,1 % pagal riziką įvertinto turto ir tebėra iš esmės nedidelė, palyginti su kitais rezervų reikalavimais (žr. 22 pav.).

22 pav.

Bankų kapitalo rezervų išskaidymas

(procentais)

Šaltinis: ECB.
Pastabos: minimalieji reikalavimai apima 1 ramsčio CET 1 reikalavimą, 2 ramsčio reikalavimą ir CET1 kapitalą, kuris yra skirtas 1 ir 2 lygio kapitalo trūkumams padengti. Struktūriniams rezervams priskiriami kapitalo apsaugos rezervas, sisteminės rizikos rezervas ir G-SII bei O-SII rezervai. Valdymo rezervas – tai rezervas, kurį bankai sukaupia viršydami šiuos reguliacinius reikalavimus. Dešinysis stulpelis rodo iki 2020 m. kovo mėn. paskelbtas anticiklinio kapitalo rezervo normas.

ECB užbaigė O-SII rezervo sistemos peržiūrą

2019 m. ECB taip pat užbaigė pirmą BPM dalyvaujančių šalių kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) rezervo apatinės ribos sistemos peržiūrą. O-SII rezervu siekiama apriboti neigiamą poveikį, kurį sistemiškai svarbių įstaigų žlugimas sukeltų vidaus finansų sistemai ir visai ekonomikai. Peržiūrėta O-SII rezervo apatinės ribos metodika yra detalesnė ir padidina minimalias rezervo normas sistemiškai svarbiausiems bankams (daugiau informacijos pateikiama 2020 m. kovo mėn. Makroprudenciniame biuletenyje). Naujoji sistema padės užtikrinti, kad daugiau sistemiškai svarbiems bankams tam tikrose jurisdikcijose galėtų būti taikomi didesni rezervo reikalavimai, taip sumažinant riziką finansiniam stabilumui. Metodika bus pradėta taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d.

ECB ir toliau siekė platesnio visuomenės informavimo makroprudencinės politikos klausimais, didindamas ECB šioje srityje atliekamo darbo ir pasirinktos pozicijos skaidrumą. Viename iš 2019 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo apžvalgos skirsnių apžvelgiama, kaip makroprudencinės politikos priemonėmis galima sumažinti finansų sistemos pažeidžiamumą. Be skelbiamų kalbų, pranešimų spaudai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, teminių straipsnių, ECB toliau du kartus per metus leido makroprudencinį biuletenį, kuris yra svarbi komunikacijos priemonė, siekiant išaiškinti ECB makroprudencinės politikos sistemą, sprendimų priėmimo procesą ir analizės bei vertinimo pažangą šioje srityje. ECB savo svetainėje skelbė makroprudencinių priemonių, šiuo metu taikomų BPM dalyvaujančiose šalyse, apžvalgą.

Makroprudencinės politikos sprendimai 2019 m.

2019 m. ECB įvertino 106 makroprudencinės politikos sprendimus

Įgyvendindamas savo teisinius įgaliojimus, 2019 m. ECB vertino euro zonos nacionalinių institucijų pranešimus dėl 106 makroprudencinių sprendimų, susijusių su priemonėmis ciklinei ir struktūrinei sisteminei rizikai mažinti ir kitomis priemonėmis, nurodytomis Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) 458 straipsnyje. Dauguma pranešimų buvo susiję su anticiklinio kapitalo rezervo ir pasaulinės sisteminės svarbos bei kitų sistemiškai svarbių kredito įstaigų (G-SII ir O-SII) nustatymu ir šių įstaigų kapitalo rezervų kalibravimu. ECB valdančioji taryba neprieštaravo nė vienam makroprudencinės politikos sprendimui, apie kuriuos 2019 m. pranešė nacionalinės institucijos.

Septynių euro zonos valstybių nacionalinės kompetentingos institucijos nusprendė iki 2019 m. pabaigos nustatyti aukštesnę nei 0 % anticiklinio kapitalo rezervo normą (2018 m. tą padarė keturios šalys). Teigiamas anticiklinio kapitalo rezervo lygis iki 2019 m. pabaigos nebuvo nustatytas 12 valstybių. Anticiklinio kapitalo rezervo normos buvo kalibruojamos remiantis suvaržytos veiksmų laisvės principu (angl. guided discretion), sujungiančiu rekomendacijas dėl pagrindinių rizikos rodiklių ir labiau diskretinius elementus, atspindinčius specifines ekonomines ir finansines sąlygas.

Kalbant apie valstybes, 2019 m. padidinusias anticiklinio kapitalo rezervo normas, pasakytina, kad Prancūzijos Aukščiausioji finansinio stabilumo taryba prevenciniais tikslais ir atsižvelgdama į augantį įsiskolinimą Prancūzijos privačiajame sektoriuje 2019 m. kovo mėn. nusprendė padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,25 % iki 0,5 %. Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique 2019 m. birželio mėn. nusprendė pakelti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0 % iki 0,5 %. Pagrindinis to tikslas – padidinti bankų atsparumą ciklinei rizikai. Nors ciklinė sisteminė rizika nebuvo vertinta kaip itin didelė, vyravo nuomonė, kad būtų apdairu imtis prevencinių priemonių, siekiant užtikrinti kreditų teikimo tęstinumą viso ciklo metu. Vokietijos finansinių paslaugų priežiūros federalinė tarnyba 2019 m. birželio mėn. nusprendė pradėti taikyti teigiamą 0,25 % anticiklinio kapitalo rezervo normą. Minima tarnyba įvertino, kad auganti ciklinė sisteminė rizika (ypač kalbant apie pažeidžiamumą, susijusį su nepakankamai įvertinama kredito rizika ir pervertinamu užstatu bei palūkanų normų rizika) gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui. 2019 m. liepos mėn. Národná banka Slovenska priėmė sprendimą toliau didinti anticiklinio kapitalo rezervo normą Slovakijoje nuo 1,5 % iki 2 %. Bankų sektoriui ir jo pelningumui kylanti ciklinė rizika padidėjo ir pastaroji institucija finansų rinkose pastebėjo netvaraus pakilimo ženklų. Galiausiai, Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisija 2019 m. gruodžio mėn. nusprendė padidinti anticiklinio kapitalo rezervo normą nuo 0,25 % iki 0,5 %, atsižvelgdama į sparčiai augusį skolinimą ir nekilnojamojo turto kainas.

Skolininkui taikomos priemonės gali padėti palaikyti patikimus skolinimo standartus

Esant mažoms palūkanų normoms, gali padidėti polinkis rizikuoti, o skolinimo standartai – sušvelnėti, ypač jei bankų pelningumas patirs spaudimą. Toliau kylančios gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos kartu su būsto paskolų tendencijomis ir namų ūkių sektoriaus pažeidžiamumu 2019 m. lėmė padidėjusį nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumą daugelyje euro zonos šalių. Susiklosčius tokiai situacijai, gairės dėl patikimų skolinimo standartų arba skolininkui taikomų priemonių griežtinimas prevenciniais tikslais su atitinkamomis išimtimis galėtų padėti riboti potencialų rizikos augimą. Iki 2019 m. pabaigos 13 euro zonos valstybių ėmė taikyti šias priemones, kurios yra nacionalinių institucijų kompetencija.

Kalbant apie kitoms rizikoms mažinti skirtas makroprudencines priemones, pažymėtina, kad ECB įvertino nacionalinių institucijų sprendimus dėl O­SII kapitalo rezervų, sisteminės rizikos rezervų ir makroprudencinių priemonių, nurodytų KRR 458 straipsnyje. Eesti Pank 2019 m. ėmė taikyti naują makroprudencinę priemonę, siekdamas užtikrinti bankų atsparumą sisteminei rizikai, susijusiai su būsto paskolomis. Kredito įstaigos, kurios vadovaujasi vidaus reitingais pagrįstu (IRB) metodu, turi taikyti pagal poziciją įvertintą mažiausiai 15 % vidutinį svertinį rizikos koeficientą, nustatomą mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms Estijos gyventojams suteiktomis paskolomis nekilnojamajam turtui. Ši priemonė pradėta taikyti 2019 m. rugsėjo 30 d. Suomijos finansų priežiūros tarnyba taip pat nusprendė 2019 m. birželio mėn. pratęsti laikotarpį, kai IRB metodu besivadovaujančių kredito įstaigų būsto paskolų portfelio vidutiniam rizikos svoriui taikoma minimali 15 proc. riba. Šios priemonės pratęsimas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., to bus laikomasi vienus metus.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

ECB ir toliau glaudžiai bendradarbiavo ir prisidėjo prie ESRV veiklos

ECB ir toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) sekretoriatui, vykdančiam kasdienę ESRV veiklą. ESRV yra atsakinga už ES finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą ir sisteminės rizikos prevenciją bei mažinimą.

ECB nuolat prisidėjo prie ESRV vykdomo potencialių sisteminių rizikų nustatymo bei jų stebėsenos ir teikė pagalbą ESRV veikloje. Pavyzdžiui, ECB prisidėjo prie veiksmų siekiant mažinti nekilnojamojo turto duomenų spragas, o tai leido patvirtinti ESRV rekomendaciją. ECB taip pat prisidėjo tobulinant svarbių trečiųjų šalių stebėsenos sistemą. Be to, ECB prisidėjo ESRV vykdant gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vidutinio laikotarpio pažeidžiamumo analizę, po kurios ESRV pasirinktoms ES valstybėms narėms skyrė penkis įspėjimus ir šešias rekomendacijas.

ECB taip pat daug prisidėjo prie pradinių ESRV svarstymų dėl bendros makroprudencinės pozicijos sistemos kūrimo. 2019 m. balandžio mėn. paskelbta ataskaita yra pirmasis žingsnis bendros sistemos, sujungiančios makroprudencinę politiką ir tikslą užtikrinti finansinį stabilumą, link. ECB taip pat toliau prisidėjo prie antrojo šios iniciatyvos etapo, kartu su ESRV pirmininkaudamas ekspertų grupei, įgaliotai sukurti metodus, kurie palengvintų makroprudencinės politikos pozicijos vertinimą ir paskatintų diskusijas bei visuomenės informavimą šioje srityje.

Be to, ECB bendrai pirmininkauja analitinei ekspertų grupei, kurios tikslas – įvertinti galimą makroprudencinių kapitalo rezervų, minimalaus sverto koeficiento bei minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų (MREL) dubliavimąsi. Tokiu būdu siekiama nustatyti, kaip šie reikalavimai siejasi tarpusavyje ir kokia jų įtaka makroprudencinių kapitalo rezervų veiksmingumui.

Visus metus ECB taip pat pirmininkavo projekto rengimo komandai, kūrusiai ESRV rekomendaciją dėl informacijos apie kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, filialus rinkimo ir keitimosi ja makroprudenciniais tikslais.

Imtasi tolesnių veiksmų dėl makroprudencinių priemonių taikymo už bankų sektoriaus ribų

ECB nuolat palaikė ESRV veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad makroprudencinės priemonės būtų taikomos ir už bankų sektoriaus ribų. ECB prisidėjo analizuojant duomenis ir rizikas, ypač – užstato nustatymo praktikos įtaką draudėjams, ir kuriant naujas draudimo sektoriui skirtas makroprudencines priemones, daugiausia dėmesio skiriant kai kuriems aspektams, nurodytiems 2018 m. ataskaitoje dėl makroprudencinių nuostatų ir priemonių bei draudimo priemonių. Šia ataskaita bus tiesiogiai prisidedama prie tebevykstančių diskusijų dėl direktyvos „Mokumas II“ peržiūros, siekiant makroprudencinės perspektyvos atžvilgiu sustiprinti draudėjų ir perdraudėjų reguliavimo sistemą.

ECB taip pat prisidėjo toliau tobulinant kitų nei bankai įstaigų rizikos vertinimo kriterijus ir sudarant ketvirtąjį „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor“ numerį, kuriame pateikiama sektoriaus pokyčių apžvalga, ypač daug dėmesio skiriant vertinimui galimos rizikos finansiniam stabilumui. Be to, ECB svariai prisidėjo prie tarpinės ataskaitos dėl išvestinių finansinių priemonių rinkų ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių įkaito vertės išlaikymo ir vertinimo mažesne nei rinkos verte procikliškumo mažinimo – tiek kuriant, tiek ir plėtojant pamatinę analitinę poziciją.

Daugiau dėmesio buvo skiriama analitiniam darbui, susijusiam su klimato kaitos padariniais finansų sektoriui

ECB bendradarbiavo su ESRV kuriant ir įgyvendinant metodikas, reikalingas poveikio studijai, kuria siekiama nustatyti, kaip skirtingi klimato kaitos scenarijai galėtų paveikti ES finansų sektorių. Taip pat ECB palygino skirtingas metodikas, įvertino duomenų prieinamumą ir pateikė apžvalgą dėl finansų įstaigų pozicijų rūšies, kuri turėtų būti išanalizuota atliekant tyrimą dėl rizikų, susijusių su klimato kaita.

ECB pirmininkavo ESRV testavimo nepalankiausiomis sąlygomis darbo grupei, parengusiai nepalankius scenarijus Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos vykdomam pensijų fondų testavimui, taip pat Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos koordinuojamam pinigų rinkos fondų ir pagrindinių sandorio šalių testavimui. Šiam tikslui keli ECB generaliniai direktoratai ESRV darbo grupei teikė svarbią techninę pagalbą ir padėjo kuriant reikiamus modelius.

Galiausiai ECB aktyviai dalyvavo ESRV Europos sisteminės kibernetinės grupės, sukūrusios analitinę kibernetinės rizikos vertinimo sistemą, veikloje.

Daugiau informacijos apie ESRV pateikta svetainėje ir metų ataskaitose.

3.3 Mikroprudencinė veikla kiekvieno banko patikimumui užtikrinti

2019 m. paminėtas ECB Bankų priežiūros tarnybos įsteigimo penkmečio jubiliejus. Per šiuos metus ECB Bankų priežiūros tarnybos vykdyta mikroprudencinė veikla prisidėjo prie stabilumo Europos bankų sektoriuje užtikrinimo ir vienodų visų euro zonos bankų veiklos sąlygų. Dėl nuo 2014 m. pasiektos pažangos Europos bankų priežiūra tampa brandžia institucija.

ECB priežiūros prioritetų tęstinumas ir pritaikymas

Nors bankų balansų kokybės koregavimo po krizės srityje nemažai pasistūmėta, 2019 m. bankų balansų kokybės koregavimas ir toliau laikytas svarbiu priežiūros prioritetu. Kiti prioritetai buvo sutelkti į mažą Europos bankų pelningumą nulemiančius veiksnius ir valdymo problemas, įskaitant bankų gebėjimus valdyti tiek įprastą, tiek naują riziką, ypač tuo atveju, kai tai susiję su finansinių paslaugų nuolatiniu skaitmeninimu ir šių paslaugų pažeidžiamumu dėl kylančios IT ir kibernetinio saugumo rizikos.

Toliau tobulintos priežiūros priemonės ir metodai

2019 m. ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau tobulino taikomus metodus ir priemones. Laikydamasis savo ankstesnio įsipareigojimo, siekdamas atsižvelgti į naujus pirmojo ramsčio reikalavimus, 2019 m. rugpjūčio mėn. ECB peržiūrėjo savo priežiūrinius lūkesčius dėl prudencinio pobūdžio atidėjinių naujoms neveiksnioms pozicijoms sudarymo, pateiktus ECB bankams skirtų gairių dėl neveiksnių paskolų priede[40]. Po viešų konsultacijų ir bendroms temoms skirtų gairių paskelbimo 2018 m. lapkričio mėn. 2019 m. liepos mėn. ECB paviešino ECB vidaus modelių vadovo paskutinius skyrius, apimančius kredito riziką, rinkos riziką ir sandorio šalies kredito riziką. 2019 m. vasario mėn. ECB taip pat paskelbė bendro visų dalyvaujančių prižiūrimų bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, papildydamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atliktą 2018 m. visos ES lygmeniu. 2019 m. spalio mėn. jis taip pat paskelbė likvidumo rizikos jautrumo analizės, atliktos 2019 m. kaip kasmetis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, rezultatus. Abiejų analizių rezultatai atitinkamai įtraukti į 2018 m. (paskelbta 2019 m. balandžio mėn.) ir 2019 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą.

Atlikti parengiamieji darbai prieš Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES

Nors 2019 m. tiesiogiai ECB prižiūrimų bankų skaičius ir toliau buvo stabilus, kai kurių bankų grupės struktūra ir veikla reikšmingai pasikeitė, nes bankų grupės konsolidavo savo veiklą arba ją iškėlė iš Jungtinės Karalystės į euro zoną. ECB prisiėmė tiesioginę dėl šių priežasčių svarbiais tapusių bankų priežiūrą, o kai kurių iš jų privalomas išsamus vertinimas, pradėtas 2019 m. antrąjį pusmetį. Neapibrėžtu laikotarpiu iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ECB Bankų priežiūros tarnyba daugiausia dėmesio skyrė bankų ir priežiūros institucijų pasirengimo visiems galimiems nenumatytiems atvejams stebėsenai ir visų pirma bankų ir priežiūros institucijų sutartų Brexito planų įgyvendinimui. Nors 2019 m. bankai padarė tam tikrą pažangą įgyvendindami savo tikslinius veiklos modelius, ECB ne kartą įspėjo dėl tolesnio vėlavimo ir toliau informavo apie savo priežiūros lūkesčius: atnaujino dažnai užduodamų klausimų skiltį ECB bankų priežiūros interneto svetainėje, paskelbė kelis straipsnius priežiūros naujienlaiškyje ir surengė dvišales diskusijas su prižiūrimais subjektais.

Padaryta pažanga siekiant glaudaus bendradarbiavimo su Bulgarija ir Kroatija

2019 m. taip pat padaryta pažanga siekiant išplėsti BPM už euro zonos ribų – Bulgarija ir Kroatija paprašė užmegzti glaudų bendradarbiavimą tarp ECB ir jų nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI). 2019 m. liepos mėn. ECB Bankų priežiūros tarnyba užbaigė šešių Bulgarijos bankų išsamų vertinimą ir 2019 m. rugpjūčio mėn. sutiko atlikti penkių Kroatijos bankų išsamų vertinimą, kaip to yra reikalaujama vykdant procesą, kuriuo siekiama užmegzti glaudų bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis, kurių valiuta nėra euras. Kartu ECB glaudžiai bendradarbiauja su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku) ir Hrvatska narodna banka, atsižvelgdamas į jų vaidmenį ateityje kaip BPM NKI.

Išsamesnė informacija apie ECB Bankų priežiūros tarnybą pateikta jos interneto svetainėje ir 2019 metų ECB priežiūros veiklos ataskaitoje.

4 intarpas
FinTech

Finansinės technologijos duoda daug naudos bankams, jų klientams, finansų sistemai ir ekonomikai apskritai, tačiau dėl jų teks susidurti ir su iššūkiais bei rizika. Finansų įstaigoms leidžiama atsakingai diegti inovacijas, tačiau su šiomis inovacijomis susijusi rizika turi būti mažinama pasitelkiant veiksmingas rizikos valdymo sistemas ir vykdant jų priežiūrą.

FinTech ir specializuotų finansinių technologijų atsiradimas paskatino esamų bankų veiklos modelių pokyčius. Europos Sąjungoje FinTech bendrovės kol kas daugiausia bendradarbiauja su bankais, suteikdamos jiems galimybę pagerinti savo vartotojų patirtį teikiant daugiau finansinių paslaugų ir produktų prieinamesniu ir efektyvesniu būdu. Be to, didėjant duomenų prieinamumui, pasitelkiant dirbtinį intelektą, taip pat didinant skaičiavimo pajėgumus duomenims panaudoti, bankai vis dažniau naudojasi FinTech savo vidaus operacijoms tobulinti.

Todėl tarp FinTech bendrovių ir bankų atsiranda daugiau tarpusavio sąsajų, visų pirma užsakomųjų paslaugų teikimo srityje, ir auga operacinė rizika institucijų bei visos sistemos lygmenimis. Kai kurios FinTech bendrovės taip pat siūlo naujų finansinių paslaugų, ypač mokėjimų srityje, taip keldamos spaudimą bankams. Svarbu tai, kad didelės technologijų bendrovės, turinčios dideles klientų bazes ir pritaikytas technologijų platformas, pamažu skverbiasi į finansinių technologijų sritį ir jau tapo dominuojančiais debesijos kompiuterijos teikėjais.

ECB sureagavo į šiuos atsirandančius iššūkius ir finansinių inovacijų keliamą riziką keleriopai. Makroprudenciniu lygmeniu ECB vykdo FinTech poveikio finansiniam stabilumui stebėseną ir vertinimą. Patiriamą spaudimą dėl pelningumo, kuris kyla iš konkurencijos su FinTech bendrovėmis, dar labiau sustiprina bankų poreikis investuoti į skaitmeninimą, o kol šios investicijos atneš grynosios naudos, prireiks laiko. Didėjant tarpusavio sąsajoms su FinTech bendrovėmis, veiklos sutrikimai, kurių gali patirti šios bendrovės, gali daryti įtaką finansų sistemai, jeigu nebus įdiegta atitinkamų apsaugos priemonių.

ECB taip pat prisideda prie darbo su FinTech susijusios politikos ir finansinio stabilumo srityse dalyvaudamas Europos ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant Europos bankininkystės instituciją, Finansinio stabilumo tarybą, Bazelio bankininkystės priežiūros komitetą bei Mokėjimų ir rinkos infrastruktūrų komitetą. Be to, ECB inicijuoja pokyčius, kaip tai matyti iš to, kad pradėta vykdyti TARGET momentinių mokėjimų vykdymo paslauga ir nuolat tyrinėjamas naujų technologijų taikymas rinkos infrastruktūroms[41].

