1 Apžvalga

Numatoma, kad tebetvyrantis didelis geopolitinis ir politinis neapibrėžtumas slopins euro zonos ekonomikos augimą, kartu lėtindamas numatomą atsigavimą. Kiek lėčiau, negu tikėtasi, ekonomika augo ir 2024 m. pabaigoje. Tiek vidaus, tiek prekybos politikos neapibrėžtumas yra didelis. Nors į pagrindinį prognozių scenarijų įtrauktas tik naujų muitų tarifų poveikis JAV ir Kinijos tarpusavio prekybai, neigiamas poveikis, kurį kelia neapibrėžtumas, susijęs su galimais tolesniais pasaulio prekybos politikos pokyčiais, ypač Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, tikriausiai stabdys ir euro zonos eksportą bei investicijas. Todėl vertinama, kad dėl tokio poveikio ir su konkurencingumu susijusių iššūkių euro zonos eksporto rinkos dalis toliau mažės. Nepaisant šių nepalankių veiksnių, sąlygų euro zonos BVP augimui stiprėti prognozuojamu laikotarpiu vis dar bus. Tikimasi, kad, nors ir vėstanti, bet vis dar aktyvi darbo rinka ir dėl to kylantis realusis darbo užmokestis bei didėjantis užimtumas toliau palaikys atsigavimą, o vienas iš pagrindinių jį skatinsiančių veiksnių ir toliau bus vartojimas. Kaip matyti iš rinkos lūkesčių dėl būsimos palūkanų normų raidos, vidaus paklausą turėtų skatinti ir švelnėjančios finansavimo sąlygos. Darbo rinka turėtų išlikti atspari: numatoma, kad nedarbo lygis 2025 m. sudarys vidutiniškai 6,3 %, o 2027 m. sumažės iki 6,2 %. Nykstant kai kuriems cikliniams veiksniams, pastaruoju metu mažinusiems našumą, prognozių laikotarpiu našumas turėtų vėl pradėti sparčiau augti, nors struktūrinės problemos neišnyko. Apskritai tikimasi, kad vidutinis metinis realiojo BVP augimas 2025 m. sudarys 0,9 %, 2026 m. paspartės iki 1,2 %, o 2027 m. – iki 1,3 %. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, tiek 2025, tiek 2026 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė nepakeista. Prognozė yra prastesnė daugiausia dėl sumažintos eksporto ir, kiek mažiau, investicijų prognozės, atsižvelgiant į didesnį, negu buvo manyta, neapibrėžtumo poveikį ir į tai, kad konkurencingumo problemos greičiausiai neišnyks ilgiau, negu buvo numatyta^[1].

Bendroji infliacija pagal SVKI pastaraisiais mėnesiais didėjo, tačiau 2025 m. turėtų šiek tiek sumažėti, o nuo 2026 m. pirmojo ketvirčio – dar sumažėti ir svyruoti apie ECB nustatytą 2,0 % infliacijos tikslą. Numatoma, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimo poveikį iš esmės atsvers prognozių laikotarpio pradžioje pasireiškę energijos dedamosios infliaciją didinę bazės efektai ir sparčiau kylančios maisto produktų kainos. Metų sandūroje fiksuotas energijos žaliavų kainų kilimas turės įtakos 2025 m. metiniam energijos kainų pokyčio tempui. Nors daroma prielaida, kad naftos ir dujų kainos mažės ir atitiks ateities sandorių kainas, tikėtina, kad energijos infliacija per visą prognozių laikotarpį tebebus teigiama, nors ir mažesnė už istorinį vidurkį. 2027 m. energijos infliacijos raidą greičiausiai lems naujos klimato kaitos švelninimo priemonės. Prognozuojama, kad iki 2025 m. vidurio maisto produktų infliacija augs, daugiausia dėl pastaruoju metu stabiliai didėjusių maisto žaliavų kainų, bet iki 2027 m. vėl sumažės iki vidutiniškai 2,2 %. Silpstant vėliau pasireiškusiam perkainojimo poveikiui ir darbo užmokesčiui spaudimą darantiems veiksniams, o ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikiui toliau persiduodant vartotojų kainoms, 2025 m. pradžioje infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų pradėti mažėti. Manoma, kad jos mažėjimą daugiausia lems mažiau kilsiančios paslaugų kainos – iki šiol jų tendencijos buvo gana stabilios. Apskritai numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,2 % (2025 m.) iki 1,9 % (2027 m.). Slopstant infliacijos kompensavimo keliamam spaudimui, darbo užmokestis, kuris šiuo metu vis dar sparčiai auga, turėtų augti mažiau. Prie jo mažėjimo poveikio turėtų prisidėti ir numatomas našumo augimo atsigavimas, todėl vienetinės darbo sąnaudos turėtų augti daug lėčiau. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad vidaus kainų spaudimas prognozių laikotarpiu toliau švelnės, o pelno maržos – atsigaus. Jeigu ES prekybos tarifų politika nesikeis, išorės kainų spaudimas, kurį atspindi importo kainos, turėtų išlikti nedidelis. Atsižvelgiant į prielaidas dėl didesnių energijos žaliavų kainų ir euro nuvertėjimo, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė 2025 m. buvo padidinta 0,2 procentinio punkto, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, o 2027 m. prognozė šiek tiek sumažinta, atsižvelgiant į šiek tiek prastesnę energijos dedamosios perspektyvą prognozių laikotarpio pabaigoje.

Prekybos ir fiskalinės politikos srities pranešimai, paskelbti šias prognozes jau parengus, padidino neapibrėžtumą dėl euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvų.

2 Tarptautinė aplinka

2024 m. pabaigoje pasaulio ekonomikos augimo tempas laikinai paspartėjo, bet pastarojo laikotarpio JAV prekybos politika sukėlė jį stabdančių veiksnių^[2]. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį pasaulio ekonomika augo sparčiau – iš esmės taip, kaip buvo numatyta 2024 m. gruodžio mėn. prognozėse, o tam įtakos turėjo dėl fiskalinių paskatų suintensyvėjęs ekonominis aktyvumas Kinijoje ir sparčiai didėjančių namų ūkių išlaidų palaikomas spartus BVP augimas JAV. Iš naujausių duomenų matyti, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomikos augimas kiek sulėtėjo, ankstyvų augimo lėtėjimo požymių pasirodė ir paslaugų sektoriuje, kuris 2024 m. antrąjį pusmetį buvo pagrindinis augimą skatinęs veiksnys, o apdirbamosios gamybos sektorius tebėra silpnas. Be to, dėl JAV paskelbtų muitų tarifų nuo 2024 m. lapkričio mėn. staiga išaugo prekybos politiką gaubiantis neapibrėžtumas – numatoma, kad tai slopins pasaulines investicijas.