ECB Bankų priežiūros tarnyba toliau tęsia darbą mikroprudenciniu lygmeniu siekdama įdiegti bendrą supratimą apie su FinTech susijusią riziką ir užtikrinti, kad BPM taikytų nuoseklius priežiūros principus šios rizikos atžvilgiu. Šis darbas apima FinTech poveikio bankų veiklos modeliams ir pagrindinėms susijusioms rizikoms vertinimą. Siekdama pagerinti savo priežiūros metodą FinTech atžvilgiu, ECB Bankų priežiūros tarnyba bendradarbiauja su BPM bankais, kad sužinotų, kaip jie taiko inovacijų technologijas ir sprendimus ir kokią reikšmę tai turi jų veiklos modeliams – ir svarbiausia – kaip rizikos valdymo sistemos turėtų padėti spręsti su pagrindine rizika susijusius klausimus.

Gegužės 21–22 d. surengtas pirmasis ECB dialogas su FinTech sektoriumi. Renginyje dalyvavo euro zonos bankų valdytojai ir priežiūros institucijos, trečiųjų šalių priežiūros institucijos, taip pat reguliavimo institucijų, kaip antai Europos Komisijos, Europos bankininkystės institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, atstovai. Dialogo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama i) kredito rizikos vertinimui balais, pasitelkiant dirbtinį intelektą ir didžiuosius duomenis; ii) automatizuotam konsultacijų investicijų klausimais teikimui internetu (robotikos konsultacijoms) ir iii) debesijos kompiuterijai. Šis renginys – pirmasis iš kelių tokių dialogų, kurių metu bankams suteikiama galimybė išsakyti priežiūros institucijoms savo nuomonę dėl rekomenduojamų priežiūros sričių. Pasiekti rezultatai padeda toliau plėtoti bankų priežiūros principus pasitelkiant inovacijų technologijas.

ECB Bankų priežiūros tarnyba taip pat tęsė tarptautinį bendradarbiavimą dėl su FinTech susijusių klausimų BPM struktūroje ir už jos ribų. Pavyzdžiui, buvo vykdomos keitimosi žiniomis iniciatyvos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių kompetentingų institucijų ir ECB už priežiūrą atsakingiems asmenims greitai pasinaudoti aktualia FinTech informacija.

3.4 ECB indėlis į Europos politikos iniciatyvas

Po pasaulinės finansų krizės sukurtą sistemą vis dar galima sustiprinti

Prieš penkerius metus, vadovaujantis ambicingu po pasaulinės finansų krizės priimtų institucinių ir reguliavimo iniciatyvų rinkiniu, veiklą pradėjo pirmasis bankų sąjungos ramstis – Bendrasis priežiūros mechanizmas. Žengusios šį konkretų žingsnį, ES valstybės narės ir institucijos ėmė skatinti finansinę integraciją bei stabilumą ir stiprinti ekonominį atsparumą.

Tačiau šiandien dar yra galimybių labiau integruoti bendrąją bankų rinką. Tai padėtų užtikrinti vienodą pinigų politikos perdavimą ir pašalinti destabilizuojantį ryšį tarp bankų ir valstybių, buvusį kertine euro zonos valstybių skolos krizės ašimi. Be to, būtina didesnė pažanga plėtojant ir integruojant kapitalo rinkas siekiant pagerinti finansų sistemos galimybes diversifikuoti riziką ir papildyti bankų sąjungą. Be to, rizika nebankiniame finansų sektoriuje turėtų būti mažinama taikant deramas makroprudencines priemones.

Bankų sąjungos kūrimo užbaigimas

2019 m. atlikta daug nuodugnaus darbo bankų sąjungos kūrimui užbaigti

2019 m. ECB buvo visiškai įsitraukęs į bendrą darbą su ES forumais bankų sąjungai sustiprinti. 2019 m. birželio mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje pripažinta, kad padaryta pažanga siekiant padidinti ekonominės ir pinigų sąjungos integraciją, ir paskatinta tęsti techninį darbą bankų sąjungai sustiprinti. 2019 m. antrąjį pusmetį Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) aukšto lygio darbo grupė tęsė darbą, susijusį su EIGS sukūrimo trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis perspektyvomis, valstybių pozicijų reguliavimo galimybėmis, taip pat finansinio stabilumo stiprinimo, krizių valdymo stiprinimo ir integracijos skatinimo būdais. Euro grupė taip pat nusprendė toliau dėti pastangų siekdama užbaigti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sutarties peržiūros paketą, atsižvelgdama ir į tai, kad reikia sukurti Bendro pertvarkymo fondo kraštutinio finansavimo priemonę[42].

ECB aktyviai dalyvavo ES forumų diskusijose, pareikšdamas nuomonę dėl įvairių darbo krypčių. Kalbant apie krizių valdymo sistemą, pažymėtina, kad ECB primygtinai reikalavo spręsti esamus dubliavimo atvejus, susijusius su ankstyvos intervencijos priemonių reguliavimu[43]. Be to, ECB palaikė tolesnę kliūčių tarptautinei integracijai, visų pirma kliūčių laisvam kapitalo judėjimui ir likvidumui bankų sąjungoje, analizę. Apskritai ECB pritarė kompromisiniam paketui, kuriuo būtų atsižvelgiama į pirmą EIGS etapą teikiant likvidumo paramą ir kartu būtų siūloma galutinio etapo perspektyva užtikrinant visišką nuostolių padengimą. Toks visaapimantis susitarimas suteiktų galimybę europiečiams pasinaudoti visais bankų sąjungos teikiamais privalumais, įskaitant rinkos integraciją ir lygiavertę indėlininkų apsaugą. Indėlių draudimui skirtų išteklių sutelkimas Europos lygmeniu padėtų geriau nei nacionalinės sistemos išsaugoti indėlininkų pasitikėjimą; nacionalinėms sistemoms gali kilti didesnis pavojus ištikus išskirtiniam sukrėtimui, dėl kurio gali sumažėti jų patikimumas, taigi ir indėlininkų pasitikėjimas.

Atsižvelgdamas į tai, kad rizikos pasidalijimas ir rizikos mažinimas yra du vienas kitą papildantys procesai, ECB prisidėjo prie tolesnio rizikos mažinimo bankų sektoriuje. Visų pirma ECB Bankų priežiūros tarnyba tęsė savo darbą, susijusį su bankų balansų koregavimu, toliau gerindama savo gaires dėl neveiksnių paskolų, ir atliko bankų kreditavimo kriterijų kokybės vertinimą, pagrindinį dėmesį skirdama naujų paskolų teikimui. 2019 m. ECB toliau dalyvavo kartu su Europos Komisija ir Bendra pertvarkymo valdyba rengiant bendras stebėsenos ataskaitas dėl rizikos mažinimo (žr. gegužės mėn. leidinį ir lapkričio mėn. leidinį).

Antrasis bankų sąjungos ramstis – taip pat svarbus metų uždavinys. 2018 m. gruodžio mėn. sutarta, kad Europos stabilumo mechanizmas turėtų tapti Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemone. Tačiau pertvarkymo sistema vis dar turi didelį trūkumą – nesukurta pertvarkymu grįsta euro zonos sistema dėl likvidumo teikimo gyvybingiems bankams. Nors kitose svarbiausiose jurisdikcijose tokia sistema jau veikia ir yra iš esmės pagrįsta vyriausybių garantijomis centriniam bankui kaip likvidumo teikėjui, kol kas nepavyko susitarti dėl lygiaverčio sprendimo euro zonoje.

Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas

Kapitalo rinkų sąjunga gali palengvinti pinigų politikos perdavimą

2019 m. ECB toliau teikė paramą kapitalo rinkų sąjungos kūrimui. Veiksmingai įgyvendinta tikra kapitalo rinkų sąjunga – kaip ir sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo – reikšmingai padidintų finansinę integraciją ir sustiprintų ekonominę ir pinigų sąjungą. Tai sudarytų palankesnes sąlygas užtikrinti sklandų ir nuoseklesnį pinigų politikos perdavimą.

Glaudžiai integruotos kapitalo rinkos, sumažindamos polinkį kliautis bankais ir skatindamos alternatyvius rinka pagrįstus finansavimo šaltinius, dar labiau padidintų finansų sistemos atsparumą. Kaip pabrėžiama 2019 m. ECB Finansinio stabilumo apžvalgoje, kapitalo rinkų sąjungos užbaigimas – esminė sąlyga norint paskatinti rizikos pasidalijimą ir pagerinti euro zonos atsparumą ekonominiams sukrėtimams. Nuo 2015 m. vykstantys geopolitiniai ir ekonominiai pokyčiai, kaip antai Brexitas, taip pat skaitmenizacija ir klimato kaita padidino integruotų Europos kapitalo rinkų poreikį.

Baigus rengti 2015 m. Europos Komisijos kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, 2014–2019 m. teisėkūros kadenciją Komisija užbaigė nemažai teisėkūros ir ne teisėkūros pasiūlymų kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkės klausimais. Nors teisėkūros srityje nemažai nuveikta, norint užtikrinti, kad šis projektas būtų įgyvendinamas toliau, dėl kai kurių pagrindinių prioritetinių sričių būtina išsikelti naujų siekių.

Norint sukurti kapitalo rinkų sąjungą reikia dėti daugiau pastangų derinimo srityje

2019 m. ECB ES forumuose pabrėžė svarbiausius prioritetus siekiant kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo. Tarp jų – pabrėžta, kad svarbu vykdyti tolesnį nacionalinių mokesčių ir nemokumo režimų derinimą, nes tai yra būtina tinkamo tarptautinių rinkos sandorių veikimo sąlyga, ir užtikrinti tolesnę priežiūros konvergenciją siekiant sukurti bendrą taisyklių sąvadą, ypač ne bankų atveju[44]. Ilguoju laikotarpiu Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai suteikus papildomų priežiūros įgaliojimų būtų sukurta tikra kapitalo rinkų sąjunga ir nuosekliai įgyvendinamas bendras taisyklių sąvadas Europos Sąjungoje.

Nebankiniam finansų sektoriui skirta makroprudencinė politika

Nebankinio finansų sektoriaus ilgalaikis augimas kelia susirūpinimą dėl finansinio stabilumo

Nepaisant to, jog ECB visiškai remia tai, kad euro zonos ekonomika būtų labiau finansuojama rinkų, jam vis dar kelia susirūpinimą greitas nebankinio finansų sektoriaus augimas ir galimas poveikis finansiniam stabilumui. Nors pagal kapitalo rinkų sąjungos darbotvarkę numatyta didinti ne bankų finansinio tarpininkavimo vaidmenį finansuojant ekonomiką, vis dar labai svarbu vykdyti atidžią šio sektoriaus stebėseną.

Šiomis aplinkybėmis būtina užtikrinti patikimą sistemą nebankinėms finansų įstaigoms, kad būtų deramai atsižvelgta į sisteminę riziką, kuri gali susidaryti šiame sektoriuje. Todėl 2019 m. ECB toliau reiškė paramą makroprudencinės politikos išplėtimui už bankų sistemos ribų ir svariai prisidėjo prie susijusių techninių diskusijų ES ir tarptautiniuose forumuose.

4 Sklandus rinkos infrastruktūros ir mokėjimų veikimas

Vienas pagrindinių Eurosistemos uždavinių – užtikrinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Šis uždavinys yra glaudžiai susijęs su Eurosistemos atsakomybe pinigų politikos ir finansinio stabilumo srityse. Eurosistema atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant, valdant ir prižiūrint rinkos infrastruktūrą ir priemones, kuriomis užtikrinamas saugus ir veiksmingas mokėjimų, vertybinių popierių ir užtikrinimo priemonių srautas visoje euro zonoje.

4.1 TARGET paslaugos

Šiuo metu Eurosistemos TARGET paslaugas sudaro trys dalys: TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema, skirta mokėjimo operacijoms eurais, susijusioms su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis, taip pat tarpbankiniais ir verslo mokėjimais; TARGET2-Securities (T2S) – bendra Europos vertybinių popierių atsiskaitymo platforma; TARGET momentinių mokėjimų vykdymo (TIPS) paslauga, leidžianti mokėjimo paslaugų teikėjams pasiūlyti klientams momentinius lėšų pervedimus ištisą parą be poilsio ir švenčių dienų.

Daugiau kaip 1 000 bankų TARGET2 naudoja mokėjimams eurais savo arba klientų vardu inicijuoti. Per TARGET2 galima pasiekti daugiau nei 45 000 bankų (įskaitant jų skyrius ir patronuojamąsias įmones) visame pasaulyje. 2019 m. sistemoje TARGET2 apdoroti vidutiniškai 344 120 mokėjimų per dieną, jų vidutinė vertė – 1,7 trln. eurų per dieną.

TARGET2, kaip sistemiškai svarbi mokėjimo sistema, daro lemiamą įtaką ne tik užtikrinant finansų sektoriaus ir euro zonos ekonomikos stabilumą ir veiksmingumą, bet ir kuriant sklandų pagrindą bendrai pinigų politikai ir bendrosios valiutos stabilumui. Kaip ir kitos sistemiškai svarbios mokėjimo sistemos, TARGET2 taikoma nuolatinė Eurosistemos priežiūra, vykdoma laikantis rizika pagrįsto požiūrio, įskaitant prieigos taško apsaugos ir kibernetinio atsparumo stebėseną.

2019 m. Eurosistema įgyvendino naująją TARGET2 nenumatytų atvejų priemonę. Tuo atveju, jeigu TARGET2 darbas sutriktų (netgi tuo atveju, jei sutrikimai truktų ilgiau kaip vieną dieną), Eurosistema galėtų tęsti mokėjimų, priskiriamų kategorijai „svarbūs“ ir „labai svarbūs“, apdorojimą. Naujoji nenumatytų atvejų priemonė yra platesnės Eurosistemos rinkos infrastruktūros veiklos ir kibernetinio atsparumo didinimo strategijos dalis.

2021 m. TARGET2 pakeis nauja realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema

TARGET2 sklandžiai veikia daugiau nei dešimtmetį. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad per tą laiką mokėjimų ekosistema gerokai pasikeitė dėl naujų technologijų plėtros, naujų reguliavimo reikalavimų ir besikeičiančių naudotojų poreikių, Eurosistema planuoja pakeisti TARGET2 nauja realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema (RLAA) 2021 m. lapkričio mėn. ir kartu optimizuoti likvidumo valdymą tarp visų TARGET paslaugų. Naujojoje RLAA sistemoje bus taikomas ISO 20022 pranešimų standartas, kuris sudarys galimybes ateityje atlikti mokėjimus įvairiomis valiutomis. 2019 m. pabaigoje, remiantis viešųjų konsultacijų rezultatais, paskelbtos Vartotojo detaliosios funkcinės specifikacijos, skirtos naujosios RLAA paslaugoms. Be to, Eurosistema sudarė sutartis su dviem tinklo paslaugų teikėjais, kad vartotojams galėtų suteikti nuo vieno tinklo nepriklausomą prieigą prie visų Eurosistemos rinkos infrastruktūros paslaugų per Eurosistemos bendrą rinkos infrastruktūros tinklų sąsają (angl. Eurosystem Single Market Infrastructure Gateway, ESMIG).

Kalbant apie T2S, pažymėtina, kad praėjo jau dveji metai nuo centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) perėjimo prie bendros platformos pabaigos. T2S šiuo metu naudoja 21 CVPD, paslaugos teikiamos 20 rinkų visoje Europoje. 2019 m. platformoje atlikti vidutiniškai 606 938 sandoriai per dieną, jų vidutinė vertė – 1 106,13 mlrd. eurų per dieną.

2019 m. – pirmą kartą – ECB valdančiosios tarybos paskirtas nepriklausomas išorės vertintojas atliko T2S paslaugų techninę ir veiklos ekspertizę. Vertintojo pastebėjimai perduoti Eurosistemai bei T2S paslaugas naudojantiems CVPD ir ne euro zonos centriniams bankams. Nuo šiol tokie platformos vertinimai bus atliekami kiekvienais metais.

Be to, po 2015 m. atlikto išankstinio vertinimo 2019 m. užbaigtas 2018 m. pradėtas pirmasis išsamus veikiančios T2S priežiūrinis vertinimas. Konstatuota, kad T2S iš esmės atitinka CPMI ir IOSCO finansų rinkų infrastruktūrų principus, taigi T2S yra saugi ir veiksminga. Nors vertinimo metu kai kuriose srityse nustatyta trūkumų, jie nesukels rimto pavojaus, jeigu į juos bus deramai atsižvelgta.

2018 m. lapkričio mėn. pradėjus veikti TIPS, pirmaisiais metais prie paslaugos prisijungė septynios euro zonos rinkos – tai reiškia, kad šiuo metu naudojantis TIPS paslauga galima pasiekti daugiau kaip 1 000 mokėjimo paslaugų teikėjų. 2020 m. prie TIPS paslaugos ketina prisijungti daugiau euro zonos rinkų. Kadangi TIPS palaiko skirtingas valiutas, Sveriges Riksbank pareiškė ketinantis 2022 m. į TIPS įtraukti Švedijos kroną.

Be to, Eurosistema kuria naują TARGET paslaugų komponentą – Eurosistemos įkaito valdymo sistemą (angl. Eurosystem Collateral Management System, ECMS). Bendra sistema galės valdyti turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonę visose Eurosistemos kredito operacijose. 2019 m., kaip ir numatyta pagal tvarkaraštį, projektas pasiekė specifikacijų etapo pabaigą. Planuojama, kad Eurosistemos įkaito valdymo sistema pradės veikti 2022 m. lapkričio mėn.

4.2 Inovacijos ir integracija į rinkos infrastruktūrą bei mokėjimus

Dėl inovacijų ir skaitmeninimo finansų sektorius šiuo metu išgyvena dideles permainas. Pavyzdžiui, kalbant apie mažmeninių mokėjimų rinkas, pažymėtina, kad dėl ES teisės aktų, kuriais leidžiama trečiųjų šalių prieiga prie mokėjimo sąskaitų, momentinių mokėjimų naudojimo ir techninių inovacijų apskritai atsirado naujų rinkos dalyvių, naujų kanalų naudotis mokėjimo paslaugomis ir naujų būdų inicijuoti mokėjimus (daugiau informacijos apie kriptoturtą, susietąją kriptovaliutą ir centrinių bankų skaitmenines valiutas žr. 5 intarpą). Dėl šių pokyčių Eurosistema susiduria su dvejopais iššūkiais: ji, kaip katalizatorius, privalo skatinti integraciją bei inovacijas ir, kaip prižiūrėtoja, gerinti rinkos infrastruktūros ir mokėjimų saugumą bei veiksmingumą.

5 intarpas
Kriptoturtas, susietoji kriptovaliuta ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos

Per keletą pastarųjų metų kilo daug aistrų dėl bitkoino ir kito kriptoturto bei jų galimybių tapti pinigų pakaitalu. Kriptoturtas suteikia asmenims ir įmonėms galimybę vykdyti sandorius tiesiogiai vienas su kitu, be patikimos trečiosios šalies. Tačiau tai, kad šis turtas dar vadinamas „kriptovaliutomis“, „skaitmeninėmis valiutomis“ ir „virtualiosiomis valiutomis“, gali sukelti klaidingų lūkesčių dėl tokio turto savybių ir funkcijų. Bendriausia prasme kriptoturtas yra skaitmeniniu formatu užrašytas turtas. Šio turto naudotojai jį laiko vertinga investicija ir (arba) valiutos keitimo priemone, tačiau juo fizinių ar juridinių asmenų atžvilgiu nesukuriamas nei finansinis reikalavimas, nei finansinis įsipareigojimas.

Vienas didžiausių kriptoturto minusų yra tas, kad jo kaina yra nepastovi. Pastaraisiais metais pastebėta, kad kriptoturto kainai būdingas didesnis kintamumas nei, pavyzdžiui, įvairių biržos prekių rinkoms. Tai parodo, su kokia rizika susiduria investuotojai į kriptoturtą. Be to, toks didelis kainos kintamumas reiškia, kad kriptoturtas negali atlikti trijų pinigams priskiriamų funkcijų: vertės kaupimo, mokėjimo priemonės ir apskaitos vieneto.

Siekdami išvengti kainos kintamumo problemos, finansinių paslaugų teikėjai ir technologijų bendrovės sukūrė naują kriptoturto klasę – susietąją kriptovaliutą. Kainos svyravimui mažinti susietajai kriptovaliutai taikomi stabilizavimo mechanizmai. Atsižvelgiant į tai, koks stabilizavimo mechanizmas buvo taikomas, susietosios kriptovaliutos vertę galėtų užtikrinti i) pinigų atsargos (laikomos viena valiuta arba valiutų krepšeliu); ii) vertybiniai popieriai ir biržos prekės, kaip antai auksas; iii) kriptoturtas ar iv) mechanizmas, kuriuo bandoma suderinti paklausą ir pasiūlą (algoritminė susietoji kriptovaliuta). 2019 m. susietųjų kriptovaliutų, kaip antai Libra, iniciatyvoms buvo skiriama ypač daug dėmesio, nes jos, kaip teigiama, sudaro galimybę atlikti sandorius pasauliniu mastu greičiau ir už galimai mažesnes sąnaudas sudarant naują atskirą mokėjimo susitarimą. Tačiau susietoji kriptovaliuta dar neišbandyta plačiu mastu ir kelia daug rizikų, susijusių su teisiniais, reguliavimo ir priežiūros aspektais. Prieš pradedant naudoti susietąsias kriptovaliutas, šiuos klausimus būtina išnagrinėti užtikrinant deramą valdymą, rizikai proporcingų priežiūros reikalavimų laikymąsi bei reguliavimą.

Diskusijos apie kriptoturtą ir susietąją kriptovaliutą paskatino platesnę diskusiją apie inovacijas mokėjimų srityje bei privačiojo ir viešojo sektorių vaidmenį kuriant naujus būdus užtikrinti, kad mokėjimai taptų prieinamesni, veiksmingesni ir labiau įtraukiantys. Visuomenės poreikį naujoms inovatyvioms, veiksmingoms ir tvarioms priemonėms mokėjimams atlikti galbūt padėtų patenkinti centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currency, CBDC) emisija. Tačiau įvairūs CBDC koncepcijos ypatumai gali turėti esminių pasekmių finansų sistemai, tai turi būti tinkamai įvertinta. Kalbant apie mažmeninių mokėjimų ekosistemą, pasakytina, kad CBDC struktūra neturėtų nei užkirsti kelio galimam bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi, nei išstumti privačių rinkos sprendimų greitiems ir veiksmingiems mažmeniniams mokėjimams euro zonoje.

2019 m. ECB paskelbė Perėjimo prie SEPA poveikio vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje atskleidžiama, kad, sukūrus bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA) ir perėjus prie vienodų Europos kredito pervedimų ir tiesioginio debeto mokėjimams skirtų schemų, buvo padaryta reikšminga pažanga siekiant saugios, veiksmingos ir integralios Europos mokėjimų rinkos. Tačiau SEPA mokėjimo kortelių sąranga dar nesukurta. Be to, galutiniam vartotojui pritaikyti sprendimai mokėjimams inicijuoti tebėra fragmentiški visoje Europoje. Panašiai ir mokėjimų prekybos vietose (fizinėse ir elektroninėse prekybos vietose) atveju – dar nesurastas Europos lygmens sprendimas, kuriuo būtų atsižvelgiama į Europos vartotojų poreikius.

Nauja mažmeninių mokėjimų strategija, mokėjimo priemonių priežiūros sistema ir įkaito valdymo standartai

Siekdama spręsti šį klausimą, 2019 m. Eurosistema priėmė naują mažmeninių mokėjimų strategiją. Šioje strategijoje remiama idėja sukurti rinkos lyderyste grindžiamą visoje Europoje veikiantį mokėjimų prekybos vietose sprendimą ir nustatomi tokio sprendimo pagrindiniai uždaviniai.

Priežiūros srityje, vadovaudamasi požiūriu, kad tas pačias funkcijas atliekančių ūkio subjektų atžvilgiu turėtų būti keliami tokie patys priežiūros lūkesčiai („ta pati rizika, tie patys reikalavimai“), Eurosistema ėmėsi veiksmų peržiūrėti savo priežiūros politiką ir pradėti plėtoti naują mokėjimo priemonių, schemų ir susitarimų (angl. payment instruments, schemes and arrangements, PISA) priežiūros sistemą. Ši nauja holistinė, lanksti ir į ateitį orientuota sistema sukurta taip, kad tiktų ir jau esamiems, ir naujiems mokėjimų produktams, paslaugų teikėjams bei technologijoms ir padėtų užtikrinti visos mokėjimų sistemos saugumą ir veiksmingumą.

Eurosistema skatina visą rinką apimantį derinimą poprekybinėje erdvėje, siekdama palaikyti tolesnę finansų rinkų integraciją Europoje. Kalbant apie įkaito valdymo derinimą, pažymėtina, kad pagrindinis tikslas – siekti išplėtoti Europai skirtą bendrą įkaito valdymo taisyklių sąvadą, į kurį būtų įtraukti įkaito valdymo standartai. 2019 m. ECB vertybinių popierių ir įkaito rinkos infrastruktūros patariamoji grupė (angl. Advisory Group on Market Infrastructures for Securities and Collateral) priėmė pirmą tokių standartų rinkinį, apimantį su įkaito valdymu, bendrovių veiksmais dėl skolos priemonių ir sąskaitų išrašymo procesu susijusius klausimus; šie standartai turėtų būti įgyvendinti iki 2022 m. lapkričio mėn. Nacionalinių suinteresuotųjų subjektų grupių paprašyta parengti atitinkamus prisitaikymo planus dėl atitikties standartams.

Be to, Eurosistema toliau skatino poprekybinį derinimą atsiskaitymo už vertybinius popierius srityje, visų pirma atidžiai stebėdama standartų įgyvendinimo pažangą ir spręsdama bet kokius nustatytus trūkumus. 2019 m. pabaigoje 90 % (2018 m. – 85 %) T2S dalyvaujančių rinkų laikėsi pagrindinių derinimo standartų.

Eurosistema dalyvauja išduodant veiklos leidimus visiems euro zonos CVPD

Vertybinių popierių infrastruktūros srityje Eurosistema, kaip eurų emisijos centrinis bankas, dalyvauja išduodant CVPD veiklos leidimus ir vykdant reguliarią peržiūrą bei stebėseną pagal CVPD reglamentą. Iš tiesų, Eurosistema yra vienintelė institucija, šiuo metu dalyvaujanti išduodant veiklos leidimus visiems euro zonos CVPD ir vykdant jų peržiūrą. Eurosistema padeda užtikrinti nuoseklų požiūrį į šias užduotis, taip atlikdama svarbų vaidmenį užtikrinant atsiskaitymo už vertybinius popierius saugumą ir veiksmingumą.

Kalbant apie pagrindines sandorio šalis (PSŠ), pabrėžtina, kad Eurosistema, kaip eurų emisijos centrinis bankas, toliau prisidėjo prie priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR), veiklos, įskaitant PSŠ prašymų dėl jų paslaugų išplėtimo ir rizikos modelių keitimo vertinimą. Be to, Eurosistema yra atstovaujama krizių valdymo grupėse, įkurtose arba kuriamose visame pasaulyje, sisteminiu požiūriu daugiau kaip vienoje jurisdikcijoje svarbioms PSŠ.

2019 m. Eurosistema dalyvavo diskusijose dėl EMIR sistemos peržiūros, kurios tikslas – sustiprinti PSŠ, visų pirma ne ES PSŠ, reguliavimo sistemą ir kuri įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Eurosistema taip pat prisidėjo rengiant ES reglamentą dėl PSŠ gaivinimo bei pertvarkymo ir dalyvavo atliekant PSŠ testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visos ES mastu, ypač likvidumo rizikos atžvilgiu.

5 Pastangos skatinti rinkų veikimą ir kitoms institucijoms teikiamos finansinės paslaugos

2019 m. spalio mėn. ECB pradėjo skelbti euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR) – naują orientacinę palūkanų normą, grįstą tik pinigų rinkos statistinės atskaitomybės duomenimis. €STR pamažu pakeis euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksą (EONIA) ir taps viena pagrindinių orientacinių normų euro zonos rinkose. Finansų sektorius gerai pasirengė naujajai orientacinei normai, todėl apsieita be didesnių sutrikimų. Kasdienė €STR rengimo praktika pasiteisino, o metodika pasirodė esanti patikima. 2019 m. ECB tebebuvo atsakingas už įvairių finansinių operacijų administravimą ES vardu ir toliau atliko bendrą Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sistemos koordinatoriaus vaidmenį. Be to, ECB nusprendė nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėti skelbti papildomus duomenis apie savo užsienio valiutų rinkų intervencijas, siekdamas plačiau informuoti visuomenę apie šią sritį ir didinti šios srities skaidrumą ir vadovaudamasis savo atskaitomybės praktika kitose politikos srityse (žr. 6 intarpą).

5.1 €STR – nauja euro zonos pinigų rinkų vienos nakties orientacinė norma

2019 m. spalio 2 d. ECB pradėjo skelbti naują euro zonos rinkų vienos nakties orientacinę palūkanų normą. Euro trumpalaikio skolinimosi norma, t. y. €STR, atspindi euro zonos bankų didmenines turtu neužtikrintas euro skolinimosi išlaidas. Ši stabili ir patikima norma, kasdien apskaičiuojama remiantis šiuo metu daugiau kaip 30 mlrd. eurų vertės sandoriais, kurių duomenis pateikė 50 skirtingų atskaitingųjų agentų, turėtų pamažu pakeisti EONIA.

€STR metodika siekiama visapusiškai atspindėti pagrindinius pinigų rinkos pokyčius. Norma grindžiama bankų teikiama informacija apie tinkamus sandorius, kuriuos jie sudarė su kitais bankais ir ne bankų finansų įstaigomis. Dėl šios priežasties €STR yra atspari struktūriniams įkaitu neužtikrintų priemonių rinkos pokyčiams. 2019 m. vidutinė sandorių, kuriais grindžiamas €STR skaičiavimas, apimtis per dieną buvo 31,1 mlrd. eurų. Siekiant užtikrinti, kad €STR tinkamai atspindėtų situaciją pinigų rinkoje, duomenų pakankamumo €STR apskaičiuoti tvarkoje numatyta, kad: a) duomenis turi pateikti mažiausiai 20 įstaigų, šiuo metu atskaitingų pagal Reglamentą dėl pinigų rinkos statistinės atskaitomybės (PRSA), ir b) penkių stambiausių duomenis teikiančių bankų pateikti duomenys negali sudaryti daugiau kaip 75 % konkrečios dienos apyvartos. Jei kuris nors iš šių reikalavimų neįvykdomas, laikinai taikoma atskira procedūra, kuria siekiama užtikrinti normos tinkamumą. Galiausiai norma apskaičiuojama kaip pagal apimtį įvertintas apkarpytasis vidurkis, atmetant 25 % didžiausios ir 25 % mažiausios apimties sandorių, kurių kaina buvo mažiausia ir didžiausia, taip sumažinant atskirčių įtaką (daugiau informacijos apie tai, kaip nustatoma €STR, pateikta 7 skyriaus 7 intarpe).

€STR, tvirta ir patikima norma, pagrįsta išsamiu reikalavimus atitinkančių sandorių rinkiniu, pakeis EONIA

€STR pamažu keičia EONIA palūkanų normą, kurios bus atsisakyta 2022 m. sausio 3 d. Atsižvelgdamas į privačiojo sektoriaus darbo grupės dėl euro nerizikingų palūkanų normų rekomendacijas ir viešųjų konsultacijų rezultatus, Europos pinigų rinkų institutas, EONIA administratorius, pakeitė EONIA metodiką: iki 2022 m. sausio 3 d., kai bus nutrauktas EONIA skelbimas, EONIA yra nustatoma kaip €STR, pridėjus fiksuoto 8,5 bazinio punkto dydžio skirtumą. 2017 m. įsteigta darbo grupė dėl euro nerizikingų palūkanų normų, kurios pagrindinė užduotis nustatyti ir rekomenduoti nerizikingas palūkanų normas, kuriomis galėtų būti grindžiama alternatyva dabartiniams lyginamiesiems indeksams, parengė perėjimo nuo EONIA prie €STR gaires. Gairės apima rekomendacijas, kaip traktuoti su EONIA susietas sutartis, taip pat apžvalgas, apimančias produktų, procesų bei modelių, finansų apskaitos ir rizikos valdymo pokyčius.

ECB pastangos informuoti lyginamojo indekso naudotojus ir darbo grupės dėl euro nerizikingų palūkanų normų paskelbtos gairės bei rekomendacijos prisidėjo prie sklandžios €STR skelbimo pradžios. Kadangi finansų sektorius gerai pasirengė naujosios orientacinės normos skelbimo pradžiai ir EONIA metodikos pokyčiams, apsieita be rimtesnių sutrikimų. Pavyzdžiui, vidaus sistemos buvo pakoreguotos taip, jog būtų atsižvelgta, kad orientacinė norma būtų skelbiama skirtingu laiku, t. y. kitą rytą po sandorių sudarymo dienos. Be to, buvo sėkmingai įvykdyti pirmieji €STR indeksuoti sandoriai, įskaitant pirmą vertybinių popierių išleidimą. Išvestinių finansinių priemonių rinkose ne biržos apsikeitimo sandoriai buvo vykdomi pradedant taikyti normą vos tik ji pradėta skelbti, tuo pačiu kai kurios centrinės tarpuskaitos šalys €STR pagrįstų produktų tarpuskaitą pradėjo siūlyti netrukus po to – spalio ir lapkričio mėn.

Kasdienė €STR rengimo praktika pasiteisino, o metodika pasirodė esanti patikima

Kasdienė €STR rengimo praktika pasiteisino, o metodika pasirodė esanti patikima. Metodikos patikimumą galima iliustruoti dviem pavyzdžiais. Pirma, 2019 m. rugsėjo 18 d. ECB palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinimo poveikis visiškai ir iškart buvo matomas iš pre-€STR duomenų, o pradėjus skelbti €STR, pagrindinių sandorių norma ir pasiskirstymas intervalo viduryje beveik nepasikeitė. Antra, 2019 m. spalio 3 d., banko nedarbo dienos Vokietijoje, poveikis normai ir įvairiems jos rodikliams buvo nedidelis. Nors tą dieną, palyginti su ankstesne, sandorių, apie kuriuos buvo pranešta, apimtis sumažėjo 4,3 mlrd. eurų, dalyvaujančių bankų skaičius ir penkių bankų, kurie pateikia duomenis apie didžiausią apimties dalį, pateikti apyvartos koncentracijos duomenys nesiekė ribų, pagal kurias nustatoma pakankamų duomenų teikimo tvarka, kaip tai paaiškinta pirmiau. Be to, €STR kintamumas ir toliau buvo nedidelis, o tai rodė, kad tokiomis aplinkybėmis metodika yra patikima.

23 pav.

€STR nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: baziniai punktai)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: pre-€STR iki rugsėjo 30 d., €STR – nuo spalio 1 d.

24 pav.

€STR duomenų pakankamumo rodikliai nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.

(skalė kairėje: procentai; skalė dešinėje: bankų skaičius)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: pre-€STR iki rugsėjo 30 d., €STR – nuo spalio 1 d.

Rinkos dalyviams reikės įdėti daugiau pastangų, kad būtų sukurtos pakankamai likvidžios €STR pinigų ir išvestinių finansinių priemonių rinkos

€STR taikoma vis plačiau, tačiau rinkos dalyviams reikės įdėti daugiau pastangų, kad būtų sukurtos pakankamai likvidžios €STR pinigų ir išvestinių finansinių priemonių rinkos. €STR turėtų būti taikoma įvairiuose rinkos segmentuose, t. y. neturėtų būti laikoma tik EONIA pakaitalu išvestinių finansinių priemonių rinkoje, bet taikoma taip, kaip ir kitos lyginamosios palūkanų normos. Tokio taikymo pavyzdžiai abiejose balanso dalyse – obligacijų emisijos ir paskolų teikimas.

€STR galėtų būti taikoma kaip alternatyvus lyginamasis indeksas su EURIBOR susietose sutartyse ir kaip alternatyvi EURIBOR palūkanų norma

Be to, €STR gali padėti sumažinti su tarpbankinėmis palūkanų normomis (arba IBOR) susijusią riziką, atsižvelgiant į pasaulinę šių indeksų reformą. Kaip rekomenduoja Finansinio stabilumo taryba[45], pasaulio palūkanų normų rinkose turėtų būti skatinama taikyti vienos nakties beveik nerizikingas palūkanų normas, o į su IBOR susietas sutartis turėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl alternatyvių lyginamųjų indeksų taikymo. Kalbant apie euro zoną, pasakytina, kad 2019 m. liepos 3 d. išduotas leidimas administruoti EURIBOR, taip užtikrinant, kad lyginamasis indeksas ir toliau bus taikomas. Be to, EURIBOR, ne taip kaip LIBOR, nesirengiama nutraukti. Vis dėlto ilgalaikio EURIBOR tvarumo garantuoti negalima. Jį lemia: pirma, duomenis teikiančių bankų grupės stabilumas ir, antra, pinigų rinkos veikla, kurią atspindi EURIBOR. Pagal ES lyginamųjų indeksų reglamentą kompetentingos institucijos gali nurodyti privalomai prisidėti prie lyginamojo indekso skaičiavimui reikalingų duomenų teikimo, vis dėl to ši priemonė yra riboto pobūdžio ir taikytina ribotą laiką. Todėl €STR (ir ja grįstos terminų struktūros) galėtų būti taikoma kaip alternatyvus lyginamasis indeksas su EURIBOR susietose sutartyse ir kaip alternatyvi EURIBOR palūkanų norma. Kitose jurisdikcijose, pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje, jau esama gerų pavyzdžių, kai vienos nakties palūkanų normų, panašių į €STR, taikymas, siekiant mažinti su LIBOR susijusį neužtikrintumą, vis labiau įsitvirtina ir yra plačiai skatinamas.

5.2 ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP)[46] ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM)[47]. 2019 m. pagal VTFPP ECB atliko paskolų palūkanų mokėjimus. 2019 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 200 mln. eurų. Be to, 2019 m. ECB atliko įvairius mokėjimus ir paskolų palūkanų mokėjimus pagal EFSM. 2019 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 46,8 mlrd. eurų.

ECB atlieka mokėjimus pagal įvairias ES programas

Be to, ECB yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekat operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)[48] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)[49], administravimą. 2019 m. ECB atliko įvairius paskolų palūkanų ir rinkliavų mokėjimus, susijusius su EFSF. ECB taip pat atliko ESM narių įnašų į ESM įstatinį kapitalą mokėjimus.

Galiausiai ECB yra atsakingas už visus mokėjimus, susijusius su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai[50]. 2019 m. gruodžio 31 d. paskolų suma pagal šią priemonę buvo 52,9 mlrd. eurų.

5.3 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

Daugelis Eurosistemos centrinių bankų teikia paslaugas pagal EAVP sistemą

2019 m. ir toliau buvo siūlomas išsamus finansinių paslaugų rinkinys pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) paketą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Nemažai Eurosistemos NCB (toliau – Eurosistemos paslaugų teikėjai) siūlo visą investavimo paslaugų paketą, suderintomis sąlygomis ir atitinkantį rinkos standartus euro zonai nepriklausantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB atlieka bendrą koordinatoriaus vaidmenį, stebi sklandų paslaugų teikimą, skatina pokyčius, kurie padėtų tobulinti sistemą, ir rengia susijusias ataskaitas ECB valdančiajai tarybai.

2019 m. EAVP paslaugas pradėjo teikti dar vienas centrinis bankas, taigi bendrai Eurosistemoje paslaugas teikia dešimt teikėjų. EAVP besinaudojančių klientų 2019 m. pabaigoje buvo 273 (2018 m. pabaigoje – 277). Bendras EAVP sistemos valdomas turtas (įskaitant pinigus ir vertybinius popierius) 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo apie 7,5 %.

6 intarpas
ECB tobulina ataskaitų apie užsienio valiutų intervencijas teikimą

2019 m. rugsėjo 26 d. ECB valdančioji taryba nusprendė nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėti skelbti papildomus duomenis apie ECB vykdomas užsienio valiutų intervencijas. Tuo siekiama gerinti komunikacijos kokybę bei skaidrumą ir užtikrinti šios srities atsakomybę, kaip ECB tai užtikrina kitose politikos srityse, kartu siekiant, kad ECB efektyviai vykdytų intervencijas užsienio valiutų rinkoje. Turto pirkimo programos (kaip atskaitomybės praktikos pavyzdžio) atveju Eurosistema teikia įprastus duomenis apie pirkimų apimtį ir jų paskirstymą konkrečioms programoms ir jurisdikcijoms.

Euro kursas nėra ECB politikos tikslas. Nuo euro įvedimo pradžios ECB du kartus – 2000 m. ir 2011 m. – vykdė intervencijas užsienio valiutų rinkoje (žr. A lentelę). Pirmoji intervencija atlikta 2000 m., atsakant į globalius ir vidinius iššūkius, kilusius euro kurso bei kainų stabilumui. Pirmiausia, rugsėjo 22 d. ECB bei JAV ir Japonijos centriniai bankai vykdė koordinuotą valiutinę intervenciją, o lapkričio mėn. ECB pakartojo vienašalę intervenciją. Antra, Japonijos valdžios institucijų prašymu ECB ir JAV, Jungtinės Karalystės bei Kanados centriniai bankai 2011 m. kovo 18 d. įvykdė koordinuotą valiutinę intervenciją, reaguodami į jenos kurso pokytį, susijusį su tragiškais įvykiais Japonijoje.

A lentelė

Iki šiol įvykdytos ECB užsienio valiutų intervencijos

Šaltinis: ECB.

Pasikeitus komunikavimo politikai, duomenis apie užsienio valiutų intervencijas ECB teiks laikydamasis struktūruoto ir sistemingo požiūrio į duomenų teikimo dažnumą ir imtį. Anksčiau ECB informacijai apie užsienio valiutų intervencijas teikti naudodavo kelis kanalus, įskaitant savaitines finansines ataskaitas, metines finansines ataskaitas ir metų ataskaitas. Ateityje informaciją apie užsienio valiutų intervencijas ECB skelbs savo interneto svetainėje (lentelės forma) ir ECB metų ataskaitoje. Lentelė interneto svetainėje bus atnaujinama kas ketvirtį, atsiliekant vienu ketvirčiu. Pradedant pirmuoju skelbimu, visi duomenys apie užsienio valiutų intervencijas lentelėje bus pateikti nuo 1999 m. Nuo šiol ECB metų ataskaitoje taip pat bus skelbiama papildoma informacija ir apibendrinami bet kokie nauji pokyčiai užsienio valiutų intervencijų srityje. Be to, ECB metinėse finansinėse ataskaitose bus nurodoma, ar nagrinėjamais metais buvo ar nebuvo vykdomos valiutų intervencijos. Savaitinėse finansinėse ataskaitose taip pat bus pateikiama informacija, jei buvo vykdyta valiutinė intervencija per aptariamą laikotarpį (kaip ankstesniais atvejais 2000 ir 2011 m.).

Nauja informavimo struktūra apims duomenis apie vienašales ECB intervencijas ir koordinuotas intervencijas su kitais centriniais bankais, taip pat antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) vykdomas ribines intervencijas[51]. Informacijos imtis aprėps intervencijos sumą (grynąją ir bendrąją), kryptį (pardavimą ar pirkimą), skirstymą pagal valiutas ir vykdymo datą (-as). Siekiant visiško skaidrumo, lentelėje, kurioje pateikti ketvirčio duomenys, bus aiškiai pažymėtas ir faktas, kad nebuvo įvykdyta jokių intervencijų.