Prognozuojama, kad pasaulio ekonomika toliau augs vidutiniu tempu, bet prognozių laikotarpiu augimas šiek tiek sulėtės. Pasaulio realusis BVP 2025 m. turėtų augti 3,4 %, kaip ir 2024 m., o 2026 ir 2027 m. jo augimas turėtų sulėtėti iki 3,2 % (žr. 2 lentelę). Nors kol kas sunku įvertinti, kada paskelbta JAV prekybos politika bus įgyvendinta ir kiek tvirtas yra įsipareigojimas ją įgyvendinti, 2025 m. kovo mėn. prognozėse buvo atsižvelgta į papildomus JAV muitų tarifus Kinijai ir dalinius Kinijos atsakomuosius muitų tarifus (žr. 2 intarpą). Ši JAV politika papildo įtrauktąją į 2024 m. gruodžio mėn. prognozes, tiksliau – politiką dėl griežtesnės imigracijos, sumažintų gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių, kuriuos buvo numatyta taikyti iki 2025 m., taikymo pratęsimo. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2025 ir 2026 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, nes naujai įvesti muitų tarifai ir nemažėjantis didelis prekybos politikos neapibrėžtumas neigiamai veikia ekonominį aktyvumą. 2026–2027 m. pasaulio BVP turėtų augti lėčiau dėl lėtesnio Kinijos ekonomikos augimo, nes jį stabdys nepalanki demografinė padėtis, ir dėl šiek tiek lėtesnio JAV ekonomikos augimo, nes jam neigiamą poveikį darys vidutinės trukmės politika (pvz., mažesnė imigracija). Su būsimais JAV muitų tarifais susijusi rizika, neįtraukta į 2025 m. kovo mėn. prognozes, aptariama 2 intarpe.

Prognozuojama, kad dėl mažiau palankios paklausos struktūros, padidėjusio prekybos politikos neapibrėžtumo ir JAV muitų tarifų poveikio Kinijai pasaulinė prekyba augs lėčiau. 2024 m. pasaulinę prekybą iš dalies skatino įmonės, dėl galimų prekybos sutrikimų, ypač JAV, paankstinusios savo žaliavų importą iš užsienio. Tačiau šis laikinas veiksnys turėtų pamažu išblėsti. Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad dėl mažiau palankios ekonominio aktyvumo struktūros (dėl paankstinto importo) ir dėl padidėjusio prekybos politikos neapibrėžtumo 2025 m. pasaulinė prekyba sulėtės. Taip pat numatoma, kad prognozių laikotarpiu pasaulinei prekybai reikšmingą įtaką darys JAV ir Kinijos prekybos dvišaliai muitų tarifai. Prognozuojama, kad euro zonos užsienio paklausos augimas taip pat sulėtės – nuo 3,4 % (2024 m.) iki 3,2 % (2025 m.), o 2026 ir 2027 m. – iki 3,1 %. Pasaulinės prekybos prognozės sumažintos, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, daugiausia dėl muitų tarifų poveikio JAV importui iš Kinijos.

Prognozių laikotarpiu pasaulinė infliacija greičiausiai ir toliau mažės, o euro zonos eksporto konkurentų kainų augimas svyruos apie 2 %, t. y. nesikeis, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis. Nors 2024 m. pabaigoje bendrosios infliacijos pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) dezinfliacijos procesai išsivysčiusios ekonomikos šalyse lyg ir sustojo, numatoma, kad pasaulinė infliacija ir toliau po truputį mažės: nuo 2024 m. iki 2027 m. sumažės nuo 4,2 % iki 2,5 %. Išsivysčiusios ekonomikos šalyse vėstančios darbo rinkos greičiausiai stabdys nominaliojo darbo užmokesčio infliaciją, tad bendroji infliacija po truputį artės prie centrinio banko tikslų. Prognozuojama, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse bendroji infliacija irgi po truputį mažės. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2025 m. pasaulinė infliacija turėtų būti didesnė, o ją didins muitų tarifų poveikis vartotojų kainoms JAV ir Kinijoje bei didesnė, negu anksčiau numatyta, infliacijos dinamika metų sandūroje. 2026 ir 2027 m. pasaulinės infliacijos prognozė sumažinta, nes ją didinantį muitų tarifų poveikį su kaupu kompensuoja Kinijos infliacijos prognozės sumažinimas, atsižvelgiant į įsitvirtinusią gamintojų kainų defliaciją ir pasiūlos pertekliaus poveikį. Išblėsus ankstesnio žaliavų kainų mažėjimo poveikiui, euro zonos konkurentų eksporto kainų augimas (remiantis metiniais duomenimis nacionaline valiuta) 2024 m. tapo teigiamas. Šis rodiklis prognozių laikotarpiu turėtų toliau svyruoti apie 2 % ir iš esmės atitikti istorinį vidurkį. Padėtis iš esmės nesikeičia, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, o tam įtakos turi kompensuojamasis poveikis, kurį kelia didesnės pasaulinės maisto produktų kainos ir mažesnės gamintojų kainos Kinijoje. Be to, muitų tarifų poveikis labiau tiesiogiai pasireiškia per euro zonos konkurentų importo kainas, o poveikis eksporto kainoms yra palyginti netiesioginis, pasireiškiantis per padidėjusias žaliavų sąnaudas tiekimo grandinėse, ypač JAV ir Kinijoje.

2 intarpas
Muitų tarifų poveikis 2025 m. kovo mėn. prognozėms

Naujoji JAV administracija paskelbė daug įvairių muitų tarifų ir kai kurie iš jų įtraukti į 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozių pagrindinį scenarijų. Nors vis dar sunku įvertinti, kiek griežtai įsipareigota vykdyti JAV paskelbtą politiką, į pagrindinį scenarijų įtraukti tie muitų tarifai, kurie baigiant rengti 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozes (t. y. 2025 m. vasario 19 d.) jau galiojo. Tai – pirmieji dvišaliai JAV ir Kinijos muitų tarifai. Kiti muitų tarifai, kurie iki galutinės duomenų įtraukimo dienos dar nebuvo įvesti (pvz., JAV muitų tarifai plienui ir aliuminiui), muitų tarifai, kurių įvedimas buvo atidėtas (JAV muitų tarifai Meksikai ir Kanadai) arba kurie buvo paskelbti tik neseniai (JAV muitų tarifai ES ir papildomi muitų tarifai Kinijai), į pagrindinį scenarijų nebuvo įtraukti.

Į 2025 m. kovo mėn. prognozių pagrindinį scenarijų įtraukti muitų tarifai – tai pirmieji dvišaliai JAV ir Kinijos muitų tarifai. 2025 m. vasario 1 d. JAV paskelbė apie papildomą 10 procentinių punktų muitų tarifą visoms Kinijos prekėms. Tai buvo reikšmingas žingsnis vykstančiame prekybos ginče (žr. pav. a grafiką). Reaguodama į tai, Kinija nustatė muitų tarifus 80 JAV produktų, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), anglį ir žemės ūkio įrangą, o bendra efektyvioji muitų tarifų norma JAV importui faktiškai padidėjo 1 procentiniu punktu. Be to, Kinija įvedė eksporto draudimus ypatingos svarbos metalams, pavyzdžiui, telūrui ir volframui. JAV muitų tarifai taikomi visoms Kinijos prekėms, sudarančioms 13 % JAV importo, o Kinijos atsakomieji muitų tarifai yra tikslingesni ir daro poveikį tik 1 % Kinijos importo. Vis dėlto, taikant šias priemones, bendros efektyviosios muitų tarifų normos tarp šių dviejų šalių buvo iš esmės panašios.