Toks pokytis priartina ECB valiutinių intervencijų komunikavimo politiką prie atsakomybės praktikos, ilgainiui vykdytos kitose srityse. Šios praktikos aprėptis yra platesnė, negu griežtai nustatyta Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo. ECB plačiajai visuomenei ir finansų rinkoms teikia aktualią informaciją apie savo strategiją, vertinimus ir politikos sprendimus. Taip ECB puoselėja institucinį patikimumą, skaidriai šviečiant visuomenę kaip yra siekiama institucinių tikslų vykdymo. Visi VKM II mechanizmo dalyviai NCB lieka atsakingi už duomenų apie valiutines intervencijas teikimą pagal savo vidines praktikas.

6 Daugiau banknotų, mažai padirbtų pinigų

ECB ir euro zonos NCB yra atsakingi už eurų banknotų išleidimą euro zonoje, grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimą ir pasitikėjimo šia valiuta palaikymą. Eurų banknotų apyvartoje skaičius bei vertė didėjo nuo jų įvedimo 2002 m. ir apskritai sparčiau, nei augo ekonomika. Dėl įvairių veiksnių, tarp jų ir patobulintų apsaugos priemonių, panaudotų naujosios serijos „Europa“ banknotuose, nuolatinio bendradarbiavimo su teisėsauga, reguliaraus bendravimo su visuomene ir profesionaliesiems grynųjų pinigų tvarkytojams skirtų mokymų, padirbtų pinigų skaičius 2019 m. vis dar buvo nedidelis. 2019 m. gegužės mėn. apyvartoje pasirodė naujieji 100 ir 200 eurų banknotai su naujomis inovatyviomis apsaugos priemonėmis. Tai paskutiniai serijos „Europa“ banknotai.

6.1 Banknotų apyvarta toliau didėjo

2019 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius ir jų vertė išaugo atitinkamai apie 6,4 % ir 5,0 %. Metų pabaigoje apyvartoje buvo 24,1 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė – 1 293 mlrd. eurų (žr. 25 ir 26 pav.). Tiek skaičiaus, tiek vertės atžvilgiu 50 eurų banknotai sudarė beveik pusę visų banknotų apyvartoje. 2019 m. sparčiausiai daugėjo 200 eurų banknotų – jų metinis augimo tempas sudarė 61,4 %. Tam įtakos turėjo tai, kad nustota leisti 500 eurų banknotus. 2019 m. pabaigoje bendra 100 eurų banknotų apyvartoje vertė sudarė 305 mlrd. eurų, o tai prilygsta bendrai visų nominalų eurų banknotų, buvusių apyvartoje 2002 m. liepos mėn., vertei. 100 ir 50 eurų banknotų skaičius toliau didėjo (atitinkamai 8,8 % ir 7,4 %).

25 pav.

Eurų banknotų apyvartoje skaičius ir vertė

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: mlrd.)

Šaltinis: ECB.

26 pav.

Eurų banknotų apyvartoje vertė pagal nominalą

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

Trečdalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje

Apskaičiuota, kad apytiksliai trečdalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje. Daugiausia šių banknotų ir didžiųjų nominalų yra kaimyninėse šalyse. Jie naudojami kaip taupymo priemonė ir atsiskaitymams už sandorius tarptautinėse rinkose.

Euro zonos NCB bendrai vykdo eurų banknotų gamybą, 2019 m. jie kartu pagamino apie 3,7 mlrd. banknotų.

2019 m. bendras eurų monetų apyvartoje skaičius padidėjo 3,3 % ir metų pabaigoje sudarė 135,1 mlrd. vnt. Monetų apyvartoje vertė padidėjo iki 30 mlrd. eurų ir buvo 3,4 % didesnė negu 2018 m. pabaigoje.

2019 m. euro zonos NCB patikrino maždaug 30 mlrd. banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai; po patikrinimo iš apyvartos išimta apie 5 mlrd. banknotų. Eurosistema ir toliau stengėsi padėti banknotų įrangos gamintojams užtikrinti, kad jų aparatai atitiktų ECB keliamus reikalavimus eurų banknotų autentiškumui ir tinkamumui apyvartai, prieš juos pakartotinai išleidžiant į apyvartą, tikrinti. 2019 m. kredito įstaigos ir kiti profesionalieji grynųjų pinigų tvarkytojai patikrino apie 38 mlrd. eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

Naujieji 100 ir 200 eurų banknotai, nutrauktas 500 eurų banknotų išleidimas

2019 m. gegužės 28 d. į apyvartą išleisti naujieji 100 ir 200 eurų banknotai. Jais užbaigta banknotų serija „Europa“, pradėta leisti 2013 m. išleidus 5 eurų banknotą.

2019 m. sausio–balandžio mėn. visi euro zonos NCB sustabdė 500 eurų banknoto išleidimą į apyvartą. Kaip ir kitų nominalų pirmosios serijos eurų banknotai, 500 eurų banknotai tebebus teisėta mokėjimo priemonė, todėl jais ir toliau bus galima naudotis kaip atsiskaitymo ir taupymo priemone. Pirmosios serijos eurų banknotai (įskaitant 500 eurų banknotus) savo vertės niekada nepraras, juos bus galima pasikeisti neribotą laiką euro zonos NCB.

6.2 Padirbtų eurų banknotų skaičius 2019 m. tebebuvo nedidelis

2019 m. padirbtų eurų banknotų skaičius vis dar buvo mažas – iš apyvartos išimta maždaug 559 000 padirbtų banknotų. Tai susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant patobulintų apsaugos priemonių panaudojimą naujosios serijos „Europa“ banknotuose, bendradarbiavimą su teisėsauga ir komunikaciją bei organizuotus mokymus Europos ir nacionaliniu lygiais. Padirbtų banknotų skaičius, palyginti su tikrų eurų banknotų apyvartoje skaičiumi, dar sumažėjo ir yra labai nedidelis. Iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičiaus ilgalaikiai pokyčiai pavaizduoti 27 pav.

27 pav.

Padirbtų banknotų skaičius, tenkantis milijonui tikrų eurų banknotų apyvartoje

(milijonui tenkančios dalys)

Šaltinis: ECB.

2019 m. dažniausiai buvo padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai – jie sudarė daugiau nei 70 % visų iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų. Padirbtų 50 eurų banknotų dalis 2019 m. sumažėjo.

ECB pataria visuomenei tebebūti budriai ir prisiminti banknotų tikrinimo metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“

Nors padirbtų banknotų, išimtų iš apyvartos, skaičius sumažėjo, ECB ir toliau pataria visuomenei atidžiai tikrinti banknotus ir rekomenduoja juos tikrinti taikant metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, taip pat rekomenduoja patikrinti daugiau nei vieną banknotų apsaugos priemonę. ECB, bendradarbiaudamas su Europolu, Interpolu ir Europos Komisija, nuolat organizuoja mokymus profesionaliems pinigų tvarkytojams tiek Europoje, tiek už jos ribų, rengia ir atnaujina informacinę medžiagą.

6.3 Siekiant gaminti ekologiškesnius banknotus

2004 m. Eurosistema, remdamasi ISO 14040 standartų serija, atliko eurų banknotų gyvavimo ciklo vertinimą – tai buvo pirmasis banknotų poveikio aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą vertinimas. Šis sudėtingas vertinimas buvo pagrindinis informacijos šaltinis siekiant sumažinti eurų banknotų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, Eurosistema įdiegė eurų banknotų ir jų sudedamųjų dalių gamintojų akreditavimo sistemą, apimančią aplinkosaugos vadybos sistemą, ir, be kita ko, sutelkė dėmesį į tai, kad eurų banknotų popieriaus gamyboje pamažu būtų pereinama prie 100 % tvaraus medvilnės pluošto naudojimo.

Siekdama pagerinti gamybos proceso aplinkosauginį veiksmingumą, Eurosistema taip pat kasmet stebėjo visų akredituotų gamintojų pagrindinius vartojimo ir išmetamųjų teršalų duomenis.

7 Statistika

ECB kartu su nacionaliniais centriniais bankais plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia įvairaus pobūdžio statistiką ir duomenis, reikalingus įgyvendinant euro zonos pinigų politiką, finansinio stabilumo ir įvairius kitus Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja viešosios institucijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė. Taip ji prisideda įgyvendinant ECB skaidrumo tikslą.

Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama bankams tenkančios ataskaitų teikimo naštos apribojimui ir su FinTech, įskaitant kriptoturtą, susijusiai statistikai. Du intarpai skirti atitinkamai nepriklausomam euro trumpalaikio skolinimosi normos (€STR) nustatymo procesui, grindžiamam atitinkamomis gairėmis (7 intarpas), ir vidutinės trukmės finansinių sąskaitų statistikos strategijai, kurioje nustatyti ateinančių metų tikslai (8 intarpas).

7.1 Atskaitomybės našta

Dėl finansų krizės padidėjo atskaitomybės našta

Finansų krizė atskleidė suvestinės statistikos trūkumus teikiant būtiną informaciją, reikalingą politikos formuotojams, esant didėjančiam šalių, sektorių ir rinkų susiskaidymui. ECB ėmėsi šalinti šiuos trūkumus priimdamas naujus teisės aktus, pagal kuriuos jis galėtų gauti papildomus granulinius duomenis, atitinkančius pinigų politikos, mikroprudencinių ir makroprudencinių duomenų poreikius, pavyzdžiui, tokius statistinių duomenų rinkinius, kaip AnaCredit duomenų rinkiniai, turimų vertybinių popierių ir pinigų rinkos statistiniai duomenys. Dėl šios priežasties padidėjo atskaitomybės našta bankams.

Kita problema, su kuria susiduria bankų sektorius, yra tarpvalstybiniu mastu nesuderintos nacionalinės atskaitomybės sistemos. Taip yra dėl to, kad tradiciškai ECBS priklausantys NCB gali vykdyti Europos statistikos reikalavimus naudodami savo nacionalines atskaitomybės sistemas.

Nors statistinė atskaitomybė yra konceptualiai suderinta euro zonoje aukštu lygiu, praktikoje NCB turi būti teikiama daug atskirų statistinių ataskaitų įvairiu dažnumu, pagal įvairius terminus bei įvairiais agregavimo lygiais.

Be to, statistinės ataskaitos iš dalies persidengia su įvairiomis ataskaitomis, kurių reikalauja bankų priežiūros institucijos. Taip atsiranda informacijos perteklius ir dubliavimas bei sudėtingi atskaitomybės tvarkaraščiai ir procesai.

Suprantama, bankai atkreipė dėmesį į susiklosčiusią padėtį ir paragino daug produktyviau rengti ir įgyvendinti atskaitomybės reikalavimus[52], užtikrinant veiksmingą reguliavimą ir kartu dar labiau pagerinant duomenų kokybę.

Integruotoje atskaitomybės sąrangoje konsoliduojami ECBS taikomi statistinės atskaitomybės reikalavimai bankams

Todėl 2016 m. ECBS pradėjo konsoliduoti taikomus bankų statistinės atskaitomybės reikalavimus – kurti Integruotą atskaitomybės sistemą (IReF), skirtą integruotam ECBS statistinės atskaitomybės reikalavimų sprendimui įgyvendinti visose šalyse ir statistikos srityse. Pagal naująją sąrangą (ji turėtų būti įgyvendinta 2024–2027 m.) bus renkama daugiau granulinių duomenų, negu dabar jų yra esamuose duomenų rinkiniuose[53], apimant egzistuojančius reikalavimus į bendrą sistemą ir, kiek įmanoma, vengiant jų dubliavimosi. Tai reiškia, kad, nors duomenų kiekis gerokai padidės, bankams teks mažiau statistinio klasifikavimo ir agregavimo darbų, kuriems dažnai išeikvojama daug išteklių. Juos atliks ECBS ir tai, tikimasi, pagerins bendrą duomenų kokybę. IReF bus taikomas vienodas duomenų modelis ir žodynas. Jie turėtų visiškai standartizuoti apibrėžtis ir užtikrinti metodikos patikimumą. Granuliniai duomenys savaime yra lankstūs, nes juos galima jungti įvairiais būdais, norint sukurti naujus rezultatus ir paslaugas. Tikimasi, kad taip rečiau būtų keičiami teisės aktai dėl atskaitomybės sąrangos ir būtų sumažinta būtinybė valdžios institucijoms teikti duomenis pagal ad hoc prašymus.

Bankų integruotas atskaitomybės žodynas papildo Integruotą atskaitomybės sąrangą

Kaip parodyta 2 iliustracijoje, ECBS strategijoje dėl duomenų rinkimo iš bankų taip pat numatyta padėti atskaitingiesiems agentams optimizuoti jų vidaus sistemose saugomos informacijos (pvz., buhalterinės apskaitos, rizikos valdymo, vertybinių popierių ar indėlių) tvarkymą įvesties lygmeniu. Taip būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti visus taikomus atskaitomybės reikalavimus remiantis standartizuotomis transformacijos taisyklėmis. Šiuo tikslu iš ECB, kai kurių euro zonos NCB ir bankų sektoriaus atstovų sudaryta grupė rengia Bankų integruotos atskaitomybės žodyną (BIRD). Siekiant aprėpti priežiūrinės ir pertvarkymo atskaitomybės sritis, į BIRD įtraukiami ne vien tik ECBS statistiniai duomenų rinkiniai.

2 iliustracija

ECBS duomenų rinkimo iš bankų strategija

Pastabos: EBI – Europos bankininkystės institucija, BPM – Bendras priežiūros mechanizmas, BPeM – Bendras pertvarkymo mechanizmas.

ECBS atlieka Integruotos atskaitomybės sąrangos sąnaudų ir naudos analizę

2018 m. ECBS, glaudžiai bendradarbiaudama su bankų sektoriumi ir kitomis atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, nusprendė pradėti IReF sąnaudų ir naudos analizę, kad įvertinų iniciatyvos poveikį pasiūlos ir paklausos atžvilgiu. Pirmame etape, siekiant nustatyti IReF pagrindinius sąnaudų veiksnius ir galimą naudą, buvo atlikta kokybinė vertinamoji apklausa apie dabartinę statistinės atskaitomybės padėtį visose srityse ir šalyse. 2019 m. ECBS statistikos komitetas įvertino kokybinės vertinamosios apklausos rezultatus ir parengė konkrečius IReF scenarijus, susijusius su įvairiais duomenų rinkimo ir statistikos rengimo aspektais. Kitas žingsnis 2020 m. – atlikus apklausą įvertinti šių scenarijų sąnaudas ir naudą. Scenarijus parengė tikslinės grupės, sudarytos iš ECBS ekspertų, ir, nagrinėjant kai kurias temas, iš bankų sektoriaus atstovų. Naujasis klausimynas bus pagrįstas IReF duomenų teikimo schemos projektu, taip sudarant sąlygas respondentams reitinguoti scenarijus, grindžiamus konkrečiais pasiūlymais dėl atskaitomybės reikalavimų. Vėliau ECBS įvertins rezultatus ir, jei jie bus palankūs IReF, nustatys optimaliausias ypatybes, geriausiai tiksiančias bankų sektoriui ir ECBS vartotojams bei statistikos rengėjams.

Esant tinkamiems bendros sąnaudų ir naudos analizės rezultatams, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti įgyvendinti IReF. Prieš priimant ir įgyvendinant ECB reglamentą, būtų parengtas ir viešosioms konsultacijoms pateiktas jo projektas. IReF reikalavimai taptų privalomi visiems euro zonos bankams.

7.2 Nauja ir išplėsta euro zonos statistika

FinTech ir kriptoturtas

ECB stebi kriptoturto reiškinį ir FinTech

Siekiant ir toliau tenkinti statistikos vartotojų poreikius skaitmeninę transformaciją patyrusiame pasaulyje, rengiama ir plečiama technologinių inovacijų, naudojamų finansinėms paslaugoms teikti ir jas palaikyti (FinTech), statistika. Pabrėžtina, kad 2019 m. pradžioje ECB Statistikos generalinis direktoratas sukūrė vidinį kriptoturto duomenų rinkinį ir aibę rodiklių, pagrįstų visų pirma viešai skelbiamais agreguotais duomenimis. Duomenų rinkinys ir rodikliai, atlikus jų kokybės patikrą ir papildžius kitais duomenimis iš komercinių šaltinių[54], buvo naudojami ECB atliekamai kriptoturto reiškinio stebėsenai[55]. Taikydamas didžiųjų duomenų technologijas, ECB sugebėjo parengti kai kurių kriptoturto duomenų rinkinių rinkimo, apdorojimo ir integravimo automatizuotus procesus. Kriptoturto statistinės klasifikacijos tyrimas yra svarbi šio darbo dalis. Kalbant apie FinTech, pažymėtina, kad tarptautiniuose forumuose[56] vykstant diskusijoms dėl FinTech statistinių apibrėžčių ir susijusių duomenų poreikių, ECB kuria euro zonos FinTech subjektų eksperimentinę vidaus duomenų bazę[57] (panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir kai kuriuose euro zonos NCB). Taip siekiama išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja finansų sektorių ir FinTech, kokios yra pastarųjų teikiamos galimybės ir keliama rizika.

7 intarpas
Nepriklausomas euro trumpalaikio skolinimosi normos nustatymo procesas

Pirmą kartą euro trumpalaikio skolinimosi normą (€STR) ECB paskelbė 2019 m. spalio 2 d. – po dvejus metus trukusių Eurosistemos ir atskaitingųjų bankų vykdytų intensyvių parengiamųjų darbų (žr. 5.1 skirsnį). €STR, kuri parodo euro zonos bankų didmenines turtu neužtikrintas euro vienos nakties skolinimosi išlaidas, apskaičiuoja ir skelbia ECB statistikos padalinys. Taip užtikrinama, kad normos nustatymas būtų atskirtas nuo ECB politikos funkcijų. Siekiant apsaugoti €STR nustatymo proceso sąžiningumą bei nepriklausomumą ir spręsti visus esamus ar galimus interesų konfliktus, buvo sukurta kontrolės sistema vadovaujantis Gairėmis dėl €STR.

Gairėmis dėl €STR nustatoma ECB atsakomybė už €STR administravimą, taip pat ECB ir NCB uždaviniai ir įsipareigojimai, susiję su jų įnašu į €STR nustatymo procesą ir kitomis veiklos procedūromis. Remiantis Gairėmis dėl €STR, buvo įsteigtas Vidaus priežiūros komitetas. Jam pavesta peržiūrėti, ginčyti ir pranešti apie visus €STR nustatymo proceso aspektus. €STR nustatymo procesas taip pat tikrinamas atliekant vidaus ir išorės auditus. Norint užtikrinti, kad su €STR susijusios procedūros atitiktų tarptautinę gerąją patirtį, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. International Organization of Securities Commissions, IOSCO) Finansinių lyginamųjų indeksų principai, kur reikalinga ir tinkama, perkelti į Gaires dėl €STR.

Pirmą kartą €STR ECB paskelbė 2019 m. spalio 2 d. Ji atspindėjo 2019 m. spalio 1 d. prekybos veiklą. €STR skelbiama ECB interneto svetainėje[58] kiekvieną TARGET2 darbo dieną 08:00 val. (Vidurio Europos laiku), remiantis ankstesnę TARGET2 darbo dieną atliktais sandoriais, už kuriuos buvo atsiskaityta. Jei po €STR paskelbimo nustatoma klaidų, darančių jai poveikį daugiau nei 2 baziniais punktais, €STR yra peržiūrima ir pakartotinai paskelbiama tą pačią dieną 09:00 val. (Vidurio Europos laiku). Po šios valandos €STR daugiau nėra peržiūrima. Iškart po to, kai ECB paskelbia €STR, komercinių duomenų teikėjai ją pateikia tikralaikių rinkos duomenų srautuose. Siekdamas didinti lyginamojo indekso nustatymo proceso skaidrumą, ECB periodiškai skelbia apibendrintą informaciją apie didesnes nei 0,1 bazinio punkto klaidas, nustatytas po standartinio paskelbimo ir neatitinkančias pakartotinio skelbimo kriterijų.

€STR grindžiama tik faktiniais sandoriais eurais. Duomenis apie šiuos sandorius bankai teikia pagal Reglamentą dėl pinigų rinkos statistinės atskaitomybės (PRSA), kuris buvo neseniai iš dalies pakeistas, siekiant pagerinti aukštos kokybės statistinių duomenų apie euro pinigų rinką prieinamumą[59]. PRSA atskaitingųjų agentų – jų šios ataskaitos pateikimo metu buvo 50 – duomenis pateikia arba netiesiogiai per atitinkamą NCB (Deutsche Bundesbank, Banco de España, Banque de France ar Banca d’Italia), arba tiesiogiai ECB iki 07:00 val. (Vidurio Europos laiku) (žr. A iliustraciją). Vėliau, siekiant nustatyti, kurie sandoriai (jei tokių yra) neturėtų būti įtraukti apskaičiuojant €STR, atliekama duomenų kokybės užtikrinimo patikra – vykdomi techniniai patikrinimai, daugybė atitikties patikrinimų ir tiksliniai duomenų kokybės patikrinimai. Sandorių patvirtinimas vyksta 07:15–07:45 val. (Vidurio Europos laiku). Jo metu ECB, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais centriniais bankais, prašo atskaitingųjų institucijų patvirtinti, kad nustatyti sandoriai yra teisingi.

A iliustracija

€STR veiklos procedūra

Šaltinis: ECB.

8 intarpas
Vidutinės trukmės finansinių sąskaitų statistikos strategija

2019 m. ECBS Statistikos komitetas baigė rengti naująją vidutinės trukmės ketvirtinių finansinių sąskaitų statistikos strategiją. Šia iniciatyva siekta tinkamai reaguoti į globalizacijos ir stiprėjančios tarptautinės tarpusavio sąveikos keliamus iššūkius ir, atsižvelgiant į naujus analitinius poreikius bei gerėjantį statistikos pajėgumą (pvz., detalesnius duomenis), toliau plėtoti finansinių sąskaitų statistiką. Kuriant šią vidutinės trukmės strategiją, atlikta nuodugni analitinių poreikių, duomenų šaltinių ir duomenų rengimo galimybių analizė, glaudžiai bendradarbiauta su statistikos duomenų vartotojais ir kitų statistikos sričių ekspertais, pavyzdžiui, su mokėjimų balanso ir PFĮ balanso statistikos rengėjais.

Strategijoje numatyti penki artimiausiais metais įgyvendintini tikslai. Pirmas tikslas: finansinių sąskaitų statistikai globalizacijos keliami iššūkiai, susiję su stiprėjančia tarptautine tarpusavio sąveika ir didėjančia ekonomine integracija, bus sprendžiami gerinat finansinių sąskaitų, mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistikų suderinamumą, rengiant išsamesnius ekonominių ryšių su užsieniu duomenis, ypač daug dėmesio skiriant tarptautinėms bendrovėms. Antras tikslas: siekiant geriau nušviesti ne bankų finansinį tarpininkavimą, finansų sektorius bus išskaidytas į smulkesnius sektorius ir bus rengiami išsamesni finansinių priemonių duomenys. Trečias tikslas: didėjant analitiniam poreikiui geriau suprasti ekonominius ryšius makroekonominiu lygmeniu, visų pirma tarp investavimo ir finansavimo, kuriuos netiesiogiai paveikia politiniai sprendimai, finansinės sąskaitos bus papildytos išsamesniais „kas–kam“ duomenimis, jie atskleis kreditorių ir skolininkų sąsajas, taip pat išsamesniais sektorių ir (arba) geografinio grupavimo duomenimis. Ketvirtas tikslas: gerinti namų ūkių sektoriaus statistinę analizę, suskirstant namų ūkius pagal jų turto ir įsipareigojimų lygį, taip pat analizuojant namų ūkių netiesiogines investicijas, t. y. per investicinius fondus įsigytus vertybinius popierius, akcijas ir kitą turtą. Penktas tikslas: padidinti finansinių sąskaitų duomenų prieinamumą trumpinant duomenų rengimo terminus ar ilginant duomenų laiko eilutę.

Šioje strategijoje atsižvelgta į G20 duomenų stygiaus iniciatyvos antrojo etapo reikalavimus[60] ir bus atsižvelgiama į ateityje vykdomas iniciatyvas. 2019 m. prasidėjusį strategijos įgyvendinimą planuojama užbaigti per artimiausius trejus–penkerius metus, šis etapas taip pat apims ir galiojančių ECB statistikos reglamentų ir gairių, susijusių su finansinių sąskaitų statistikos naujų duomenų rengimu, peržiūrą. Sparčiai kintančioje aplinkoje strategija nuo pat pradžių turėtų būti dinamiška ir lanksti.

Vidutinės trukmės finansinių sąskaitų statistikos strategijos įgyvendinimas – tai sutelktas kolektyvinis darbas, kai koordinuotai ir vadovaujantis aiškiais tikslais sprendžiami iškilę iššūkiai, kai naudojamasi duomenų prieinamumo ir statistikos pajėgumo teikiamomis galimybėmis, kad finansinių sąskaitų statistika būtų tinkama ir atitiktų savo paskirtį.

8 ECB ekonominiai tyrimai

Ekonominiai tyrimai reikšmingai prisideda prie ekonominės raidos bei politinių intervencijų perdavimo analizės ir padeda siekti politikos tikslų. Atsižvelgiant į 2019 m. vyravusią ekonominę aplinką, infliacijos raida, namų ūkių finansai ir pinigų politikos, finansinio stabilumo bei realiųjų ekonomikos sektorių sąveika 2019 m. buvo mokslinių tyrimų prioritetinės kryptys.

8.1 Mokslinių tyrimų tinklai

Trys mokslinių tyrimų grupės ir įvairūs mokslinių tyrimų tinklai atlieka svarbų vaidmenį koordinuojant mokslinių tyrimų darbą Europos centrinių bankų sistemoje (ECBS) ir palaikant ryšius su universitetų mokslininkais. Kaip ir anksčiau, 2019 m. trys ECBS mokslinių tyrimų grupės, įsteigtos pinigų politikos, finansinio stabilumo ir konkurencijos euro zonos ekonomikoje klausimais, rengė susijusius praktinius seminarus. Be to, pagal Ekonominės politikos mokslinių tyrimų centro (angl. Centre for Economic Policy Research) sistemos nuostatas įsteigtas Mokslinių tyrimų ir politikos tinklas dėl centrinių bankų komunikacijos (angl. Research and Policy Network on Central Bank Communication), kuriam vadovauja ECB (taip pat žr. 11.2 skirsnį).

Kokia pinigų ir makroprudencinės politikos sąveika?

ECB vykdomuose moksliniuose tyrimuose skiriama ypač daug dėmesio makroprudencinei politikai ir jos sąveikai su pinigų politika. 2019 m. darbo grupė tyrė įvairaus pobūdžio poveikį, kurį viena kitai daro minėtos politikos, įskaitant pinigų politikos poveikį finansiniam stabilumui ir makroprudencinės politikos įtaką realiajai ekonomikai. 2020 m. daugiausia dėmesio bus sutelkta į tai, kaip optimaliausiai koordinuoti šias dvi politikos rūšis[61].

Ką galime sužinoti iš kainų nustatymo mikroduomenų apie infliacijos raidą?

PRISMA (kainodaros mikroduomenų analizės) mokslinių tyrimų tinklas tiria pavienių įmonių ir mažmeninės prekybos sektoriaus kainų nustatymo politiką naudodamas kainų mikroduomenų rinkinius. Atliekant šiuos mokslinius tyrimus, nagrinėjamas ryšys tarp kainų nustatymo pavienėse įmonėse ir bendros infliacijos raidos, visų pirma tiriant, ar kainų nustatymo politikai turi įtakos maža infliacija, pinigų politika ir ekonominio ciklo fazė.

Kokią įtaką namų ūkių heterogeniškumas daro pinigų politikos perdavimui?

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo grupė baigė įgyvendinti trečiąjį namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo etapą. Jo rezultatai bus paskelbti 2020 m. Šio tyrimo metu, be kita ko, tirta namų ūkių skirtumų reikšmė pinigų politikos perdavimui, pavyzdžiui, pajamų paskirstymo atžvilgiu. Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas – vertinga priemonė taikant mikrosimuliacijos modelius, kuriais kiekybiškai įvertinamas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų poveikis namų ūkiams.

Konkurencingumo mokslinių tyrimų tinklas (CompNet), mokslinių tyrimų forumas darbo našumui ir konkurencingumui ES šalyse tirti, užbaigė naują duomenų rinkimo etapą, kuriuo siekiama pagerinti savo įmonių lygmens konkurencingumo rodiklių duomenų rinkinio aprėptį ir palyginamumą tarp šalių. 2019 m. CompNet duomenų rinkinys buvo naudojamas, pavyzdžiui, tiriant prekybos, fiskalinės ir darbo rinkos politikos vaidmenį įperskirstant kapitalą ir darbo jėgą.

2019 m. ECB pradėjo vykdyti projektą, skirtą duomenims apie vartotojų lūkesčius euro zonoje surinkti reguliarios internetinės apklausos būdu. Apklausa bus vykdoma kartu su nacionaliniais centriniais bankais. Daugiausia dėmesio bus skiriama lūkesčiams dėl infliacijos, darbo rinkos, vartojimo ir taupymo įpročių bei vartotojų lėšų. Ši apklausa padės ECB ištirti vartotojų lūkesčių reikšmę jų ekonominiams ir finansiniams sprendimams.

8.2 Konferencijos ir leidiniai

ECB ir vėl surengė daug konferencijų, įskaitant Sintros forumą dėl EPS 20-mečio

Kaip ir anksčiau, 2019 m. ECB surengė kelis aukšto lygio mokslinių tyrimų renginius. 2019 m. Sintroje surengtame ECB centrinės bankininkystės forume buvo aptariamos per ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) dvidešimtmetį išmoktos pamokos, daugiausia dėmesio skiriant įvairialypei pažangai ekonominės konvergencijos srityje bei fiskalinės ir pinigų politikos reikšmei makroekonominiam stabilumui (taip pat žr. 12 skyriaus 12 intarpą). ECB ketvirtojoje metinėje mokslinių tyrimų konferencijoje daugiausia dėmesio skirta novatoriškiems tyrimams, susijusiems su pasauline stagnacija, finansų rinkų struktūromis ir didžiųjų duomenų reikšme ekonomikai. Kitos svarbios konferencijos buvo susijusios su struktūrinėmis reformomis euro zonoje, infliacijos raida, tarptautine prekyba, darbo rinka, fiskalinės politikos ir EPS valdymu, vartotojų lūkesčių tyrimais, lyčių ir karjeros raidos klausimais bei pinigų ir makroprudencine politika.

ECB paskelbė savo mokslinių tyrimų rezultatus įvairių leidinių serijose

2019 m. ECB darbo straipsnių serijoje išspausdinti 129 ECB ekspertų parengti darbai. Be to, labiau į politiką orientuoti ir labiau metodiniai tyrimai paskelbti ECB teminių straipsnių, statistikos straipsnių ir diskusinių straipsnių serijose. Dauguma ECB mokslinių tyrimų paskelbta moksliniuose žurnaluose. Be to, mokslinių tyrimų rezultatai paviešinti ir platesnei auditorijai, pavyzdžiui, ECB mokslinių tyrimų biuletenyje paskelbta 12 straipsnių. 2019 m. vykdytų mokslinių tyrimų rezultatai apibendrinti dviejų rinkinių 9 ir 10 intarpuose.

9 intarpas
Rinkos koncentracija, rinkos galia ir užimtumo raida euro zonoje

Visuomenėje plačiai diskutuojama, ar per keletą pastarųjų dešimtmečių įmonių daroma įtaka rinkoje netapo per didelė. Atlikti tyrimai rodo, kad JAV įmonių koncentracijos lygis padidėjo, o didesniąją rinkos dalį dalijosi kelios įmonės. Be to, sulėtėjus užimtumo raidai, konkurencijos lygis sumažėjo, todėl įmonėms atsirado galimybių padidinti savo antkainius, kad šie viršytų jų ribines sąnaudas.

ECB neseniai ištyrė[62] susijusius pokyčius keturiose didžiausiose euro zonos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje). Tyrimo metu nerasta įrodymų, kad nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio šiose šalyse įmonių įtaka rinkoje būtų didėjusi. Tiesą sakant, nors antkainiai, palyginti su sąnaudomis, nuo praėjusio šimtmečio dešimtojo dešimtmečio JAV išaugo nuo beveik 15 % iki daugiau kaip 20 %, euro zonoje jie šiek tiek sumažėjo (žr. A pav.). Tai daugiausia lėmė gamybos pokyčiai, greičiausiai nulemti glaudesnės prekybos ir pinigų integracijos euro zonoje. Be to, – priešingai nei JAV – euro zonoje koncentracijos lygis pastaraisiais metais ir bendruoju, ir nacionaliniu lygmenimis tebebuvo iš esmės stabilus.

A pav.

Antkainių euro zonoje ir JAV raida

(antkainiai, palyginti su gamybos sąnaudomis)

Šaltinis: Cavalleri et al. (2019).
Pastaba: 15 % antkainis atitinka 1,15 bendrosios antkainio vertės, kaip parodyta paveiksle.

Nors paprastai įtaka rinkoje siejama su gerovės mažinimu (dėl didesnės įtakos rinkoje įmonės kelia kainas ir mažina pagaminamos produkcijos kiekį), ji gali duoti teigiamų rezultatų su inovacijomis susijusiems sektoriams, kuriuose veikiančioms įmonėms galimybė daryti įtaką rinkoje yra didelė paskata diegti inovacijas. Iš tiesų, per tyrimą buvo nustatyta, kad didelė koncentracija aukštųjų technologijų sektoriuose yra susijusi su spartesniu bendrojo gamybos veiksnių našumo augimo tempu.

Galiausiai darbo rinkos dinamiškumas, matuojamas atsižvelgiant į darbo vietų kūrimo ir panaikinimo rodiklius, per pastaruosius du dešimtmečius JAV gerokai sumenko, o euro zonoje tebebuvo stabilus. Vis dėlto darbo rinka JAV tebėra gerokai dinamiškesnė negu euro zonoje. Apskritai didžiosiose euro zonos šalyse nesama ženklų, kad įtakos rinkoje ir užimtumo dinamiškumas iš esmės keistųsi.

10 intarpas
Lyčių pusiausvyra kylant karjeros laiptais ECB

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio buvo skiriama lyčių atotrūkiui darbo rinkoje. Neseniai paskelbtame ECB darbo straipsnyje[63] šis atotrūkis tyrinėjamas centrinės bankininkystės srityje, kur stereotipiškai daugiausia dirba vyrai. Straipsnyje nagrinėjama vyrų ir moterų karjeros raida ECB, pasitelkus 2003–2017 m. konfidencialius anonimizuotus ekspertų lygio darbuotojų asmeninius duomenis. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama keturių skirtingų pareigybių kategorijoms priklausantiems ekspertų lygio darbuotojams iš lygintinų veiklos sričių, susijusių su ekonomine analize, taip aprėpiant žmogiškojo kapitalo ir patirties atžvilgiu homogenišką darbuotojų grupę[64].

Tyrimo duomenimis, iki 2011 m. buvo mažiau tikėtina, kad moterims galėtų būti suteiktos aukštesnės pareigybių kategorijos nei vyrams. Skirtumas iš esmės išnyko po 2011 m., ECB ėmusis kelių priemonių lyčių pusiausvyrai užtikrinti ir paskelbus viešą pareiškimą, kuriuo buvo skatinamos lygios galimybės. Lyčių atotrūkio raida pagal galimybę gauti aukštesnę pareigybių kategoriją praėjus dešimčiai metų po to, kai darbuotojui buvo suteikta F/G kategorija (pradinė ECB ekspertų lygio darbuotojų pareigybių kategorija), pavaizduota A pav. Iki 2011 m. buvęs 36 % atotrūkis tarp lyčių po minėto dešimties metų laikotarpio sumažėjo iki 8 %.

A pav.

Su pareigų aukštinimu susijęs lyčių atotrūkis iki 2011 ir nuo 2011 m.

(procentais; metų skaičius po pareigybių kategorijos suteikimo)

Šaltinis: Hospido, Laeven ir Lamo (2019).
Pastabos: paveiksle pavaizduota lyčių atotrūkio raida iki 2011 ir nuo 2011 m. pagal vidutinę metinę galimybę gauti aukštesnių pareigybių kategoriją praėjus dešimčiai metų po to, kai darbuotojui buvo suteikta F/G kategorija. Su pareigų aukštinimu susijęs lyčių atotrūkis apibrėžiamas kaip vyrų ir moterų vidutinių metinių paaukštinimo rodiklių skirtumas, palyginti su vyrų paaukštinimo tikimybe.

Remiantis duomenimis nuo 2011 m., galima išsamiau patyrinėti perėjimo į aukštesnę pareigybių kategoriją procesą. Tyrimas rodo, kad teikusios prašymą paaukštinti pareigas moterys faktiškai dažniau būdavo paaukštinamos negu vyrai. Be to, jų atlyginimas vėliau kildavo dažniau negu vyrų. Tai rodytų, kad didesnė tikimybė gauti aukštesnių pareigybių kategoriją buvo susijusi su nuopelnais, o ne su pozityvia diskriminacija.

Tačiau moterys apskritai buvo rečiau linkusios teikti prašymus paaukštinti pareigas. Esama įrodymų, kad toks atotrūkis tarp lyčių yra susijęs su tuo, kad moterys mažiau linkusios teikti prašymus, kai, jų manymu, konkurencija būdavo didelė. Pavyzdžiui, moterys buvo rečiau linkusios teikti prašymus paaukštinti pareigas vykstant kampanijai, kurioje galėjo dalyvauti išorės kandidatai, arba esant didelei artimų kolegų, kurių atlyginimų lygis palyginti aukštas, konkurencijai. Bendrai šie rezultatai rodo, kad, dėdamos pastangas skatinti lyčių pusiausvyrą, institucijos galėtų imtis priemonių šalinti kliūtis, kylančias moterims siekiant aukštesnių pareigų arba teikiant prašymus paaukštinti pareigas (daugiau informacijos apie ECB pastangas skatinti lyčių įvairovę 2019 m. žr. 12.1 skirsnyje).

9 Teisinė veikla ir pareigos

Šiame skyriuje apžvelgiamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją patenkančios bylos, susijusios su ECB; ataskaitos apie ECB nuomones ir atvejus, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl teisės aktų projektų, susijusių su jo kompetencijos sritimis; ataskaitos apie ECB vykdomą piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėseną.

9.1 Su ECB susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija

Teisingumo Teismas panaikino Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimą dalyje dėl Ilmārs Rimšēvičs nušalinimo nuo Latvijas Banka vadovo pareigų

2019 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) panaikino Latvijos korupcijos prevencijos biuro (Korupcijas novēršanas un apkarošanas birojs) 2018 m. vasario 19 d. sprendimą dalyje dėl Ilmārs Rimšēvičs nušalinimo nuo Latvijas banka vadovo pareigų. Prieš šį sprendimą atskirus ieškinius pareiškė Rimšēvičs (C-202/18) ir ECB (C-238/18). Juos nagrinėjusiam ESTT tai buvo pirmosios bylos, susijusios su ESTT jurisdikcija pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – ECBS statutas) 14.2 straipsnio 2 dalį. Pirma, ESTT nustatė, kad nacionalinio centrinio banko vadovo nušalinimas nuo pareigų, net ir laikinas, kaip šiuo atveju, yra atleidimas iš pareigų, todėl ESTT turi patikrinti tokio nušalinimo teisėtumą. Antra, ESTT pareiškė, kad ECBS statuto 14.2 straipsnio 2 dalyje nurodytu ieškiniu buvo siekiama panaikinti nacionalinį teisės aktą dėl „konkretaus institucinio konteksto“, kuriame veikia ECBS statutas. Trečia, ESTT padarė išvadą, kad Latvija nenustatė, jog Rimšēvičs atleidimas iš pareigų buvo pagrįstas pakankamais jo kaltės padarius sunkų nusižengimą įrodymais pagal ECBS statuto 14.2 straipsnio 2 dalį.

Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ECB dėl žalos atlyginimo, susijusio su ECB nuomone, pateikta byloje dėl Graikijos skolos restruktūrizavimo 2012 m.

2019 m. gegužės 23 d. Bendrasis Teismas atmetė kelių obligacijų turėtojų ECB pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo (byla T-107/17). Buvo siekiama žalos atlyginimo, susijusio su įvertinimu mažesne nei rinkos verte, kuris turėjo įtakos tam tikroms Graikijos vyriausybės obligacijoms 2012 m. iš dalies restruktūrizuojant Graikijos valstybės skolą. Ieškovų teigimu, 2012 m. vasario 17 d. nuomonėje (CON/2012/12) ECB nenurodė, kad Graikijos Respublikos numatytas skolos restruktūrizavimas buvo neteisėtas. ECB nuomonė buvo pareikšta dėl Graikijos įstatymo projekto, kuriuo sąlygos dėl kolektyvinio ieškinio buvo pakeistos sąlygomis dėl vyriausybės obligacijų, kurias reglamentuoja Graikijos įstatymas. Bendrasis Teismas nustatė, kad restruktūrizavimas nepažeidė Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio saugomos ieškovo pagrindinės teisės į nuosavybę. Teismas taip pat atmetė kitas ieškovų pretenzijas, pareikštas dėl neteisėtumo. Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB neturi atlyginti žalos dėl to, kad savo nuomonėje nenurodė Graikijos įstatymo tariamo neteisėtumo. Dėl šio sprendimo Teisingumo Teismui buvo pateiktas apeliacinis skundas.

Bendrasis Teismas nusprendė, kad ECB vertinimas dėl to, ar kredito įstaiga žlunga ar gali žlugti, yra parengiamasis aktas, kurio negalima ginčyti ES teismuose

2019 m. gegužės 6 d. Bendrasis Teismas dviejose skirtingose bylose (T-283/18 Bernis ir kt. prieš ECB ir T-281/18 ABLV Bank prieš ECB) nusprendė, kad „žlungantis arba galintis žlugti“ vertinimas, priimtas pertvarkant kredito įstaigą, yra parengiamoji priemonė, kuri nepateikiama nepriklausomai teismų peržiūrai. Šiais atvejais kredito įstaiga ir jos tiesioginiai ir netiesioginiai akcininkai pateikė ieškinius dėl ECB vertinimo, ar ABLV Luxembourg žlunga arba gali žlugti, kaip apibrėžta 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, 18 straipsnio 1 dalyje. Bendrasis Teismas pritarė ECB pozicijai, kad toks vertinimas turėtų būti laikomas paprastu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris pats savaime neturi teisinio poveikio ir todėl negali būti ginčijamas Sąjungos teismuose.

Teisingumo Teismas patvirtino, kad ECB turi išimtinę kompetenciją prižiūrėti visas BPM priklausančias kredito įstaigas

2019 m. gegužės 8 d. ESTT byloje C-450/17 P (Landeskreditbank Baden-Württemberg prieš ECB) patvirtino Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl ECB sprendimo panaikinimo. Šiame sprendime ECB informavo Landeskreditbank, kad dėl savo dydžio jam taikoma tik ECB priežiūra, o ne bendra priežiūra pagal Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) pagal Reglamento Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį. Landeskreditbank skundą dėl šio sprendimo Bendrasis Teismas atmetė. ESTT patvirtino, kad ECB yra išimtinai kompetentingas prižiūrėti visas kredito įstaigas pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 4 straipsnį. Nacionalinės kompetentingos institucijos padeda ECB vykdyti Reglamentu Nr. 1024/2013 jam pavestas užduotis decentralizuotai įgyvendindamos kai kurias iš šių užduočių, susijusias su mažiau svarbiomis kredito įstaigomis, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 6 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą.