Dėl dvišalių JAV ir Kinijos muitų tarifų šiek tiek pakoreguotos JAV ir Kinijos augimo bei infliacijos prognozės. Tarifų poveikis apskaičiuotas naudojant ECB makroekonominius modelius, apimančius įvairius pusiau struktūrinius, daugiašalius ir daugiasektorinius modelius. JAV 2025 m. infliacijos prognozė padidinta maždaug 0,2 procentinio punkto. Apskaičiuota, kad dėl muitų tarifų sumažėjus perkamajai galiai, 2025 m. JAV realusis BVP augs maždaug 0,1 procentinio punkto mažiau, o 2026 m. – labai nedidele dalimi. JAV muitų tarifų poveikis Kinijos ekonomikai turėtų būti gana nedidelis, nors ir didesnis negu JAV ekonomikai, nes dėl eksporto nuostolių Kinijos realiojo BVP augimo prognozė 2025 m. sumažinta apie 0,2 procentinio punkto, o 2026–2027 m. prognozė – bendrai dar 0,1 procentinio punkto. Poveikis Kinijos infliacijai yra nedidelis (0,1 procentinio punkto didesnis 2025 m.).

Šių dvišalių muitų tarifų poveikis euro zonos prognozėms yra nedidelis, nors Kinija galėtų vėl imtis anksčiau taikytos prekybos srautų nukreipimo strategijos. 2018 m. JAV įvedus muitų tarifus Kinijos prekėms ir pertvarkius savo prekybos grandines, siekiant mažinti tiesioginį tiekimą iš Kinijos, Kinija nukreipė eksportą į kitas rinkas. Jei Kinija nukreips savo eksportą iš JAV, euro zona gali nukentėti dėl konkurencingumo sumažėjimo tiek vidaus, tiek trečiųjų šalių rinkose. Kartu pažymėtina, kad euro zonos galimybės padidinti užimamą JAV rinkos dalį gali būti ribotos dėl jos eksporto krepšelio skirtumų, palyginti su Kinija, tiek kokybės, tiek kainų aspektais. Tačiau apskritai šių muitų tarifų poveikis euro zonos ekonomikos augimui greičiausiai bus neigiamas, bet nedidelis. Dėl euro zonos infliacijos pažymėtina, kad į prognozių pagrindinį scenarijų įtraukti muitų tarifai greičiausiai sukels nedidelių padarinių, nes tiekimo grandinėse patiriamų didesnių išlaidų daromą importo kainas didinantį poveikį iš esmės turėtų atsverti didesnės Kinijos prekių pasiūlos Europos rinkose mažinamasis poveikis.

Dėl paskelbtų muitų tarifų taip pat padidėjo prekybos politikos neapibrėžtumas, o dėl jo buvo sumažintos pasaulio ir euro zonos ekonominio aktyvumo prognozės. Po JAV prezidento rinkimų neapibrėžtumas dėl prekybos politikos labai padidėjo (žr. pav. b grafiką). Vertinama, kad šis neapibrėžtumas slopina investicijas, eksportą ir, kiek mažesne apimtimi, vartojimą, nes nenuspėjamoje prekybos aplinkoje įmonės ir vartotojai (tiek vidaus, tiek užsienio) linkę elgtis atsargiau. Pastaraisiais mėnesiais padidėjus prekybos politikos neapibrėžtumui, pasaulio (neįskaitant euro zonos) ekonomikos augimas dėl sumažėjusių investicijų ir eksporto 2025–2026 m. greičiausiai bendrai sulėtės apie 0,1 procentinio punkto. Kadangi euro zonos ekonomika yra atviresnė, o jos eksporto struktūroje didesnę dalį sudaro ilgalaikio vartojimo prekės, numatoma, kad poveikis jai pasireikš kiek labiau – prognozuojama, kad realiojo BVP augimas 2025–2026 m. bendrai sumažės apie 0,2 procentinio punkto. Tuo galima paaiškinti apie pusę viso euro zonos ekonomikos augimo sumažėjimo, numatomo 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozėse.

Pav.

JAV ir Kinijos efektyviosios muitų tarifų normos ir prekybos politikos neapibrėžtumo raida

a) Efektyviosios muitų tarifų normos	b) Prekybos politikos neapibrėžtumas
(procentai)	(indeksas)

JAV muitų tarifai Kanadai ir Meksikai, kurie į 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozių pagrindinį scenarijų nebuvo įtraukti, galėtų padaryti didelį poveikį, ypač paveiktoms ekonomikoms. Apie muitų tarifus Meksikai ir Kanadai paskelbta vasario 1 d., bet po kelių dienų jų taikymas atidėtas. Tuo metu, kai 2025 m. kovo mėn. prognozės buvo baigiamos rengti, minėtų muitų tarifų taikymas vis dar buvo pernelyg neapibrėžtas, kad būtų įtrauktas į prognozes. Atlikus modeliavimus taikant ECB-Global modelį, įvertinta, kad dėl tokių muitų tarifų poveikio prognozių laikotarpiu JAV infliacija gali reikšmingai (0,6 procentinio punkto) padidėti, o realiojo BVP augimas – sumažėti (0,1 procentinio punkto). Atlikus papildomus modeliavimus taikant ECB-BASE ir ECB-Global modelius, įvertinta, kad poveikis euro zonos realiajai ekonomikai būtų nedidelis dėl atsvaros veiksnių: euro zonos konkurencingumo padidėjimas atsvertų pasaulinės paklausos sumažėjimą. Tačiau kainoms euro zonoje gali būti padarytas nedidelis neigiamas poveikis.

Kiti JAV paskelbti muitų tarifai, kurie dar nebuvo įvesti, kai 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozės buvo baigiamos rengti, į pagrindinį scenarijų taip pat nebuvo įtraukti, nes jų įvedimas susijęs su dideliu neapibrėžtumu. Vasario 10 d. JAV administracija paskelbė, kad kovo 12 d. bus vėl įvestas 25 % muitų tarifas plienui ir aliuminiui. Kadangi šios prekės sudaro nedidelę JAV importo dalį (2 %), bendras poveikis greičiausiai bus nedidelis. Prezidentas D. Trumpas vasario 12 d. pavedė savo patarėjams parengti išsamų vadinamųjų abipusių muitų tarifų planą, vasario 18 d. paskelbė pasaulinius muitų tarifus automobiliams, vaistams ir puslaidininkiams, tvirtino, kad vasario 21 d. bus peržiūrėti prekybos partneriai skaitmeninių paslaugų srityje, vasario 25 d. pradėjo tyrimą dėl vario muitų tarifų, vasario 26 d. paskelbė apie 25 % muitų tarifą importui iš Europos, o vasario 27 d. – papildomą 10 % muitų tarifą importui iš Kinijos. Prezidento D. Trumpo 2025 m. sausio 20 d. pasirašytas memorandumas „America First Trade Policy“ taip pat galėtų būti pagrindas taikyti papildomus muitų tarifus, ypač remiantis nacionalinio saugumo motyvais. Apskritai šiuo metu yra labai daug neapibrėžtumo dėl būsimų muitų tarifų tikslo, dydžio ir laiko, taip pat dėl to, kaip į juos reaguos paveiktos šalys. Atsižvelgiant į tai, kad euro zonos ekonomika yra labai atvira, o JAV yra viena iš pagrindinių prekybos partnerių, neapibrėžtumas, susijęs su JAV administracijos įvedamais naujais muitų tarifais, kelia riziką euro zonos ekonomikos perspektyvai.