Teisingumo Teismas iš dalies panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo kredito įstaigos akcininkams buvo suteikta teisė ginčyti ECB sprendimą panaikinti tos kredito įstaigos banko licenciją

2019 m. lapkričio 5 d. ESTT iš dalies panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo kredito įstaigos akcininkams buvo suteikta teisė pareikšti ieškinį ES teismuose dėl ECB sprendimo panaikinti tos kredito įstaigos banko licenciją (sujungtos bylos C-663/17 P, C-665/17 P ir C-669/17 P, Trasta Komercbanka ir kt. prieš ECB). Gavęs ECB skundą, ESTT pirmą kartą turėjo priimti sprendimą dėl kredito įstaigos akcininkų pareikšto ieškinio dėl ECB priežiūros sprendimo, skirto kredito įstaigai, kurioje jie turi akcijų, panaikinimo priimtinumo. ESTT nusprendė, kad sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su akcininkais, kaip tai suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl jų vardu pareikštas ieškinys buvo pripažintas nepriimtinu. ESTT taip pat nusprendė, kad buvusios vadovybės teisinio atstovo Trasta Komercbanka vardu pareikštas ieškinys turėtų būti laikomas priimtinu siekiant užtikrinti teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

9.2 ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinės teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje. Be to, ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų projektų skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2019 m. ECB priėmė 6 nuomones dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir 40 nuomonių dėl nacionalinės teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis.

Aiškūs ir svarbūs atvejai, kai nebuvo konsultuojamasi su ECB

Užregistruoti aštuoni atvejai, kai nebuvo laikomasi pareigos konsultuotis su ECB dėl nacionalinės teisės aktų projektų, iš kurių septyni yra aiškūs ir svarbūs[65]. Su ECB nesikonsultavo: i) Bulgarijos institucijos dėl Kredito įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo, susijusio su Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais taikyti administracines nuobaudas; ii) Italijos institucijos dėl įstatyminio dekreto dėl neatidėliotinų fiskalinių klausimų ir kitų skubių reikmių; iii) Lietuvos institucijos dėl finansų rinkos dalyvių pelno mokesčio įstatymo; iv) Portugalijos institucijos dėl įstatymo dėl banko paslapties taisyklių parlamentinių tyrimų komitetams pakeitimo ir kredito įstaigų operacijų su valstybės lėšomis atskleidimo nustatymo ir dėl įstatymo, kuriuo reformuojama ir išplečiama Valstybės organizavimo ir informacinė sistema (SOIS); v) Rumunijos institucijos dėl Banca Naţională a României statuto pakeitimo, susijusio su Banca Naţională a României valdomų aukso atsargų laikymu; ir vi) Švedijos institucijos dėl įstatymo dėl tam tikrų kredito įstaigų ir jų filialų įsipareigojimų teikti grynųjų pinigų paslaugas. Nenustatyta, kad būtų nesilaikoma įpareigojimo konsultuotis dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų.

ECB priėmė nuomones dėl siūlomų ES ir nacionalinių teisės aktų

ECB priėmė nuomones dėl ES pasiūlymų, susijusių su valdymo sistema dėl konvergencijai ir konkurencingumui skirtos biudžeto priemonės euro zonoje, Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos sutarties, naujojo ECB vadovo ir ECB vykdomosios valdybos naujų narių paskyrimo.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su nacionaliniais centriniais bankais (NCB), tarp jų – dėl Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique, Kipro centrinio banko, Banca d’Italia, Latvijas Banka ir Banco de Portugal valdymo struktūrų reformų; Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinio banko) dalyvavimo Bendrame pertvarkymo mechanizme; Kipro centrinio banko finansinio savarankiškumo; lobistinės veiklos reikalavimų, taikomų Česká národní banka; Italijos aukso rezervų nuosavybės; Banque centrale du Luxembourg vaidmens, užtikrinant euro apsaugą nuo padirbinėjimo ir eurų monetų autentiškumą; Bank Centrali ta´ Malta/Central Bank of Malta mokėjimo paslaugų priežiūros; informacijos laisvės reikalavimų, taikomų De Nederlandsche Bank; Narodowy Bank Polski aukščiausiųjų ir vyresniųjų vadovų atlygio; audito reikalavimų, taikomų Banco de Portugal; Banka Slovenije atsakomybės už ypatingąsias priemones, susijusias su bankų nurašymais; ir dėl naujų uždavinių pavedimo nacionaliniams centriniams bankams, susijusių su mikrokreditų teikėjų (Bank of Greece), kreditų informacijos teikimo įmonių (Bank Centrali ta´ Malta/Central Bank of Malta) ir kredito įstaigų atitikties reikalavimams, susijusiems su paskolų, išreikštų Šveicarijos frankais, restruktūrizavimu (Banka Slovenije), priežiūra.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų prudencinės ir finansinės priežiūros klausimais, tarp jų – dėl ECB ir Hrvatska narodna banka susitarimų dėl glaudesnio bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme nustatymo; bankų ir finansų priežiūros institucinės sistemos Austrijoje, Latvijoje ir Portugalijoje reformų; makroprudencinės priežiūros institucinės sistemos Portugalijoje ir Ispanijoje reformų; kredito priemones (įskaitant neveiksnias paskolas) perkančių ir parduodančių įmonių Kipre, mikrokreditų teikėjų Graikijoje ir kreditų informacijos teikimo įmonių Maltoje priežiūros reformų; ECB ir Danijos institucijų keitimosi informacija apie pinigų plovimo prevenciją.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su mokėjimo priemonėmis, tarp jų – dėl grynųjų pinigų apribojimų Graikijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose, 500 eurų banknoto uždraudimo Danijoje ir grynųjų pinigų paslaugų teikimo išplėtimo Švedijoje.

ECB priėmė nuomones dėl nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su bankų ir finansų reglamentavimu, tarp jų – dėl teisės aktų, reglamentuojančių padengtąsias obligacijas Estijoje; kredito įstaigų suteiktų neveiksnių paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais garantijų sistemos Graikijoje; pagrindinės gyvenamosios vietos apsaugos Graikijoje ir Airijoje; apribojimų hipotekos paskoloms Airijoje ir Lenkijoje; specialiųjų mokesčių arba rinkliavų taikymo bankams ir (arba) finansų įstaigoms Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje; makroprudencinių priemonių būsto paskoloms Liuksemburge; reikalavimų finansų įstaigų atlygio politikai Nyderlanduose; vartojimo kredito sutarčių orientacinės palūkanų normos Rumunijoje; Šveicarijos frankais išreikštų vartojimo paskolų restruktūrizavimo Slovėnijoje. Be to, ECB pareiškė nuomones dėl nacionalinės teisės aktų projektų kibernetinio saugumo srityje poveikio rinkos infrastruktūroms ir kredito įstaigoms Kipre ir Ispanijoje.

9.3 Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) laikosi draudimų, nustatytų pagal Sutarties 123 ir 124 straipsnius bei Tarybos reglamentus (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, lėšų pereikvojimas sąskaitose ar bet kurios kitos formos kredito galimybės vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams ECB ir NCB yra draudžiami, taip pat draudžiama ECB ar NCB pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios rizikos ribojimu nepagrįstos priemonės, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su ECB valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

Sutarties 123 ir 124 straipsniuose nurodytų draudimų iš esmės buvo laikomasi

2019 m. ECB vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių iš esmės buvo laikomasi.

Stebėsena atskleidė, kad 2019 m. daugelis NCB buvo įgyvendinę atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius politiką, visiškai atitinkančią nustatytas viršutines atlyginimo ribas. Vis dėlto keli NCB turi užtikrinti, kad atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius dydis neviršytų viršutinės ribos.

Atsižvelgdamas į ECB metų ataskaitose, išleistose nuo 2014 m., išreikštą susirūpinimą, ECB toliau stebėjo Magyar Nemzeti Bank 2014 ir 2015 m. pradėtas programas. 2019 m. Magyar Nemzeti Bank toliau ėmėsi veiksmų sumažinti ECB susirūpinimą dėl jo dalyvavimo Pallas Athéné Viešųjų idėjų programoje masto. Tačiau šis atvejis neturėtų būti laikomas precedentu. ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2019 m. vykdytas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija (IBRC) susijusio turto mažinimas (parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra reikšmingas žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link. Tolesnis pardavimas tinkamu tempu dar labiau sumažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

10 ECB ES ir tarptautiniame kontekste

2019 m. ECB palaikė glaudų dialogą su įvairiomis institucijomis, įskaitant Europos Parlamentą, kuriam jis yra pirmiausia atskaitingas. Kalbant apie tarptautinius forumus, pažymėtina, kad ECB konstruktyviai dalyvavo G20 diskusijose apie pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, o Tarptautinio valiutos fondo (TVF) diskusijose aktyviai prisidėjo prie europinio požiūrio tarptautinės pinigų ir finansų sistemos klausimais, taip pat prie TVF vykdomos stebėsenos bei skolinimo politikos peržiūros. ECB ir toliau bendradarbiauja su ne ES centriniais bankais visame pasaulyje.

10.1 ECB atskaitomybė visuomenei

Atskaitomybė yra būtina nepriklausomumo sąlyga

Europos Bendrijos steigimo sutartyje aiškiai nustatyti ECB įgaliojimai palaikyti kainų stabilumą euro zonoje ir pabrėžta, kad ECB nepriklausomai naudoja atitinkamas priemones šiam tikslui pasiekti. ECB įgaliojimai ir nepriklausomumas Sutartyje buvo įtvirtinti demokratinėmis priemonėmis. Būdamas nepriklausomas, ECB gali vykdyti savo užduotis be politinio spaudimo ir trumpalaikių priemonių, galinčių jį atitraukti nuo įgaliojimų vykdymo. Tačiau atskaitomybė yra būtina nepriklausomumo sąlyga: norėdamas užtikrinti savo sprendimų teisėtumą, ECB yra įpareigotas juos paaiškinti visuomenei ir jos išrinktiems atstovams. Atskaitomybę papildo ECB sprendimų teisminė kontrolė, vykdoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo. Kitaip tariant, nepriklausomumas ir atskaitomybė atitinkamai užtikrina, kad ECB gali veikti ir veikia laikydamasis savo įgaliojimų. 2019 m., dėmesiui vėl nukrypus į centrinius bankus, keleto ECB vykdomosios valdybos narių kalbos buvo skirtos nepriklausomumo ir atskaitomybės sąsajai aptarti[66].

Ataskaitas Europos Parlamentui ECB teikia įvairiais būdais

ECB pirmiausia atskaitingas Europos Parlamentui. 2019 m. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas (angl. Committee on Economic and Monetary Affairs, ECON) surengė tris reguliariai rengiamus ECB Pirmininko klausymus, įskaitant pirmąjį Christine Lagarde klausymą (žr. toliau pateikiamą 3 iliustraciją)[67]. Be to, 2019 m. sausio mėn. Pirmininkas Mario Draghi dalyvavo Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl ECB 2017 metų ataskaitos, po jo Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją. ECB pateikė grįžtamąją informaciją apie rezoliuciją. 2019 m. ECB iš Europos Parlamento narių gavo 28 laiškus su klausimais raštu. Atsakymai į juos buvo paskelbti ECB interneto svetainėje ir paaiškinta pozicija įvairiais klausimais. Be to, ECB yra atskaitingas Europos Parlamentui ir ES Tarybai už bankų priežiūros veiklą[68]. Europos Audito Rūmai ir ECB susitarė dėl susitarimo memorandumo, kuriuo nustatomos dviejų institucijų praktinės nuostatos dėl keitimosi informacija apie ECB priežiūros uždavinių auditą.

3 iliustracija

2019 m. surengtuose reguliariuose ECON klausymuose ECB Pirmininkui pateiktų klausimų skaičius pagal temas

Šaltinis: ECB ekspertų skaičiavimai.

2019 m. eurą rėmė kaip niekada daug euro zonos piliečių

2019 m., minint euro dvidešimtmetį, Eurobarometro apklausų duomenimis, eurą remiančių euro zonos piliečių skaičius pasiekė rekordinį lygį – bendrąją valiutą palankiai vertino daugiau kaip 75 % respondentų. Ši tendencija suteikia paskatą ECB ir toliau stiprinti dialogą su piliečiais ir jų atstovais.

10.2 Tarptautiniai ryšiai

G20

2019 m. Japonijai pirmininkaujant G20 šalių grupei, diskusijose daugiausia dėmesio skirta pasaulio ekonomikos perspektyvoms ir politikos priemonėms, kurios gali būti taikomos sprendžiant dėl geopolitinio neapibrėžtumo, prekybos konfliktų ir mažėjančios veiksmų laisvės makroekonominėje politikoje subalansuotai lėtėjantį ekonomikos augimą. Kiekviename G20 susitikime buvo aptariama prekybos santykių įtampa, tačiau į priekį pasistūmėjama nedaug. Nors vadovai pasisakė skirtingomis temomis (be kita ko, kalbėta apie būtinybę imtis tolesnių veiksmų dėl klimato kaitos), jie išreiškė bendrą susirūpinimą dėl pasaulio ekonomikai kylančios rizikos. Siekdama pagerinti vidutinio laikotarpio ekonomikos perspektyvas, G20 ir toliau skatino stiprų, tvarų, įtraukų ir subalansuotą ekonomikos augimą. G20 grupė ne tik pripažino finansų sektoriaus reguliavimo reformų darbotvarkės pažangą, bet ir nustatė dar spręstinas problemas, įskaitant vis didesnio ne bankų finansinio tarpininkavimo keliamą riziką. Ji skatino didelę pažangą tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje atžvilgiu, siekdama baigti įgyvendinti susitarimą iki 2020 m. pabaigos.

Be to, G20 aptarė aukšto rango asmenų grupės pasaulio finansų valdymo klausimams (EPG) paskelbtą ataskaitą „Kaip padaryti pasaulio finansų sistemą naudingą visiems“, daugiausia dėmesio 2019 m. skirdama plėtros klausimams. Darbas tęsiamas G20 aukščiausiojo lygio susitikime, pirmininkaujant kitai šaliai. ECB labiausiai domino EPG pasiūlymai dėl pasaulinės finansų sistemos atsparumo didinimo.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

ECB ir toliau aktyviai dalyvavo diskusijose TVF ir kituose forumuose dėl tarptautinės pinigų bei finansų sistemos, skatindamas bendrą Europos poziciją centrinės bankininkystės srityje. Pagrindinė diskusijų tema 2019 m. – Fondo ištekliai. ECB prisideda prie to, kad TVF, kaip esminis pasaulio finansų tinklo apsaugos elementas, turėtų pakankamai išteklių. 2019 m. spalio mėn. valstybės TVF narės pritarė veiksmų dėl TVF išteklių ir valdymo reformos paketui, palaikydamos tai, kad būtų išsaugotas dabartinis išteklių lygmuo padvigubinant naujus skolinimosi susitarimus ir tęsiant laikiną dvišalio skolinimosi po 2020 m. etapą. Kad nebūtų sumažinti TVF ištekliai, veiksmų paketas turi būti įgyvendintas 2020 m. TVF vykdomoji valdyba pasiūlė savo Valdytojų tarybai 2020 m. vasario mėn. priimtą rezoliuciją, kuria užbaigiama penkioliktoji bendroji kvotų peržiūra nedidinant kvotų. Šešioliktojoje bendrojoje kvotų peržiūroje, kuri bus baigta iki 2023 m. gruodžio vidurio, bus peržiūrėtas kvotų pakankamumas ir toliau įgyvendinamas TVF valdymo reformų procesas.

TVF toliau atliko keletą svarbių TVF vykdomos stebėsenos ir skolinimo politikos peržiūrų. Pirma, jis baigė vykdyti naujausią savo remiamų programų kūrimo ir sąlygų peržiūrą. Apie tai parengta Europos centrinių bankų sistemos Tarptautinių ryšių komiteto ataskaita padėjo formuoti Europos šalių poziciją. Peržiūros rekomendacijose teigiama, kad programos sąlygos turėtų būti praktiškesnės, nuoseklesnės ir ekonomiškesnės, būtų atliktas aiškesnis skolos tvarumo tyrimas, kartu užtikrinant stiprią nacionalinių šalių pareigūnų atsakomybę ir atsižvelgiant į konkrečioms šalims būdingas aplinkybes. Antra, buvo pasiekta pažanga atliekant šalių, galinčių patekti į rinką (šalių, turinčių daug galimybių patekti į tarptautinio kapitalo rinkas), skolų tvarumo sistemos peržiūrą. Trečia, TVF taip pat pradėjo išsamią penkerių metų priežiūros peržiūrą ir Finansų sektoriaus vertinimo programos peržiūrą.

Tarptautinis centrinių bankų bendradarbiavimas

ECB ir toliau bendradarbiavo su ne ES centriniais bankais visame pasaulyje. Tai rodo pasaulinį susidomėjimą ECB nuomonėmis, analitinėmis struktūromis ir darbo procesais. Diskusijose darbuotojų lygmeniu dalyvavo ir politikos formuotojai, buvo aptarti pagrindiniai ECB uždaviniai, taip pat techniniai ir valdymo klausimai. Remiantis sudarytais dvišaliais susitarimo memorandumais, toliau buvo plėtojami ryšiai su pagrindiniais Azijos ir Lotynų Amerikos centriniais bankais, o bendradarbiavimas su regioninėmis organizacijomis ir TVF buvo tęsiamas pagal esamus susitarimus. Be to, lapkričio mėn. Kolumbijoje įvyko Eurosistemos aukšto lygio politinis dialogas su Lotynų Amerikos šalių centriniais bankais.

ECB, kaip ES institucija, ir toliau prisidėjo prie ES plėtros, dalyvaudamas diskusijose su Vakarų Balkanų regiono šalių, siekiančių prisijungti prie ES, centriniais bankais. Regioniniai seminarai yra pagrindinė platforma diskusijoms, rengiamoms ECB, kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiaujant su ES šalių nacionaliniais centriniais bankais. 2019 m. kovo mėn. pradėta ES finansuojama programa, skirta minėtiems centriniams bankams remti. Jos tikslas – sustiprinti Vakarų Balkanų regiono šalių centrinių bankų pajėgumą siekiant juos integruoti į ECBS.

11 intarpas
Brexito padariniai

Nors ir nedalyvaudamas derybose dėl Brexito, ECB atidžiai stebėjo su Brexitu susijusius procesus ir vertino visų galimų scenarijų riziką euro zonos ekonomikai ir finansų sistemai. ECB ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti operacinį pasirengimą prieš baigiantis iš pradžių numatytam 50 straipsnio taikymo procedūros terminui 2019 m. kovo 29 d., taip pat prieš baigiantis kelių 50 straipsnio taikymo procedūros pratęsimų terminams (2019 m. balandžio 12 d. ir spalio 31 d. bei 2020 m. sausio 31 d.). Po tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d. ECB daugiausia dėmesio skyrė derybų dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių stebėsenai ir Brexito pasekmių ES finansų sektoriui vertinimui, visų pirma poreikiui baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą.

2019 m. gegužės ir lapkričio mėn. Finansinio stabilumo apžvalgoje pateiktoje analizėje aptarta rizika, susijusi su galimu Brexito be susitarimo scenarijumi, ir tai, kokiu mastu privatusis sektorius buvo pasirengęs tokiam įvykiui.

Europos bankų priežiūros srityje ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau informavo apie priežiūros lūkesčius dėl su Brexitu susijusių klausimų, vertino bankų operacinį pasirengimą išstojimo iš ES be susitarimo scenarijui, atliko daugumą su Brexitu susijusių leidimų išdavimo procedūrų ir stebėjo, kaip bankai įgyvendina Brexito planus (žr. 2019 metų ECB priežiūros veiklos ataskaitą).

2019 m. kovo mėn. Bank of England priėmė sprendimą pasiūlyti Jungtinės Karalystės bankams skolinti eurus kassavaitinėse operacijose pagal nuolatinę apsikeitimo sandoriais liniją su ECB. Šiam sprendimui skirtame pranešime spaudai Eurosistema pažymėjo, kad prireikus yra pasirengusi skolinti Didžiosios Britanijos svarus sterlingus euro zonos bankams. Iki šiol ECB jokių svarų sterlingų skolinimo operacijų nepradėjo vykdyti. 2019 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamente vykusiame klausyme ECB Pirmininkas Mario Draghi pabrėžė ECB ir Bank of England nuolatinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant visus nenumatytus atvejus, įskaitant Brexito be susitarimo scenarijų.

Kalbant apie šiai ataskaitai panaudotų duomenų galutinę įtraukimo dieną, pažymėtina, kad išstojimo susitarimą ratifikavo abi šalys ir buvo pradėtas pereinamasis laikotarpis.

11 Platesnis visuomenės informavimas

„ECB turi išklausyti ir suprasti žmones, nes valiuta yra žmonėms priklausanti viešoji gėrybė.“Pirmininkė Christine Lagarde

Visuomenės informavimas yra ypač svarbi ECB politikos priemonė. Teikiant informaciją apie esamą politikos poziciją ir numatomą būsimų sprendimų raidą finansų rinkos ekspertams, buvo sustiprintas ECB politikos veiksmingumas. Yra neabejotinų įrodymų, kad ECB komunikacija su finansų rinkomis ir ekspertais yra sėkminga. Naujoji centrinių bankų komunikacijos srities siekiamybė – bendradarbiavimas su plačiąja visuomene. Žmonės, kuriems centriniai bankai galiausiai tarnauja, turi geriau suprasti jų veiklą. Tai esminė sąlyga siekiant atgauti žmonių pasitikėjimą ECB, ypač tuo atveju, kai visuomenė atidžiai nagrinėja ir prieštaringai vertina jo politiką.

2019 m. pasikeitus vadovybei, ECB gavo naują paskatą plėsti komunikaciją aprėpiant didesnę auditoriją negu tradicinės ekspertų grupės ir finansų rinkos specialistai. Siekdamas, kad jo veiklą būtų lengviau suprasti ir paaiškinti, kodėl jo veiksmai turėtų būti svarbūs žmonėms ir jų gyvenimui, ECB investavo į tolesnę visuomenės informavimo plėtrą. Be to, ECB toliau rėmėsi anksčiau įdėtomis pastangomis, stengdamasis pasiekti visuomenės grupes, kurios tradiciškai nebuvo ECB komunikacijos auditorija, pavyzdžiui, jaunimą arba pilietinės visuomenės organizacijas, ir ėmė įdėmiau įsiklausyti į jiems rūpimus klausimus. Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad, susiejus ECB su žmonėms itin svarbiais klausimais, tokiais kaip nelygybė, skaitmeninės valiutos ar klimato kaita, ir pateikus aiškesnių atsakymų, kaip tai veikia, ir kaip ECB, neviršydamas savo įgaliojimų, galėtų prisidėti prie šių klausimų sprendimo, atsivertų didžiulės galimybės. Be to, komunikacija taps pagrindiniu ECB pinigų politikos strategijos peržiūros elementu.

11.1 ECB komunikacijos inovacijos

Kad pasiektų jaunesnę auditoriją, ECB pasitelkia inovatyvias komunikacijos formas.

Pavyzdžiui, 2019 m. pradžioje, prisidėdamas prie euro dvidešimtmečiui paminėti skirtų iniciatyvų, ECB kartu su populiaria programėle „QuizClash“ pradėjo kampaniją. ECB viktorina „#EUROat20“ siekiama didinti informuotumą apie ECB misiją ir jos suvokimą (ypač tarp jaunimo). Viktorinoje dalyvavo daugiau kaip 1,6 mln. žmonių iš visos Europos Sąjungos, jie žaisdami atsakinėjo į su euru ir ECB susijusius klausimus ir sėmėsi žinių.

Konkursas #EUROat20 programėlėje „QuizClash“

Plačiosios visuomenės sudominimas ECB veikla, susiejant ją su žmonėms rūpimais klausimais, pasitelkus paprastas, suprantamas žinutes

Kampanija aprėpties atžvilgiu buvo itin sėkminga. Be to, ji atskleidė tam tikras klaidingas nuomones apie ECB institucinę sąrangą ir misiją bei informacijos trūkumą apie jas. Tapo akivaizdu, kad ECB turi užpildyti šias spragas, susiedamas savo veiklą su žmonėms rūpimomis temomis, pasitelkęs paprastas, suprantamas žinutes. 2019 m. rugsėjo mėn. pradėti rodyti nauji minutės trukmės vaizdo siužetai „ECB aiškina“. Juose ECB darbuotojai nesudėtingai ir suprantamai aiškina konkrečias temas, tokias kaip kriptoturtas arba atskaitomybė, ir komentuoja, kodėl jų darbas yra svarbus žmonėms. Vaizdo siužetai rodomi ECB „Instagram“ paskyroje, kuri taip pat yra naujovė, pradėta naudoti 2018 m. ir skirta platesnės auditorijos informuotumui apie ECB didinti.

2019 m. rugsėjo mėn. ECB pristatė mėnesinę ECB tinklalaidę. Atsižvelgiant į sparčiai didėjantį tinklalaidžių populiarumą, tai suteikia ECB galimybę ne tik pritraukti naują auditoriją, pradėti išsamias diskusijas pagrindiniais ECB aktualiais klausimais, bet ir vartoti neformalesnį toną.

2019 m. ECB dėjo pastangas į savo komunikacinę veiklą įtraukti ne vien tik su pagrindine pinigų politika susijusias temas ir tendencijas, svarbias tiek jam pačiam, tiek euro zonos gyventojams. Pavyzdžiui, gegužės mėn. ECB sukūrė klimato kaitai skirtą tinklalapį. Tinklalapyje pateikta informacija apie ECB veiksmus klimato kaitai sumažinti – paskelbtas vidaus iniciatyvų ir su jomis susijusių publikacijų sąrašas (taip pat žr. 3 intarpą).

Siekdamas bendrauti su ne ekspertų auditorija, ECB taip pat numato, kad, mezgant glaudesnį dialogą su euro zonos piliečiais, dažniau bus vartojamos nacionalinės kalbos. Kad pasiektų šį tikslą ekonomiškai efektyviu būdu, ECB pradėjo taikyti mašinų mokymosi technologijas, taip skatindamas vidaus vertimo procesus.

Socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „LinkedIn“ Christine Lagarde paskyrose daugiau nei padvigubėjo ECB skaitmeninė auditorija – sekėjų skaičius perkopė 2,5 mln.

2019 m. lapkričio mėn. Christine Lagarde tapus ECB Pirmininke, banko skaitmeninis pėdsakas gerokai padidėjo, o informavimo veikla – išsiplėtė. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „LinkedIn“, kuriuose ECB jau skelbė informaciją apie instituciją, sukūrus Christine Lagarde asmenines paskyras, ECB auditorija daugiau nei padvigubėjo – sekėjų skaičius perkopė 2,5 mln. Be to, C. Lagarde paskyra kinų platformoje Weibo prie šio skaičiaus pridėjo dar 5,8 mln. sekėjų. Minėtos paskyros nepaprastai sustiprina ECB pastangas būti geriau suprastam.

11.2 Analitika turėtų sustiprinti ECB komunikacijos poveikį

Duomenys ir analitika – svarbiausi veiksniai kuriant įrodymais grįstą ECB komunikacinę veiklą

Kad ECB komunikacija būtų veiksminga ir pasiektų pageidaujamą poveikį, būtina gerai suprasti, kas yra tikslinė auditorija, kas jai svarbu ir kokiais kanalais geriausia šią auditoriją pasiekti. Be to, reikia nuodugniau išanalizuoti visą komunikacijos procesą, t. y. kas vyksta tarp centrinių bankų informacijos pateikimo ir jos gavimo, kokie yra susiję dinamikos ir grįžtamojo ryšio mechanizmai bei tokių tarpininkų, kaip žiniasklaida ar finansų rinkos, vaidmenį. Galiausiai, pasitelkdamas pažangiąją analitiką, ECB gali daryti patikimas išvadas apie savo vykdomos komunikacijos rezultatus ir sužinoti, ar auditorija iš tiesų tinkamai supranta informaciją, ar dėl to kinta jos požiūris ir didėja pasitikėjimas ECB.

2019 m. ECB ėmėsi aktyvesnės vidinių bei analitinių tyrimų veiklos ir išplėtė bendradarbiavimą išorės tyrimų srityje.

ECB tyrimo duomenimis, jaunimas paviršutiniškai supranta, kas yra ECB, ir mažai domisi ekonomikos ir finansų klausimais

Norėdamas suprasti, kaip jo teikiamą informaciją priima visuomenė, visų pirma jaunesnio amžiaus žmonės, ECB pradėjo tikslinių grupių tyrimą, į kurį įtraukė 18–35 metų dalyvius iš šešių euro zonos šalių. Tyrimu siekta ne tik įvertinti jaunimo informuotumą, žinias ir nuomonę apie ECB, bet ir nustatyti aktualias ekonomikos, finansų ir socialinės sričių temas, taip pat geriausius įsitraukimo būdus. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas ne tik paviršutiniškai supranta, kas yra ECB, bet ir menkai domisi ekonomikos ir finansų klausimais. Jam labiau rūpi su klimato kaita ir socialine atsakomybe susiję klausimai. Be to, tyrimas rodo, kad dauguma jaunų žmonių įsitraukti į bendravimą su ECB linkę per socialinius tinklus („iš lūpų į lūpas“), kartu su jų pačių socialiniais tinklais sudarančiais pagrindinį informacijos šaltinį.

Kad pritrauktų daugiau dėmesio, ECB svarbiausią savo leidinių informaciją sėkmingai pateikia taikydamas daugiasluoksnį principą

Vertindamas savo pastangas informuoti visuomenę, ECB taip pat išbandė ir išanalizavo, kaip geriausia pateikti informaciją skaitmeninėse platformose. Pavyzdžiui, savo leidiniams ECB taikė daugiasluoksnį metodą, – pagrindines ataskaitas skelbė pridėdamas ECB interneto svetainės ir žiniasklaidos kampanijų įėjimo tinklalapius (angl. landing page), užtikrindamas, kad duomenys būtų prieinamesni, vizualesni ir lengvai suvokiami. Iš rezultatų gaunami empiriniai duomenys rodo, kad šis metodas yra sėkmingas, nes taip daugiau žmonių atsidaro nuorodą į patį leidinį ir 50 % laiko praleidžia jį skaitydami. Tokiomis įžvalgomis grindžiamas būsimas pritaikytas visuomenės informavimas.

Naujas ECB Finansinio stabilumo apžvalgai skirtas įėjimo tinklalapis

Vaisingas bendradarbiavimas su akademine bendruomene siekiant plėtoti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, susijusius su centrinių bankų komunikacija

Plėtodamas su centrinių bankų komunikacija susijusius mokslinius tyrimus, ECB įkūrė Mokslinių tyrimų ir politikos tinklą centrinių bankų komunikacijos klausimais (angl. Research and Policy Network on Central Bank Communication) ir tapo jo bendrapirmininkiu. Tinklas buvo įsteigtas pagal Ekonominės politikos tyrimų centro programą (taip pat žr. 8.1 skirsnį). 2019 m. spalio mėn. ECB surengė dviejų dienų trukmės seminarą, subūrusį ECB ir kitų centrinių bankų komunikacijos ekspertus, finansų rinkos analitikus, žurnalistus ir įvairių sričių (pvz., ekonomikos, psichologijos ir sociologijos) akademikus. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta visuomenės informavimo rizikai ir galimybėms, centrinių bankų skaidrumo apribojimams ir kintančiam žiniasklaidos, kaip centrinių bankų informacijos perdavimo tarpininko, vaidmeniui. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. spalio mėn. ECB buvo pirmasis (ir iki šiol vienintelis) centrinis bankas, pateikęs iš anksto sudarytą, lengvą naudoti ir reguliariai atnaujinamą duomenų rinkinį, į kurį įtrauktos visos ECB politikos formuotojų kalbos. Pateikdamas šiuos duomenis, ECB ketina skatinti ir sudaryti sąlygas vykdyti naujus komunikacijos tyrimus, pavyzdžiui, per tekstų analizę.

12 Organizacija ir tinkamas valdymas

ECB – ES institucija, Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo ašis. ECB dirba daugiau kaip 3 500 darbuotojų iš visos Europos. ECB yra įsipareigojęs įkvėpti ir įtraukti čia dirbančius žmones. 2019 m. jis ir toliau skatino įvairovę ir įsitraukimą – pagrindinius organizacinę veiklą gerinančius veiksnius. Be to, ECB ir toliau stiprino įsipareigojimą užtikrinti aukščiausio lygio sąžiningumo ir valdymo standartų laikymąsi. Šiuo atžvilgiu svarbus etapas buvo 2019 m.sausio 1 d. įsigaliojęs Bendrasis elgesio kodeksas aukšto lygio ECB pareigūnams. Galiausiai 2019 m. ECB iškilmingai paminėjo euro, 340 mln. europiečių vienijančios valiutos, dvidešimtmetį (žr. 12 intarpą).

12.1 Kompetencijos didinimas per lyderystę, įsitraukimą ir darbuotojų tobulėjimą

Lygių galimybių ir įsitraukimo skatinimas komandose yra būtinas, norint užtikrinti, kad ECB pasiektų geriausių įmanomų rezultatų tiek savo darbuotojų, tiek ir visos ES atžvilgiu. Todėl lygios galimybės, pagarba, etiška kultūra ir darbuotojų gerovė yra ECB strateginiai tikslai.

Lygios galimybės ir įsitraukimas yra pagrindiniai organizacinę veiklą gerinantys veiksniai

2019 m. ECB toliau skatino lygias galimybes ir įsitraukimą – pagrindinius organizacinę veiklą gerinančius veiksnius. ECB yra sudaryti įvairūs ilgalaikiai lygių galimybių tinklai, bendradarbiaujantys su už žmogiškuosius išteklius atsakingais darbuotojais ir siekiantys patenkinti visus su lygiomis galimybėmis susijusius poreikius. 2019 m. įkurtas naujas tinklas „DiversAbility“ – ECB profesinis tinklas, jungiantis ilgalaikių sveikatos sutrikimų turinčius darbuotojus ir jiems padedančius asmenis.

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu ECB ir toliau keičiasi gerąja lygių galimybių ir įsitraukimo patirtimi su nacionaliniais centriniais bankais ir nacionalinėmis priežiūros institucijomis. Puikus to pavyzdys – ketvirtasis metinis ECBS ir BPM lygių galimybių tinklo susitikimas, kurį 2019 m. rugsėjo mėn. Eltvilėje prie Reino surengė Bundesbank. Be to, 2019 m. gegužės mėn. ECB dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame lyčių lygioms galimybėms, kartu su kolegomis iš ECBS ir BPM bei Tarptautinio valiutos fondo ir G7 centrinių bankų žmogiškųjų išteklių vadovais.

2019 m. į ECB parengtą išsamią įtraukties veiklų programą pirmą kartą buvo įtrauktas dalyvavimas Frankfurto Kristupo gatvės dienos parade ir renginių, skirtų Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai, Atsiskleidimo dienai (angl. Coming Out Day) ir Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, organizavimas. ECB ir toliau reguliariai organizavo renginius, pavyzdžiui, Tarptautinės moters dienos ir Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos (IDAHOBIT) proga.

ECB ir toliau deda pastangas siekdamas sukurti didesnę lyčių lygybę užtikrinančią darbo aplinką. 2019 m. jis buvo nepriklausomai įvertintas šioje srityje ir gavo Economic Dividends for Gender Equality (EDGE) ASSESS lygio (1 lygis) pažymėjimą, kuriuo įvertintas ECB įsipareigojimas skatinti lyčių lygybę darbo vietoje.

Siekdama didesnės lyčių pusiausvyros, ECB vykdomoji valdyba nustatė tikslus laikotarpiui iki 2019 m. pabaigos. Metų pabaigoje moterys užėmė 30,3 % vadybinių pozicijų (tikslas – 35 %) ir 30,8 % aukštesniojo lygio vadybinių pozicijų (tikslas – 28 %) (žr. 2 lentelę). Moterys ECB sudarė 45,3 % visų darbuotojų (žr. 10 skyriaus 8 intarpą, kuriame pateikta informacija apie lyčių pusiausvyrą darant karjerą ECB).

2 lentelė

ECB lyčių lygių galimybių tikslai ir įdarbintų moterų dalis

Šaltinis: ECB.

Pastabos: moterų darbuotojų dalis nustatoma atsižvelgiant į dirbančiųjų skaičių tiek pagal terminuotas, tiek pagal neterminuotas darbo sutartis. 2020 m. sausio 1 d. duomenys.

Kad pritrauktų talentingų specialistų, ECB 2019 m. parengė labiau įtraukiančius pranešimus apie laisvas darbo vietas, pabrėžtinai ragindamas kandidatus teikti paraiškas nepaisant amžiaus, negalios, etninės kilmės, lyties, lytinės tapatybės, religijos, seksualinės orientacijos ar kitų ypatumų. Be to, ECB ir toliau stengėsi pasiekti kandidatus per įtraukiančias įdarbinimo platformas, be kita ko, dalyvaudamas Sticks & Stones, didžiausioje Europos LGBT+ karjeros mugėje ir konferencijoje European Women in Tech Conference.

ECB yra įsipareigojęs ugdyti savo darbuotojus ir padėti jiems tobulėti. Norėdamas padėti spręsti be paliovos kintančio pasaulio keliamus iššūkius, ECB nuolat jiems teikė įvairių mokymosi ir tobulėjimo galimybių. Praėjusiais metais, siekdamas padėti Europos labui dirbantiems jauniesiems specialistams iš visos sistemos, ECB kartu su ECBS ir BPM dirbo rengdami nuoseklią mokymosi ir tobulėjimo strategiją sistemos mastu. Ši veikla grindžiama vietos mokymosi iniciatyvomis, kuriomis galėjo naudotis kolegos iš ECBS ir BPM. Ja siekiama skatinti mokymosi kultūrą, siejančią tobulėjimą ir darbo našumą, gebėjimus ir efektyvumą.

Pagrindinį vaidmenį, siekiant tiek pavienių darbuotojų, tiek darbuotojų grupių tobulėjimo visos organizacijos labui, atlieka lyderiai. Atsižvelgdamas į tai, pastaruosius keletą metų ECB įgyvendino modulinę lyderystės ugdymo programą (ji baigta įgyvendinti 2019 m. lapkričio mėn.). Programoje dalyvavo daugiau kaip 600 visų lygių lyderių, įskaitant ne vadovų grupių lyderius, tikslas buvo sustiprinti lyderystės elgesį ir taip pagerinti organizacinę veiklą, suburti stiprias komandas, kurių narius sietų bendra vizija, tikslas ir siekis sukurti stipresnį ECB.

2019 m. ECB iš esmės peržiūrėjo, kaip jis remia savo darbuotojų profesinį ugdymą. Šios peržiūros rezultatas – naujos išsamios karjeros sistemos įgyvendinimas. Sistemą sudaro nauji darbuotojų skatinimo metodai, procedūrų ir politikos pokyčiai, palengvinantys ir skatinantys mobilumą (keitimąsi vaidmenimis banke arba patirties sėmimąsi už jo ribų), kaip galimybę tobulėti. Šie pakeitimai daro ECB pageidaujamu darbdaviu ir kartu palaiko darbuotojų įsitraukimą bei ECB dirbančių asmenų ugdymą.

12.2 Toliau didinamas sąžiningumas ir gerinami valdymo standartai

ECB interneto svetainėje skelbiamos visų aukšto lygio pareigūnų mėnesio darbotvarkės ir interesų deklaracijos

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Bendrajam elgesio kodeksui aukšto lygio ECB pareigūnams (toliau – Bendrasis elgesio kodeksas), ECB dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti aukščiausio lygio sąžiningumo ir valdymo standartų laikymąsi. Bendrajame elgesio kodekse nustatytos ne tik veiklos pasibaigus tarnybos laikui, privačių finansinių operacijų ir santykių su interesų grupėmis konkrečios taisyklės, bet ir įpareigojimai visiems ECB aukšto lygio organų nariams skelbti savo mėnesio darbotvarkes (nuo 2019 m. sausio mėn.) ir kasmet pateikti Etikos komitetui įvertinti pasirašytas interesų deklaracijas, kurios vėliau skelbiamos ECB interneto svetainėje.

Be to, Etikos komitetas[69] pataria ECB aukšto lygio organų nariams bet kokiais kitais profesinės etikos klausimais, visų pirma veiklos pasibaigus tarnybos laikui ir šeimos narių atlygintinos profesinės veiklos klausimais[70]. Atsižvelgdamas į vis didėjančią su geru elgesiu ir geru valdymu susijusių klausimų svarbą, ECB visiems pradedantiems ir baigiantiems tarnybą ECB aukšto lygio organų nariams įvedė tikslinius supažindinimo su pareigomis (angl. on-boarding) ir tarnybos baigimo aptarimo (angl. end-of-term) susitikimus su ECB atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos vyriausiuoju pareigūnu, kad būtų vykdomi iš Bendrojo kodekso kylantys įsipareigojimai.

Etikos ir atitikties užtikrinimo pareigūnų darbo grupė (angl. Ethics and Compliance Officers’ Task Force, ECTF) 2019 m. dar labiau paspartino euro zonos centrinių bankų ir nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą. ECTF tapo keitimosi informacija centru ir forumu, remiančiu nuoseklų Bendrojo kodekso įgyvendinimą Eurosistemoje ir vykdant Europos bankų priežiūrą. Siekdama padidinti papildomas abipusio mokymosi galimybes, ECTF surengė teminių paskaitų su kolegomis iš kitų institucijų, įskaitant Jungtinių Tautų Etikos tarnybą, Europos ombudsmeno tarnybą ir Europos Audito Rūmus. Pastarųjų specialistai pristatė ataskaitą apie atrinktų ES institucijų, kurias jie auditavo, etikos kodeksus.

2019 m. metinė privačių finansinių operacijų atitikties patikra apėmė atsitiktinai atrinktų darbuotojų grupę, kurią sudarė 10 % visų darbuotojų, įskaitant ECB aukšto lygio organų narius. Be to, ECB, atsižvelgęs į išorės paslaugų teikėjo patarimą, 2019 m. atliko konkrečios darbuotojų grupės ad hoc atitikties patikrą.

Laikydamasis savo įgaliojimų, ECB Audito komitetas ir toliau padėjo Valdančiajai tarybai vykdyti uždavinius ir įsipareigojimus, susijusius su finansinės informacijos vientisumu, vidaus kontrolės priemonių priežiūra, taikomų teisės aktų ir elgesio kodeksų atitiktimi ir audito funkcijų vykdymu. 2019 m. Audito komitetas ypač daug dėmesio skyrė kibernetinei rizikai, Eurosistemos finansinės rizikos valdymo sistemos tinkamumui ir aktyvaus požiūrio taikymo stebint audito rekomendacijų įgyvendinimą skatinimui.

Vadovaudamiesi skaidrumo ir atskaitomybės principais, ECB aukšto lygio organų nariai reguliariai palaiko ryšius ir bendrauja su visuomene, taip pat su viešojo ir privačiojo sektoriaus specialistais, akademine bendruomene, interesų grupėmis ir atstovaujamomis asociacijomis. Šie dialogai ir diskusijos vyksta pagal nusistovėjusią ir viešą tvarką, užtikrinančią aukštą skaidrumo ir tinkamo valdymo lygį.

2019 m. ECB atsakė į 113 prašymų susipažinti su dokumentais, pateiktais ES piliečių, ir leido susipažinti su daugiau kaip 200 dokumentų (kai kurie jų buvo iš dalies atskleisti).