3 Realioji ekonomika

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos aktyvumas padidėjo 0,1 % (žr. 1 pav.). Privačiojo ir valdžios sektoriaus vartojimo indėlis į augimą buvo teigiamas, tačiau didelę šio poveikio dalį atsvėrė mažėjantis eksportas. Dėl vangesnio eksporto ekonomikos augimas buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis, negu numatyta 2024 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėse, nors ankstesniais ketvirčiais realiojo BVP augimo prognozė buvo šiek tiek padidinta. 2024 m. antrąjį pusmetį tiek privatusis, tiek valdžios sektoriaus vartojimas buvo šiek tiek didesnis, nei prognozuota. Lyginant sektorius, tikėtina, kad dėl sumažėjusios prekių paklausos, vis dar šiek tiek juntamo neigiamo praeityje griežtintos pinigų politikos poveikio, tebemažėjančio konkurencingumo ir didelio prekybos politikos neapibrėžtumo pramonės aktyvumas ketvirtąjį ketvirtį toliau mažėjo, o paslaugų sektoriuje – toliau didėjo.

1 pav.

Euro zonos realusis BVP

a) Realiojo BVP augimas

(ketvirtiniai pokyčiai, %; pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičių pakoreguoti ketvirčio duomenys)

b) Realiojo BVP lygis

(grandininiu metodu susieti dydžiai (2020 m.), mlrd. eurų)

Iš gaunamų duomenų matyti, kad 2025 m. pradžioje paslaugos šiek tiek skatino augimą, o didelis vidaus ir prekybos politikos neapibrėžtumas jį lėtino. Apklausų rodikliai tebėra nedideli, nors dauguma jų sausio mėn. pakilo. Pavyzdžiui, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) vidutiniškai sudarė 49,3, o sausio mėn. pakilo iki 50,2. Iš gaunamų duomenų matyti, kad sektorių padėtis yra nevienoda. Pramonės sektorius vis dar buvo labai silpnas, apdirbamosios gamybos produkcijos PVI sausio mėn. vis dar traukėsi, o paslaugų sektoriaus aktyvumas toliau didėjo – sausio mėn. paslaugų produkcijos PVI ir nauja veikla plėtėsi ir leido daryti išvadą, kad augimas tęsiasi^[3]. Nors į prognozių pagrindinį scenarijų įtrauktas naujų prekybos muitų tarifų poveikis tik JAV ir Kinijos tarpusavio prekybai, neigiamas poveikis, kurį kelia neapibrėžtumas, susijęs su galimais tolesniais pasaulio prekybos politikos pokyčiais, ypač Europos Sąjungos atžvilgiu, tikriausiai stabdys ir euro zonos eksportą bei investicijas (žr. 2 intarpą). Apskritai prognozuojama, kad per pirmus tris 2025 m. ketvirčius euro zonos ekonominis aktyvumas padidės 0,2 %.

Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu realusis BVP augs sparčiau, o jį palaikys vartojimo augimas, investicijų ir užsienio paklausos didėjimas ir ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikio silpnėjimas (žr. 3 lentelę). Namų ūkių perkamajai galiai toliau augant – nes darbo užmokestis toliau kyla, o infliacija mažėja – turėtų augti ir privatusis vartojimas. Prognozuojama, kad namų ūkių išlaidos vidutiniu laikotarpiu ir toliau skatins atsigavimą, tam įtakos taip pat turės sumažėsiantis šiuo metu vis dar didelis namų ūkių taupymas. Atspari, nors ir vėstanti, darbo rinka ir, kaip numatoma, po truputį atsigaunantis vartotojų pasitikėjimas taip pat turėtų palaikyti privačiojo vartojimo augimą. Investicijos prognozių laikotarpiu turėtų pamažu aktyvėti, o tai daugiausia bus susiję su blėstančiu jas stabdžiusiu ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikiu, didėjančiu pelnu, pagal priemonę NextGeneration EU (NGEU) skirtų lėšų panaudojimu ir stiprėjančia vidaus ir užsienio paklausa. Pastarasis veiksnys turėtų skatinti ir eksporto augimą, tačiau prekybos politikos neapibrėžtumas ir užsitęsusios euro zonos konkurencingumo problemos verčia daryti prielaidą, kad eksporto rinkos dalis toliau mažės. Apskaičiuota, kad diskretinių fiskalinės paramos priemonių, taikytų reaguojant į pandemiją ir energetikos krizę, panaikinimas padarys nedidelį neigiamą poveikį BVP augimui 2025–2027 m.

Vertinama, kad ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis ekonomikos augimui buvo didžiausias 2024 m., o vėlesniu prognozių laikotarpiu turėtų išblėsti. Prie to turėtų prisidėti ir tolesnis pinigų politikos palūkanų normų mažinimas. Pinigų politikos priemonių, taikytų 2021 m. gruodžio mėn. – 2023 m. rugsėjo mėn., poveikis vis dar persiduoda realiajai ekonomikai. Tačiau didžioji dalis augimą slopinančio poveikio jau turėjo pasireikšti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. birželio mėn. pinigų politikos palūkanų normos mažinamos, ir remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos, fiksuotais iki galutinės duomenų prognozėms parengti įtraukimo datos (žr. 1 intarpą), neigiamas ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis ekonomikos augimui 2025 m. turėtų išnykti. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, vis dar labai neaišku.

Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėmis, 2025 ir 2026 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė iš esmės nepakeista (žr. 3 lentelę ir 2 pav. b grafiką). 2025 m. prognozė sumažinta iš dalies atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį investicijų ir eksporto rezultatai buvo daug prastesni ir 2025 m. jie greičiausiai neatsigaus. Be to, atsižvelgiant į tebetvyrantį pinigų politikos neapibrėžtumą ir su konkurencingumu susijusias problemas, ketvirtinis augimo tempas buvo sumažintas ir 2025 m., ir 2026 m. Nors dalis šių korekcijų poveikio pasireikš ir 2027 m., tų metų augimo tempo prognozė nepakeista ir yra 1,3 %. Apskritai, prielaidų pokyčių poveikis prognozių laikotarpiu tebus nedidelis, nes infliaciją didinantį poveikį dėl sumažėjusio euro kurso ir fiskalinių prielaidų pokyčių didele dalimi kompensuoja prielaidos dėl mažesnės užsienio paklausos ir didesnių energijos kainų (žr. 2 skirsnį ir 1 intarpą).

2 pav.

Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų dedamąsias

a) 2025 m. kovo mėn. ekspertų prognozės	b) Korekcijos, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. ekspertų prognozėmis
(metiniai pokyčiai, procentais; poveikis, procentiniais punktais)	(procentiniai punktai ir poveikis procentiniais punktais)

Augant darbo užmokesčiui ir mažėjant infliacijai, numatomą privačiojo vartojimo atsigavimą palaikys spartus pagal darbo santykius gaunamo atlygio augimas. Po gerų 2024 m. trečiojo ketvirčio rezultatų privačiojo vartojimo augimas ketvirtąjį ketvirtį, tikėtina, sulėtėjo – iš dalies dėl to, kad išblėso vasarą jį palaikę laikini veiksniai. Namų ūkių išlaidos, 2023–2024 m. didėjusios maždaug 0,9 %, 2025–2027 m. turėtų augti iki 1,3 % (žr. 3 pav.). Privatųjį vartojimą palaiko didėjančios realiosios disponuojamosios pajamos, o jų didėjimą daugiausia skatina vis dar spartus darbo užmokesčio augimas (nors matoma, kad, mažėjant realiojo darbo užmokesčio atotrūkiui, šis augimas lėtėja) ir stabilios ne darbo pajamos (ypač pajamos iš savarankiško darbo ir finansinio bei nefinansinio turto). Be to, privačiojo vartojimo augimą turėtų teigiamai paveikti šioks toks vis dar aukštos taupymo normos sumažėjimas, pamažu normalizuojantis vartotojų išlaidų įpročiams. Vartotojų pasitikėjimo atsigavimas ir vartojimo elgsenos normalizavimasis, t. y. vėliau pasireiškęs perkamosios galios didėjimo poveikis namų ūkių išlaidoms, taip pat turėtų skatinti taupymo mažėjimą. Tačiau namų ūkių taupymo norma greičiausiai išliks didelė, atsižvelgiant į tai, kad skolinimo namų ūkiams ir indėlių palūkanų normos yra vis dar aukštos, o kredito teikimo sąlygos – griežtos. 2024 ir 2025 m. privačiojo vartojimo augimo prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, atsižvelgiant į aktyvesnę ankstesnių realiųjų disponuojamųjų pajamų duomenų dinamiką. Nors 2026 m. prognozė šiek tiek sumažinta, privačiojo vartojimo dinamika vidutiniu laikotarpiu iš esmės atitinka 2024 m. gruodžio mėn. prognozes.

Prognozuojama, kad investicijos į būstą artimiausiu laikotarpiu dar šiek tiek sumažės, o vėliau, finansavimo sąlygoms pamažu švelnėjant ir namų ūkių realiosioms pajamoms toliau augant, atsigaus. Tikėtina, kad jau kurį laiką trunkanti investicijų į būstą mažėjimo tendencija tęsėsi ir 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį. Numatoma, kad artimiausiu metu šios investicijos dar šiek tiek sumažės. Tai susiję su vis dar silpna būsto paklausa, o ją atspindi tebemažėjantis būsto statybos leidimų skaičius. Numatoma, kad nuo 2025 m. antrojo pusmečio investicijos į būstą atsigaus, nes nuo 2023 m. pabaigos mažėjančios būsto paskolų palūkanų normos turėtų teigiamai paveikti būsto paklausą. Ją taip pat turėtų palaikyti tebesitęsiantis namų ūkių realiųjų pajamų augimas. Numatoma, kad investicijos į būstą, 2024 m. mažėjusios reikšmingai, o 2025 m. – ne taip stipriai, pirmą kartą nuo 2022 m. pradės augti 2026 m., o 2027 m. augs toliau.

Padidėjus neapibrėžtumui, verslo investicijos trumpuoju laikotarpiu turėtų trauktis, tačiau vėlesniu prognozių laikotarpiu, paklausai pamažu stiprėjant, finansavimo sąlygoms švelnėjant ir pasireiškiant teigiamam poveikiui dėl NGEU lėšų, jos turėtų atsigauti. Vertinama, kad 2024 m. verslo investicijos euro zonoje susitraukė. Atsižvelgiant į tebetvyrantį neapibrėžtumą, kurį kelia tiek vidaus politikos pokyčiai, tiek bendresni geopolitiniai įvykiai ir pasaulinės prekybos problemos, numatoma, kad trumpuoju laikotarpiu jos vis dar bus vangios. Jei nebus didelių pasaulinės prekybos trikdžių, tikimasi, kad prognozių laikotarpiu, pamažu sklaidantis dabartiniam neapibrėžtumui ir gerėjant finansavimo sąlygoms, investicijos pamažu atsigaus. Be to, numatoma, kad tęsiant NGEU lėšų išmokėjimą, bus pritraukta daugiau privačių investicijų. Apskritai, numatoma, kad 2025–2026 m. verslo investicijos augs nedaug, bet 2027 m. augimas paspartės.

2024 m. pabaigoje labai smuktelėjusį euro zonos eksporto augimą greičiausiai ir toliau slopins su konkurencingumu susiję sunkumai. Iš naujausių duomenų matyti, kad rezultatai tebėra prasti, o euro zonos eksportas atsilieka nuo pasaulinės paklausos. Rengiant ankstesnes prognozes, euro zonos eksporto ir eksporto rinkos dalių duomenys buvo pastoviai prastesni, negu tikėtasi (žr. 4 pav.). Pažymėtina, kad euro zonos užsienio paklausos prognozė nebuvo panašia dalimi sumažinta, nes nepakankamai įvertintos su konkurencingumu susijusios problemos. Tiek euro zonos eksporto, tiek eksporto rinkos dalys 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo ir, nors šiam sumažėjimui įtakos turėjo nestabilūs Airijos duomenys, naujausi mažėjantys rezultatai atitinka apklausų rodiklius, leidžiančius daryti prielaidas, kad artimiausiu laikotarpiu eksportas augs nedaug. Padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas toliau blogina euro zonos eksporto augimo perspektyvas. Todėl 2025 m. numatomas tik nedidelis eksporto augimo atsigavimas, o jo tempas bus lėtesnis už istorinius vidurkius. Nors atsigaunanti užsienio paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų palaikyti euro zonos eksporto augimą, įvairūs sunkumai, pavyzdžiui, konkurencija su Kinija, didelės energijos sąnaudos ir kai kuriuose aukštųjų technologijų sektoriuose augančios su konkurencingumu susijusios problemos vis dar temdo augimo perspektyvas. Todėl vertinama, kad euro zonos eksportas augs lėčiau už istorinius vidurkius. Taip pat prognozuojama, kad, sulėtėjus eksporto ir investicijų augimui, vangiai ir kiek lėčiau už ilgalaikę tendenciją augs ir importas. Apskritai numatoma, kad 2025 m. grynosios prekybos poveikis augimui bus neigiamas (–0,5 procentinio punkto, nors 2024 m. gruodžio mėn. prognozėse numatytas 0,2 procentinio punkto poveikis), o likusį prognozių laikotarpį – iš esmės neutralus.

4 pav.

Euro zonos eksporto rinkos dalys

(indeksas: 2019 m. = 100)

Numatoma, kad darbo rinka apskritai išliks atspari, nors užimtumas, palyginti su pastaraisiais metais, turėtų augti lėčiau. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtumas augo nedaug – iš esmės taip, kaip numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Prognozių laikotarpiu numatomas ketvirtinis augimas tikriausiai irgi bus palyginti vangus. Numatoma, kad metinis užimtumo augimas, nuo 2023 iki 2024 m. sumažėjęs nuo 1,4 iki 0,9 %, 2025–2027 m. sumažės iki 0,4 % (2026 m. bus 0,2 procentinio punkto lėtesnis, negu buvo numatyta ankstesnėse prognozėse, o 2027 m. – 0,1 procentinio punkto lėtesnis) (žr. 5 pav.). Cikliniai veiksniai, pastaraisiais metais labiau negu įprastai skatinę užimtumą (pvz., pastangos išsaugoti darbo jėgą dėl didelio darbo jėgos trūkumo, didelis pelno augimas, nedidelis realiojo darbo užmokesčio augimas ir spartus darbo jėgos augimas), pamažu išnyks. Dabar vertinama, kad kai kurių iš tų užimtumą palaikiusių veiksnų išnykimas padarys didesnį poveikį, negu numatyta ankstesnėse prognozėse. Atitinkamai prognozuojama, kad užimtumas, palyginti su BVP, augs kiek vangiau, negu prognozuota anksčiau.

5 pav.

Užimtumas

(indeksas: 2022 m. I ketv. = 100)

Darbo našumas turėtų augti, tačiau 2025–2026 m. šis augimas bus lėtesnis, negu prognozuota anksčiau. 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį našumo augimas (vienam samdomajam darbuotojui) buvo mažesnis, negu numatyta, o 2025 m. jo atsigavimas tikriausiai bus lėtesnis, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis. Nuo 2024 iki 2025 m. jis turėtų ūgtelėti nuo –0,1 iki 0,4 %, 2025–2027 m. iki 0,8–0,9 %. Šis augimo tempas panašus į istorinį metinio našumo vienam samdomajam darbuotojui augimo tempo vidurkį (2000–2019 m. jis buvo 0,6 %). Numatoma, kad pastarojo laikotarpio cikliniai veiksniai, skatinę didesnes pastangas išsaugoti darbo jėgą, taip pat mažas realusis darbo užmokestis ir spartus darbo jėgos augimas, sklaidysis kiek sparčiau, negu buvo prognozuota (žr. 6 pav.). Todėl dabar daroma prielaida, kad prognozių laikotarpio pabaigoje našumas augs sparčiau. Kaip ir ankstesnėse prognozėse, manoma, kad 2025 ir 2026 m. atsigavimą lėtins struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, laipsniškas ekonominio aktyvumo persikėlimas į paslaugų sektorių, su ekonomikos žalinimu susijusios pertvarkos išlaidos, ilgiau trunkantis neigiamas energijos kainų sukrėtimo poveikis, lėtesnis, nei tikėtasi, itin novatoriškų DI technologijų diegimas ir demografiniai pokyčiai.

6 pav.

Darbo našumas vienam samdomajam darbuotojui

(indeksas: 2022 m. I ketv. = 100)

Numatoma, kad prognozių laikotarpiu gana stabiliai laikysis nedidelis nedarbo lygis (žr. 7 pav.). 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 0,2 procentinio punkto mažesnis, negu buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. 2025 m. jis turėtų šiek tiek padidėti. Vėliau, ekonomikai ir toliau, nors ir nedaug, atsigaunant, nedarbo lygis nuo 2026 m. antrojo ketvirčio gali vėl pradėti mažėti ir 2027 m. pasiekti 6,2 %. Atsižvelgiant į naujausius rezultatus, 2025 m. nedarbo lygio prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė dėl numatomo lėtesnio užimtumo augimo, atitinkančio pakoreguotas augimo perspektyvas, padidinta 0,1 procentinio punkto. Kaip ir 2024 m. gruodžio mėn. prognozėse, numatoma, kad darbo jėgos augimo tempas sulėtės ir bus gerokai mažesnis negu pastaraisiais metais.

7 pav.

Nedarbo lygis

(darbo jėgos %)

4 Fiskalinė perspektyva

2024 m. reikšmingai griežtinta euro zonos fiskalinė politika^[4] 2025 m. tikriausiai bus griežtinama nedaug, 2026 m. turėtų būti neutrali, o vėliau, 2027 m., vėl kiek labiau griežtėti (žr. 4 lentelę). Fiskalinės politikos griežtinimo 2024 m. mastą lėmė dideli nediskretiniai veiksniai, taip pat daugumos paramos priemonių, susijusių su energetika ir infliacija, panaikinimas. Nediskretiniai veiksniai daugiausia buvo susiję su kai kuriose šalyse vykusiais reikšmingais pajamų pokyčiais, nulemtais struktūrinių veiksnių (mokesčių bazės augo sparčiau negu nominalusis BVP) ir kitų laikinų, kaip buvo įvertina, veiksnių poveikio. 2025 m. diskretinės fiskalinės politikos priemonės, atspindinčios euro zonos vyriausybių biudžeto projektus (kai kurių iš jų nacionaliniai parlamentai dar nėra iki galo patvirtinę), leidžia daryti prielaidas dėl griežtinimo, kurį daugiausia rodo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų didinimas. Šį griežtinimą didele dalimi atsveria augančios viešojo sektoriaus investicijos ir didesni fiskaliniai pervedimai, taip pat fiskalinės politikos švelnėjimas dėl nediskretinių veiksnių^[5]. Manoma, kad 2026 m. fiskalinės politikos pozicija bus iš esmės neutrali. 2027 m. numatomas gana stiprus fiskalinės politikos griežtinimas ir diskretinės priemonės, visų pirma, yra susiję su prielaida dėl mažesnių viešojo sektoriaus investicijų ir fiskalinių pervedimų, pasibaigus finansavimui NGEU dotacijomis^[6]. Apskritai bendra 2020–2027 m. fiskalinės politikos pozicija tebėra skatinamoji ir atspindi tai, kad nuo pandemijos pradžios teikta didelė fiskalinė parama nutraukta tik iš dalies.

Pagal diskretinės fiskalinės politikos priemones matyti, kad fiskalinė politika bus šiek tiek švelnesnė, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis. Tam daugiausiai įtakos turės didesnis valdžios sektoriaus vartojimas, ypač 2024 m., mažesni tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai 2025 m. ir didesni fiskaliniai pervedimai 2026–2027 m. Pinigų politikos priemonių korekcijos apskritai reiškia, kad, vertinant bendrai, fiskalinė politika prognozių laikotarpiu bus šiek tiek švelnesnė.

Palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, euro zonos fiskalinė perspektyva pablogėjo: biudžeto balansas turėtų stabilizuotis tik žemiau –3 % BVP ribos, o skolos santykis turėtų padidėti (žr. 4 lentelė). Numatoma, kad euro zonos biudžeto balansas prognozių laikotarpiu iš esmės nesikeis (2027 m. sudarys –3,3 % BVP). Ši raida iš esmės atitinka pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso raidą – vertinama, kad 2024 m. jis labai pagerėjo, o vėliau gerės tik labai nedaug. Prognozuojama, kad ciklinė komponentė 2025 m. toliau blogės, o 2026–2027 m. iš esmės nesikeis. Palūkanų mokėjimai prognozių laikotarpiu turėtų po truputį didėti. Palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, 2025–2027 m. biudžeto balanso prognozė sumažinta. Šios korekcijos atliktos atsižvelgiant į bendrą fiskalinės politikos švelninimą diskretinėmis priemonėmis ir prastėjančią makroekonominę perspektyvą. Euro zonos skolos ir BVP santykio kreivė turėtų kilti į viršų, nes nuolatinius pirminius deficitus bei teigiamas deficito ir skolos santykio korekcijas su kaupu kompensuoja palankus palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas. Palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, skolos santykio prognozė buvo padidinta, daugiausia atsižvelgiant į didesnius pirminius deficitus ir palūkanų normų bei ekonomikos augimo tempo skirtumą. Euro zonos fiskalinės prognozės vis dar pasižymi dideliu neapibrėžtumu. Jo priežastys yra kelios, įskaitant tebesitęsiančią geopolitinę įtampą ir atsakomąsias priemones (ypač susijusias su didesnėmis gynybos išlaidomis), kurių gali imtis euro zonos šalių vyriausybės.

5 Kainos ir sąnaudos

Numatoma, kad trumpuoju laikotarpiu bendroji infliacija sumažės tik truputį: 2025 m. – iki vidutiniškai 2,3 %, 2026 m. – iki 1,9 %, o 2027 m. – iki 2,0 % (žr. 8 ir 9 pav.). Vertinama, kad 2025 m. bendroji infliacija sumažės nedaug. Tai daugiausia susiję su didesniu maisto produktų kainų kilimu ir energijos kainas didinančiais bazės efektais, kurie iš esmės atsveria mažėjančios infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, daromą mažinantį poveikį. Slopstant energijos kainų kilimo bazės efektams, numatoma, kad 2026 m. pradžioje bendroji infliacija sumažės iki 2,0 % ir iki prognozių laikotarpio pabaigos išliks siekiamo 2 % arba šiek tiek žemesnio lygio. 2027 m. prognozuojamą 2,0 % infliacijos lygį laikinai didins energijos kainų kilimas, susijęs su nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS2). Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, visu prognozių laikotarpiu mažės ir iki 2027 m. pasieks 1,9 % lygį.

8 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

9 pav.

Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis

(metiniai pokyčiai, %; procentiniai punktai)

Numatoma, kad po dvejus metus trukusio neigiamo augimo energijos kainų kilimas prognozių laikotarpiu ir toliau bus teigiamas. 2025 m. antrąjį pusmetį padidėjęs dėl bazės efekto, energijos kainų kilimas ir toliau turėtų būti nedidelis. Vertinama, kad jo tempas tiek 2026, tiek 2027 m. bus teigiamas, bet mažesnis už istorinį vidurkį, nepaisant reikšmingo mažinančio bazės efekto 2026 m. pirmąjį ketvirtį ir numatomo energijos žaliavų kainų sumažėjimo (10 pav. a grafiką). Šuolis nuo 0,1 % (2026 m.) iki 2,3 % (2027 m.) iš esmės susijęs su laikinu didinančiu poveikiu, kurį daro ES pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio, ypač ATLPS2 sistemos pastatų šildymui ir transporto degalams^[7], įgyvendinimas.

Numatoma, kad 2025 m. maisto produktų kainos kurį laiką kils sparčiau, o vėliau jų kilimas sumažės ir iš esmės nesikeis (žr. 10 pav. b grafiką). Numatoma, kad, pastaraisiais mėnesiais mažėjusi maisto produktų infliacija ims didėti ir 2025 m. trečiąjį ketvirtį vėl sudarys apie 3,0 %. Tam įtakos bent iš pradžių turės didinantis neperdirbtų maisto produktų kainų kilimo bazės efektas ir prielaida, kad vėliau labai kils žaliavų kainos. Numatoma, kad, kainų spaudimui slūgstant, iki 2027 m. maisto produktų kainų kilimas sumažės iki vidutiniškai 2,2 %, t. y. bus gerokai lėtesnis, palyginti su ilgesnės trukmės laikotarpio vidurkiu.

10 pav.

Energijos ir maisto produktų infliacijos pagal SVKI prognozė

a) Energija pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

b) Maisto produktai pagal SVKI

(metiniai pokyčiai, %)

Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės nuo 2,8 % (2024 m.) iki 1,9 % (2027 m.), daugiausia dėl šiek tiek lėčiau kylančių paslaugų kainų, toliau silpnėjant ankstesnių didelių sukrėtimų poveikiui. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nuo 2024 m. pradžios buvo palyginti stabili, tačiau 2025 m. pirmąjį ketvirtį ji turėtų pradėti mažėti (žr. 11 pav.). Prognozuojamą infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą nuo 2025 m. lems po truputį mažėjanti paslaugų kainų infliacija, nes nyksta uždelstas bendrų kainų tendencijų korekcijų poveikis ir mažėja darbo sąnaudų spaudimas. Be to, su infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, susijusį dezinfliacijos procesą skatina mažėjantis netiesioginis ankstesnių energijos kainų pokyčių poveikis ir vis dar persiduodantis ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis.

11 pav.

Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje

(metiniai pokyčiai, %)

Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2025 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, 2026 m. prognozė nepakeista, o 2027 m. – sumažinta 0,1 procentinio punkto (žr. 12 pav.). 2025 m. prognozė buvo padidinta atsižvelgiant pirmiausia į geresnius, nei tikėtasi, duomenis ir didesnių naftos, dujų ir elektros energijos kainų prielaidas (žr. 1 intarpą). Šį padidinimą iš dalies kompensuoja šiek tiek sumažintos, daugiausia atsižvelgiant į naujausius gautus duomenis, SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bei maisto produktų sudedamosios dalys. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė 2026 m. padidinta 0,1 procentinio punkto. Tai nulėmė infliaciją didinantis prielaidų pakeitimų, visų pirma sumažėjusio euro kurso, poveikis ir padidinta 2025 m. vienetinių darbo sąnaudų augimo, kurį tik iš dalies kompensuoja neigiamas prastesnės paklausos perspektyvos poveikis, prognozė. 2027 m. abu šie veiksniai yra labiau subalansuoti, todėl grynosios infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė nebuvo pakeista. Energijos kainų kilimo prognozė 2026 ir 2027 m. šiek tiek sumažinta dėl numatomo staigesnio naftos ir dujų kainų kritimo, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis. Nors energijos kainų kilimo prognozės korekcijas atsveria padidinta infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 m. prognozė, bendrosios infliacijos 2027 m. prognozė atitinkamai šiek tiek sumažinta.

12 pav.

Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis

(procentiniais punktais)

Prognozuojama, kad nominalusis darbo užmokestis iš pradžių vis dar didės, tačiau vėliau po truputį mažės, iš dalies dėl to, kad realusis darbo užmokestis bus pakilęs iki prieš infliacijos šuolį buvusio lygio. Vertinama, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažėjo iki 4,3 % (0,1 procentinio punkto viršijo gruodžio mėn. prognozėse numatytą lygį). Numatoma, kad darbo užmokesčio augimo tempas ir toliau mažės – nuo vidutiniškai 3,4 % (2025 m.) iki 2,6 % (2027 m.) (žr. 13 pav.). Šis sumažėjimas daugiausia rodo numatomą lėtesnį sutarto darbo užmokesčio augimą bei šiokį tokį mažiau didėjusio minimaliojo darbo užmokesčio poveikį, ir jis atitinka prognozę, kad darbo užmokesčio dalis pamažu vėl grįžta į ilgalaikio vidurkio lygį^[8]. Vertinama, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį realusis darbo užmokestis vėl pasieks 2021 m. pradžioje buvusį lygį, kaip buvo numatyta 2024 m. gruodžio mėn. prognozėse. Nors tai reiškia, kad dėl infliacijos kompensavimo susidaręs spaudimas bus mažesnis, padėtis darbo rinkose tebėra įtempta, o tai iš dalies paaiškina, kodėl prognozių laikotarpiu darbo užmokestis vis dar augs vidutiniškai šiek tiek daugiau, palyginti su ankstesniais lygiais (nuo 1999 iki 2024 m. – 2,5 %). Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2025 m. atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo prognozė padidinta 0,1 procentinio punkto, tačiau 2026 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė – 0,2 procentinio punkto.

13 pav.

Atlygis vienam samdomajam darbuotojui

(metiniai procentiniai punktai)

Prognozuojama, kad 2026 ir 2027 m. vienetinės darbo sąnaudos augs lėčiau dėl vangiau augančio darbo užmokesčio ir sparčiau didėjančio našumo. Vertinama, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį vienetinių darbo sąnaudų augimo tempas sudarė 4,1 %. Numatoma, kad iki 2027 m. jis sumažės iki vidutiniškai 1,7 % ir atitiks istorinį vidurkį. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė 2025 m. padidinta 0,4 procentinio punkto, daugiausia dėl mažesnio našumo augimo, o 2027 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, daugiausia dėl sumažinto atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo.

Apskritai numatoma, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, ir toliau mažės, nepaisant antrąją prognozių laikotarpio pusę kartu su atsigaunančia ekonomika įsibėgėsiančio pelno maržų augimo tempo (žr. 14 pav.). 2024 m. BVP defliatoriaus metinis augimo tempas sparčiai mažėjo – numatoma, kad jo vidutinis metinis augimo tempas sudarė 2,9 % (2023 m. – 5,9 %). Tai lėmė sumažėjęs darbo sąnaudų poveikis ir neigiamas vienetinio pelno poveikis. Vis dėlto prognozuojama, kad nuo šių metų BVP defliatorius augs po truputį mažiau ir 2026 ir 2027 m. sudarys vidutiniškai 2,0 %. Kadangi vienetinės darbo sąnaudos auga lėčiau, o kitų gamybos veiksnių sąnaudos auga taip pat nedaug, nuo 2025 m. vienetinis pelnas turėtų vėl pradėti nuosaikiai augti. Tai lems atsigaunanti ekonomika, sparčiau didėjantis našumas ir laikinas augimo padidėjimas 2027 m., susijęs su statistiniu ATLPS2 vertinimu^[9]. Palyginti su 2024 m. gruodžio mėn. prognozėmis, BVP defliatoriaus augimo 2026 ir 2027 m. prognozė šiek tiek sumažinta. 2025 m. vienetinio pelno augimo prognozė sumažinta, o 2026 m. – šiek tiek padidinta. Tai iš esmės atsvėrė atitinkamai padidintas ir sumažintas vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozes.

14 pav.

BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys

(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais)

Numatoma, kad 2025 m. importo kainos kils sparčiai, o prognozių laikotarpio pabaigoje jų kilimas vėl sulėtės. Importo defliatoriaus augimo tempas turėtų padidėti nuo −0,7 % (2024 m.) iki 2,4 % (2025 m.), o 2027 m. smuktelti iki 1,5 %. Importo kainų augimo prognozės korekcijos – t. y. gerokai padidinta 2025 m. prognozė ir šiek tiek sumažinta 2026–2027 m. prognozė – atitinka energijos žaliavų kainų pokyčius ir euro nuvertėjimą, kaip numatoma techninėse prielaidose^[10].

6 Jautrumo analizė

Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai

Būsima energijos žaliavų kainų raida tebėra neapibrėžta; alternatyvūs naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijai reikšmingai paveiktų perspektyvą, ypač infliaciją. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis, o šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius^[11]. Alternatyvi naftos kainų raida yra simetriškai paskirstyta aplink pagrindinio scenarijaus prognozes. Didėjimo riziką, kylančią dėl griežtesnių JAV sankcijų Rusijos ar Irano naftos eksportui, kompensuoja mažėjimo rizika, susijusi su prekybos ginčais arba dideliais nepanaudotais OPEC+ pajėgumais. Iš dujų kainų pasiskirstymo, atvirkščiai, matyti, jog esama techninių prielaidų didėjimo rizikos (žr. 15 pav.), o ją greičiausiai kelia neapibrėžtumas dėl tiekimo. Šis neapibrėžtumas yra susijęs su pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos sutrikimais, įskaitant Rusijos SGD eksporto sumažėjimą dėl JAV sankcijų arba tolesnį planuojamų SGD projektų vėlavimą, taip pat su Europos rinkoje kylančiomis rizikomis, pavyzdžiui, sunkumais siekiant 2025 m. lapkričio mėn. įgyvendinti įstatymais nustatytus dujų atsargų tikslus. Mažėjimo rizika gali pasireikšti ir tada, jei bus padaryta didelė pažanga sprendžiant Rusijos karo prieš Ukrainą klausimą. Į prielaidą dėl palyginamųjų kainų taip pat atsižvelgiama tiek naftos, tiek dujų kainų atveju. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. Rezultatai pateikti 6 lentelėje ir iš jų matyti, kad apskritai šiek tiek didesnė yra infliacijos didėjimo, ne mažėjimo rizika, o rizika BVP augimui gali būti mažesnė.

15 pav.

Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos

a) Prielaida dėl naftos kainos

(JAV dol. už barelį)

b) Prielaida dėl dujų kainos

(Eur / MWh)

Alternatyvūs valiutos kurso raidos scenarijai

Šioje jautrumo analizėje vertinamas alternatyvių valiutos kurso raidos scenarijų poveikis pagrindiniam prognozių scenarijui, iš kurio matyti, kad augimas ir infliacija gali būti mažesni. Pagal pagrindinį prognozių scenarijų daromos techninės prielaidos, kad valiutos kursas prognozių laikotarpiu nesikeis. Alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, apskaičiuoti pagal iš pasirinkimo sandorių išvestų neutralių JAV dolerio ir euro kurso, fiksuoto 2025 m. vasario 6 d., skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius, rodo riziką, kad euro kursas, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, didės (16 pav.). Šių alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas taikant ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius. Vidutinis poveikis gamybos augimui ir infliacijai pagal šiuos modelius parodytas 7 lentelėje.

16 pav.

Alternatyvūs JAV dolerio ir euro kurso raidos scenarijai