Be to, 2019 m. ECB, vykdydamas savo nuolatinį įsipareigojimą laikytis tinkamo valdymo ir skaidrumo principų, nusprendė parengti naują politiką, pagal kurią Valdytojų komiteto ir Europos pinigų instituto dokumentai, sukurti prieš įsteigiant ECB 1998 m. birželio mėn., būtų paskelbti istoriniais dokumentais, taip plačiajai visuomenei palengvinant prieigą prie jų.

12 intarpas
Euras po dvidešimties metų

2019 m. sausio 1 d. paminėtas mūsų bendrosios valiutos – euro – dvidešimtmetis. Prieš dvidešimt metų, 1999 m. sausio 1 d., 11 Europos Sąjungos (ES) šalių nustatė savo valiutų kursus ir priėmė bendrą pinigų politiką, o ją vykdyti patikėjo ECB. Euras iš pradžių buvo elektroninė valiuta, kuria buvo vykdomi mokėjimai negrynaisiais pinigais. Ji taip pat naudota finansų rinkose. Po trejų metų, 2002 m. sausio 1 d., į apyvartą išleisti eurų banknotai ir monetos. Šiandien euras yra 19 ES šalių valiuta, ją naudoja daugiau kaip 340 milijonų europiečių. Būdama antroji svarbiausioji pasaulio valiuta po JAV dolerio, ji yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis ir akivaizdžiausias Europos projekto simbolis. Eurą remia kaip niekada anksčiau daug euro zonos piliečių. Kad bendroji valiuta teikia naudą ES, mano 76 % Eurobarometro atliktos apklausos respondentų (Eurobarometro apklausa, 2019 m. lapkričio mėn.).

Bendrajai valiutai – 20 metų

1999 m. sausio 1 d. eurą įsivedusios ES šalys ir šalys, prisijungusios prie jų vėliau, drauge nuėjo ilgą kelią. Pastarieji 20 metų euro zonai buvo išskirtiniai. Pirmasis dešimtmetis galėtų būti laikomas 30 metų trukusio pasaulinio finansinio ciklo pakilimo kulminacija. Antrasis dešimtmetis, atvirkščiai, buvo paženklintas didžiausių nuo 1930 m. ekonomikos ir finansų krizių – pirmiausia pasaulinės finansų krizės, vėliau – valstybės skolos krizės.

Europos projektas, įskaitant ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), yra dinamiškas procesas. Išsamiau išanalizavus ekonomikos struktūras per visus 20 euro gyvavimo metų, galima būtų teigti, kad pasaulinė finansų ir valstybės skolos krizės išryškino euro zonos ekonomikos struktūrų atsparumą. Siekdamos reaguoti į krizę ir didinti šį atsparumą, euro zonos šalys įdėjo daug pastangų. Be to, krizė paskatino stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. Didžiausiu pasiekimu visų pirma tapo Europos bankų priežiūros tarnybos sukūrimas. Tačiau EPS vis dar yra neužbaigta. Siekiant optimizuoti bendrosios valiutos teikiamus privalumus, reikia įdėti daugiau pastangų, kad šie privalumai teiktų naudą visiems europiečiams.

ECB paminėjo #EUROat20

Euro dvidešimtmetis buvo labai svarbus įvykis ECB, jis paminėtas keletu progų. Puikia galimybe užmegzti ryšius su Europos piliečiais tapo euro dvidešimtmečio renginiai – ECB Europos kultūros dienų, skirtų 2019 m. bendrai Europos kultūrai ir identitetui, proga suorganizuoti meno ir muzikos renginiai, taip pat surengtos žiniasklaidos kampanijos (žr. ECB viktorina programėlėje „QuizClash“) ir aukšto lygio centrinės bankininkystės konferencijos, visų pirma paminėtinas ECB Centrinės bankininkystės forumas, įvykęs Sintroje 2019 m. birželio 17–19 d.

Minėto ECB forumo Sintroje tema – „Europos ekonominei ir pinigų sąjungai – 20 metų“. Jame apžvelgta iki šiol EPS sukaupta patirtis ir svarbiausi jos sėkmės ateityje veiksniai. Dalyviai aptarė įvairialypę ekonominės konvergencijos pažangą, fiskalinės politikos vaidmenį, palyginti su pinigų politikos vaidmeniu užtikrinant makroekonominį stabilumą nebaigtoje kurti pinigų sąjungoje, ir pasirinktus pagrindinius būsimą augimą euro zonoje lemiančius veiksnius (pvz., demografinius). Pagrindinės temos pateiktos paveiksle.

„Europos ekonominei ir pinigų sąjungai – 20 metų“. Grafinė iliustracija iš Sintroje vykusio ECB Centrinės bankininkystės forumo

Šaltinis: ECB.

Finansinės ataskaitos

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/annual-accounts/html/ecb.annualaccounts2019~9eecd4e8df.lt.html

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2019 m. gruodžio 31 d.

https://www.ecb.europa.eu/pub/annual/balance/html/ecb.eurosystembalancesheet2019~fed8c5244a.lt.html

Statistika (tik anglų k.)

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ecb.ar_annex2019_statistical_section~bf923b8ecc.en.pdf

© Europos Centrinis Bankas, 2020

Adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija

Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Šiame leidinyje paskutiniai duomenys – 2020 m. kovo 10 d.

Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-4113-6, Skaitmeninio objekto identifikatorius 10.2866/202232, ISSN 2443-4868, ES katalogo numeris QB-BS-20-001-LT-Q

  1. Daugiau informacijos apie neapibrėžtumą dėl prekybos santykių žr. “Tracking global economic uncertainty: implications for global investment and trade”, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2020.
  2. 2019 m. pabaigos prognozėje nebuvo numatyta jokio neigiamo koronaviruso protrūkio poveikio, nes ši informacija tuo metu nebuvo žinoma.
  3. Apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektorių sąveika apžvelgta intarpe “Developments in the services sector and its relationship with manufacturing”, Economic Bulletin, Issue 7, ECB, 2019.
  4. Pavyzdžiui, investicijos į intelektinės nuosavybės produktus Airijoje iškraipė euro zonos investicijų augimo 2019 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais duomenis.
  5. Žr. “A revised consumer confidence indicator”, European Commission, 21 December 2018.
  6. Daugiau apie tai, kaip šie rodikliai sudaromi, žr. „Euro zonos darbo rinkos sąlygų rodikliai“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 8.
  7. Daugiau apie euro zonos darbo jėgos pasiūlos raidą žr. straipsnyje “Labour supply and employment growth”, Economic Bulletin, Issue 1, ECB, 2018.
  8. Daugiau apie užimtumo ir darbo našumo santykį dabartiniu užimtumo didėjimo laikotarpiu žr. intarpe „Užimtumo augimas ir BVP euro zonoje“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 2, taip pat intarpe „Dabartinis euro zonos užimtumo didėjimas, palyginti su istorinėmis tendencijomis“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 6.
  9. Žr., pavyzdžiui, Charbonneau, K., Evans, A., Sarker, S. and Suchanek, L., “Digitalization and Inflation: A Review of the Literature”, Staff Analytical Note 2017-20, Bank of Canada, November 2017.
  10. Žr., pavyzdžiui, Masuch, K., Anderton, R., Setzer, R. and Benalal, N. (eds.), “Structural policies in the euro area”, Occasional Paper Series, No 210, ECB, June 2018.
  11. Daugiau apie konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą žr. intarpe “Country-specific recommendations for economic policies under the 2019 European Semester”, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2019.
  12. Fiskalinė padėtis parodo ekonomikos fiskalinio skatinimo kryptį ir mastą, apimančius daugiau nei automatinę viešųjų finansų kaitą dėl ekonomikos ciklo. Ji vertinama kaip pagal ciklą patikslintas pirminio balanso rodiklis atėmus valstybės paramos finansų sektoriui įtaką. Daugiau apie euro zonos fiskalinę politiką žr. straipsnyje “The euro area fiscal stance”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2016.
  13. Žr. intarpą „2020 m. biudžeto projektų peržiūra: keletas pasiūlymų dėl fiskalinio valdymo reformos“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 8.
  14. Po 2018 metų ataskaitoje nurodytos paskutinės duomenų pateikimo dienos Eurostatas 2018 m. vidutinės bendrosios infliacijos rodiklį padidino nuo 1,7 % iki 1,8 %. Šis rodiklis padidėjo, kai Eurostatas suderintam vartotojų kainų indeksui (SVKI) pritaikė metodikos pokyčius. Dėl šių pokyčių 2018 m. paslaugų kainos vidutiniškai pakilo nuo 1,3 % iki 1,5 %, o pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainos 2018 m. vidutiniškai sumažėjo nuo 0,4 % iki 0,3 %. Tačiau šie pokyčiai turėjo tik nedidelę įtaką 2018 m. vidutinei infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, – ji tesudarė 1,0 %. Tai gana nedideli pokyčiai, palyginti su ypač didele įtaka 2015 m. mėnesinės ir metinės infliacijos rodikliams. 2015 m. vidutinė bendroji infliacija buvo padidinta 0,2, o infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, – 0,3 procentinio punkto. Žr. intarpą „Naujas Vokietijos atostogų išvykų kainų indeksas ir jo įtaka infliacijos pagal SVKI lygiui“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 2 ir Monthly Report, Deutsche Bundesbank, March 2019, pp. 8-9.
  15. Statistiniai Vokietijos atostogų išvykų kainų indekso skaičiavimo pokyčiai turėjo laikiną neigiamą įtaką paslaugų kainų augimui euro zonoje; žr. Monthly Report, Deutsche Bundesbank, August 2019, pp. 57-59.
  16. Žr. Bobeica, E. and Sokol, A., “Drivers of underlying inflation in the euro area over time: a Phillips curve perspective”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2019. Atliekant šią analizę daugiausia dėmesio skiriama infliacijos išskaidymui imtyje. Daugiau apie naujausią šio tipo modelio prognozavimo rezultatų analizę, taip pat įvairių rūšių infliacijos kintamųjų prognozavimo galią žr. Moretti, L., Onorante, L. and Zakipour Saber, S., “Phillips curves in the euro area”, Working Paper Series, No 2295, ECB, July 2019.
  17. Žr. Ciccarelli, M. and Osbat, C. (eds.), “Low inflation in the euro area: Causes and consequences”, Occasional Paper Series, No 181, ECB, January 2017.
  18. Lūkesčių vertinimo priemonės A pav. sudaromos remiantis trumpojo ir ilgojo laikotarpių apklausų duomenimis pagrįstais infliacijos lūkesčių rodikliais, gautais iš ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausos ir Consensus Economics.
  19. Žinoma, išorės įtaka gali būti susijusi ne tik su importo ir energijos kainomis. Apie papildomus mechanizmus, žr. P. Lane kalbą „Globalizacija ir pinigų politika“, pristatytą Kalifornijos universitete 2019 m. rugsėjo 30 d.
  20. Jarociński, M. and Lenza, M., “An Inflation-Predicting Measure of the Output Gap in the Euro Area”, Journal of Money, Credit and Banking, Vol. 50(6), 2018, pp. 1189-1224.
  21. Atlygis vienam samdomajam darbuotojui augo lėčiau, nes Prancūzijoje dėl teisės aktų pakeitimų sumažėjo darbdavių socialinio draudimo įmokos (jas visam laikui sumažinus vietoj mokesčių kredito (CICE).
  22. Žr. intarpą „Kaip pelnas veikia euro zonos vidaus kainų spaudimą?“, Ekonomikos biuletenis, ECB, 2019, Nr. 6.
  23. Eurosistema siekia neutralų poveikį rinkai darančio turto paskirstymo ir perka visų reikalavimus atitinkančių terminų vertybinius popierius visose jurisdikcijose tokiu būdu, kuris rodo euro zonos vyriausybių obligacijų rinkos sudėtį.
  24. ECB skelbia tikėtinas mėnesines TPP išpirkimo sumas per 12 mėn. slenkamąjį laikotarpį.
  25. ECB kas mėnesį skelbia Eurosistemos agreguotą mėnesinį pagal VSPP suteiktų VP paskolų balanso vidurkį ir agreguotą gauto pinigų įkaito mėnesinį vidurkį.
  26. Apie vertybinių popierių skolinimą pagal POPP3 ir TUVPPP žr. ECB interneto svetainėje Bendroji pagal TPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sąranga. Pažymėtina, kad Eurosistema taip pat skolina pagal vertybinių popierių rinkų programą, BSPP ir POPP2 įsigytus vertybinius popierius.
  27. Žr. “The financial risk management of the Eurosystem’s monetary policy operations”, ECB, July 2015.
  28. Žr. ECB interneto svetainės skiltį Turto pirkimo programos.
  29. TUVP privalo turėti bent du ECAI suteiktus kredito reitingus.
  30. Žr. 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) 138 straipsnio 3 dalies b punktą (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).
  31. 2019 m. rugsėjo 12 d. Valdančioji taryba nusprendė leisti pagal visas TPP programas pirkti turto, kurio pajamingumas mažesnis nei indėlių galimybės palūkanų norma, tiek, kiek to reikia. Žr. 2019 m. rugsėjo 12 d. ECB pranešimą spaudai „ECB pateikia papildomos informacijos apie turto, kurio pajamingumas mažesnis už indėlių galimybės palūkanų normą, pirkimą“.
  32. Emitento limitas reiškia didžiausią emitento vertybinių popierių dalį, kurią Eurosistema galėtų turėti.
  33. Žr. specialųjį straipsnį “Climate change and financial stability”, Financial Stability Review, ECB, May 2019.
  34. Žr. Carney, M. pranešimą „Breaking the Tragedy of the Horizon – climate change and financial stability“, perskaitytą Lloyd’s of London, 2015 m. rugsėjo 29 d.
  35. Žr. Cœuré, B. pranešimą „Monetary policy and climate change“, perskaitytą konferencijoje „Scaling up Green Finance: The Role of Central Banks“, kurią surengė Finansų sistemos ekologiškumo didinimo tinklas (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS), Deutsche Bundesbank ir Ekonomikos politikos taryba (angl. Council on Economic Policies), Berlynas, 2018 m. lapkričio 8 d.
  36. Žr. 2019 m. gegužės mėn. ir 2019 m. lapkričio mėn. ECB Finansinio stabilumo apžvalgą.
  37. Žr. L. De Guindos kalbą „Implications of the transition to a low-carbon economy for the euro area financial system“, pristatytą Europos taupomųjų ir mažmeninių bankų grupės konferencijoje „Creating sustainable financial structures by putting citizens first“, Briuselis, 2019 m. lapkričio 21 d.
  38. Žr. 2020 m. BPM rizikos schema.
  39. Daugiau informacijos apie su klimato kaita susijusią ECB priežiūros veiklą žr. intarpą „Green finance“ 2019 metų ECB priežiūros veiklos ataskaitoje.
  40. Naujasis ES reglamentas, kuriuo nustatomas pirmojo ramsčio neveiksnių pozicijų traktavimas – 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/630, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 111, 2019 4 25, p. 4). Reglamentas įsigaliojo 2019 m. balandžio 26 d.
  41. Daugiau informacijos žr. 4 skyriuje.
  42. Bendro pertvarkymo fondo kraštutinio finansavimo priemonė, kurią suteiks Europos stabilumo mechanizmas, yra apsaugos priemonė, kuria siekiama užtikrinti pakankamą finansavimą Bendram pertvarkymo fondui ir paramą bet kokioms papildomoms pertvarkymo priemonėms.
  43. Taip pat žr. 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos krizių valdymo sistemos peržiūros (CON/2017/47).
  44. Tolesnis derinimas ir standartizavimas, grindžiamas bendru taisyklių sąvadu kaip suderinta reguliavimo sistema, yra labai svarbūs siekiant tikros kapitalo rinkų sąjungos.
  45. Žr. “Reforming major interest rate benchmarks – Progress report”, Financial Stability Board, 18 December 2019.
  46. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 141 straipsnio 2 dalį, ECBS statuto 17 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 332/2002 9 straipsnį.
  47. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 2 dalį ir 132 straipsnio 1 dalį, ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius ir 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 407/2010 8 straipsnį.
  48. Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (kartu su EFSF pagrindų susitarimo 3 straipsnio 5 dalimi).
  49. Pagal ECBS statuto 17 ir 21 straipsnius (kartu su ESM susitarimo dėl finansinės pagalbos programos bendrųjų sąlygų 5 straipsnio 12 dalies 1 punktu).
  50. Atsižvelgiant į susitarimą dėl paskolos programos tarp valstybių narių, kurių valiuta yra euras (išskyrus Graikiją ir Vokietiją), ir Kreditanstalt für Wiederaufbau (veikiant viešųjų interesų labui, laikantis Vokietijos Federacinės Respublikos nurodymų ir turint jos garantiją), paskolos davėjų, ir Graikijos, paskolos gavėjos, ir Bank of Greece, paskolos gavėjos tarpininko, ir pagal ECBS statuto 17 straipsnį ir 21 straipsnio 2 dalį ir 2010 m. gegužės 10 d. Sprendimo ECB/2010/4 2 straipsnį.
  51. Valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ribinės intervencijos – tai intervencijos, vykdomos, kai valiutos kursas euro atžvilgiu pasiekia iš anksto sutarto svyravimo intervalo ribas (intervalą, kuriame VKM II narių valiutoms leidžiama svyruoti euro atžvilgiu). Šios intervencijos iš esmės yra automatinės ir neribotos.
  52. Žr., pavyzdžiui, Boosting Europe, European Banking Federation, 2019.
  53. Čia visų pirma kalbama apie duomenų rinkinius, susijusius su indėlių bendrovių atskaitomybės prievolėmis, nustatytomis ECB statistikos reglamentuose dėl pinigų finansų įstaigų balanso ir palūkanų normų, Reglamento dėl turimų vertybinių popierių statistikos sektoriaus modulyje bei AnaCredit reglamente dėl kredito ir kredito rizikos granulinių duomenų rinkimo.
  54. Žr. „Dataset and indicators to monitor the crypto-assets phenomenon“ (ECB darbuotojų pristatymas; ECB darbuotojų straipsnis šia tema taip pat bus paskelbtas Irving Fisher centrinių bankų statistikos komiteto (IFC) FinTech darbo grupės duomenų ataskaitoje (bus išleista 2020 m. pirmąjį pusmetį).
  55. Žr. ECB Crypto-Assets Task Force, “Crypto-Assets: Implications for financial stability, monetary policy, and payments and market infrastructures”, Occasional Paper Series, No 223, ECB, May 2019, ir “Understanding the crypto-asset phenomenon, its risks and measurement issues”, Economic Bulletin, Issue 5, ECB, 2019.
  56. Žr. 2018 metų IFC ataskaita, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, 2019 m. kovo mėn.
  57. Žr. “Characterisation of the euro area fintech scene”, Financial Integration and Structure in the Euro Area, ECB, March 2020.
  58. €STR skelbiama ECB interneto svetainėje per ECB rinkos informacijos sklaidos platformą, kuri yra pagrindinis skelbimo kanalas, ir ECB statistinių duomenų saugykloje (SDS).
  59. PRSA atskaitomybės reikalavimus, taip pat šiuo metu atskaitingųjų agentų sąrašą galima rasti ECB interneto svetainėje. Reguliariai PRSA duomenys pradėti rinkti 2016 m. liepos 1 d.
  60. Išsamesnė informacija pateikta “G20 Data Gaps Initiative (DGI-2): The Fourth Progress Report – Countdown to 2021”, Financial Stability Board and International Monetary Fund, 2019.
  61. Žr. Cozzi, G. et al., “Macroprudential policy measures: macroeconomic impact and interaction with monetary policy”, Working Paper Series, No 2376, ECB, February 2020, ir Albertazzi, U. et al., “Monetary policy and bank stability: the analytical toolbox reviewed”, Working Paper Series, No 2377, ECB, February 2020.
  62. Cavalleri, M. C., Eliet, A., McAdam, P., Petroulakis, F., Soares, A. and Vansteenkiste, I., “Concentration, market power and dynamism in the euro area”, Working Paper Series, No 2253, ECB, March 2019.
  63. Hospido, L., Laeven, L. and Lamo, A., “The gender promotion gap: evidence from central banking”, Working Paper Series, No 2265, ECB, April 2019.
  64. Analizuojami Ekonomikos, Makroprudencinės politikos ir finansinio stabilumo, Tarptautinių ir Europos santykių, Rinkos infrastruktūros ir mokėjimų, Rinkos operacijų, Pinigų politikos, Mokslinių tyrimų ir statistikos generaliniai direktoratai ir Rizikos valdymo direktoratas.
  65. Reikalavimų nesilaikymo atvejai: i) atvejai, kai nacionalinė institucija konsultacijoms su ECB nepateikė teisės aktų nuostatų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis; ii) atvejai, kai nacionalinė institucija formaliai konsultavosi su ECB, bet nesuteikė ECB pakankamai laiko išnagrinėti teisės aktų nuostatų projektus ir nuomonę dėl jų priimti prieš jas patvirtinant.
  66. Kovo mėn. Frankfurte vykusioje konferencijoje „Watchers XX“ Yves Mersch svarstė apie centrinių bankų nepriklausomumą ir būtinumo, proporcingumo bei sąžiningumo principus, kuriais grindžiama ECB sąranga. Be to, lapkričio mėn. Frankfurte surengtose apskritojo stalo diskusijose jis išreiškė ECB požiūrį į centrinių bankų nepriklausomumo tarptautines tendencijas.
  67. Daugiau informacijos apie Brexito, kuris buvo vienas iš klausymuose aptartų klausimų, poveikį pateikiama 11 intarpe
  68. Daugiau informacijos pateikta 2019 metų ECB priežiūros veiklos ataskaitoje.
  69. 2019 m. vasarą Patrick Honohan pakeitė Etikos komiteto pirmininko pareigas vykdžiusį Jean-Claude Trichet.
  70. Žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2015/433 dėl Etikos komiteto įsteigimo ir jo darbo tvarkos taisyklių (ECB/2014/59).