DUK apie Eurosistemos atskleidžiamą su klimatu susijusią finansinę informaciją
Nuo 2023 m. visi Eurosistemos centriniai bankai kasmet skelbia su klimatu susijusią finansinę informaciją.
Atsakymuose į toliau pateiktus dažnai užduodamus klausimus (DUK) pateikta paaiškinimų apie šią atskleidžiamą informaciją, įskaitant jos apimtį, naudotus duomenis ir metodiką.
Daugiau informacijos apie Eurosistemos narių atskleidžiamą su klimatu susijusią finansinę informaciją rasite mūsų pranešime spaudai ir šiai temai skirtoje mūsų interneto svetainės skiltyje.
1 klausimas. Kodėl Eurosistema skelbia su klimatu susijusią finansinę informaciją?
Atskleisdama su klimatu susijusią finansinę informaciją, Eurosistema siekia didinti skaidrumą savo finansinių portfelių poveikio klimatui ir su klimatu susijusios rizikos poveikio šiems portfeliams klausimais. Apskritai, atskleidžiant informaciją didinamas informuotumas ir supratimas apie su klimatu susijusią klimato riziką visame finansų sektoriuje, siekiama vienodinti informacijos atskleidimo praktiką laikantis nustatytų rinkos standartų ir prisidedama prie Europos Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ir perėjimo prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos tikslų siekimo.
2 klausimas. Apie kokius portfelius atskleidžiama informacija?
Visi Eurosistemos centriniai bankai atskleidžia su klimatu susijusią informaciją apie ne pinigų politikos portfelius, kuriuos jie valdo patys. Be to, Eurosistema skelbia informaciją apie turimus viešojo sektoriaus vertybinius popierius, įmonių obligacijas ir padengtąsias obligacijas, laikomas pinigų politikos operacijoms pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Į ataskaitą apie vertybinių popierių portfelius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, įtrauktas ir skyrius apie ECB užsienio valiutos atsargas. Laikui bėgant, atskleidžiamos informacijos apimtis ir turinys bus peržiūrimi ir tobulinami.
3 klausimas. Kodėl neatskleidžiate su klimatu susijusios informacijos apie visą balansą?
Eurosistema atskleidžia su klimatu susijusią informaciją apie jos balanse nurodytą turtą, apie kurį turima pakankamai su klimatu susijusių duomenų. Apie tam tikrą turtą ir portfelius, pavyzdžiui, vertybinius popierius, įsigytus pagal turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), tokių duomenų dar nėra pakankamai, todėl šis turtas į ataskaitas neįtrauktas. Siekdama ilgainiui pagerinti su klimatu susijusių duomenų prieinamumą ir kokybę, Eurosistema bendradarbiauja su standartų rengėjais ir klimato srities duomenų teikėjais.
4 klausimas. Kokia taikoma informacijos atskleidimo metodika?
Eurosistemos informacijos atskleidimo sistemą bendrai kūrė jos nariai; joje daugiausia dėmesio skiriama ne pinigų politikos portfeliams. Sistemoje atsižvelgiama į Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės, Anglies dioksido apskaitos finansų sektoriuje partnerystės ir Centrinių bankų ir priežiūros institucijų finansų sistemos žalinimo tinklo rekomendacijas, kuriose pateikiami plačiai naudojami ir pripažinti tvarumo ataskaitų teikimo standartai. Sistema pritaikyta taip, kad atitiktų Eurosistemos portfelių ypatumus. Ataskaitose pateikiama išsamesnė informacija apie taikytas metodikas.
5 klausimas. Ar pinigų politikos tikslais laikomo turto, įsigyto pagal TPP ir SPPP, portfeliams ir ne pinigų politikos portfeliams taikoma ta pati ataskaitų teikimo metodika?
Informacija apie viešojo sektoriaus vertybinių popierių, įmonių obligacijų ir padengtųjų obligacijų portfelius, įsigytus pagal TPP ir SPPP, atskleidžiama iš esmės pagal tą pačią metodiką, kuri pagal Eurosistemos informacijos atskleidimo sistemą taikoma ne pinigų politikos portfeliams. Visi metodiniai skirtumai atsiranda dėl TPP ir SPPP portfelių pinigų politikos pobūdžio ir dėl to, kad į Eurosistemos pinigų politikos sistemą nuolat integruojami klimato kaitos aspektai. Pavyzdžiui, atskleidžiant informaciją apie įmonių obligacijų, įsigytų pagal TPP ir SPPP, portfelius remiamasi tik emitentų pateiktais duomenimis apie išmetamųjų teršalų kiekį, o atskleidžiant informaciją apie ne pinigų politikos portfelius gali būti papildomai remiamasi apytikriais klimato duomenų teikėjų duomenimis apie išmetamųjų teršalų kiekį, jei patys emitentai tokių duomenų nėra pateikę.
6 klausimas. Kokius duomenis naudojate skaičiavimams?
Eurosistema naudoja dviejų specializuotų paslaugų teikėjų teikiamais klimato duomenimis: Institutional Shareholder Services (ISS) ir Carbon4 Finance (C4F). Abu paslaugų teikėjai buvo atrinkti per Eurosistemos mastu surengtą viešųjų pirkimų konkursą, kurį administravo Deutsche Bundesbank. Konkurso metu buvo atsižvelgiama į duomenų kokybę, duomenų aprėptį bei sąnaudų ir naudos aspektus. Be ISS ir C4F duomenų, Eurosistemos nariai taip pat gali nuspręsti savo atskleidžiamą informaciją papildyti jų pačių iš kitų klimato duomenų teikėjų gaunamais duomenimis. Finansiniai duomenys renkami iš įvairių Eurosistemos vidaus ir išorės viešų ir neviešų duomenų šaltinių. Dėl natūralaus klimato ir finansinių duomenų paskelbimo vėlavimo naujausi duomenys apie turimus portfelius ir ankstesni klimato bei finansiniai duomenys ataskaitiniais metais nesutampa. Siekdami ištaisyti šį neatitikimą, Eurosistemos nariai gali nuspręsti būsimose Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės ataskaitose atgaline data atnaujinti ankstesnius portfelių duomenis.
7 klausimas. Kodėl labai vėluojama įtraukti emitentų dekarbonizacijos duomenis?
Ne valstybės vertybinių popierių emitentų išmetamųjų teršalų duomenys teikiami su vienų metų vėlavimu, o valstybės emitentų atveju – ir iki dvejų metų vėlavimu. Tai reiškia, kad naujausių ataskaitinių laikotarpių išmetamųjų teršalų duomenų, atitinkančių turimų vertybinių popierių portfelių ataskaitinius metus, neturima. Tačiau tam, kad Eurosistema vis tiek galėtų pateikti ataskaitas su naujausiais turimų portfelių duomenimis, apskaičiuodama rodiklius ji naudoja naujausius turimus kiekvieno emitento išmetamųjų teršalų duomenis. Kiekvienų metų ataskaitoje ankstesnių laikotarpių duomenys atnaujinami atgaline data, kad atspindėtų turimus su klimatu susijusius duomenis. Daugiausia, bet ne tik, keičiami paskutinių ataskaitinių laikotarpių duomenys.
8 klausimas. Kodėl informaciją atskleidžiate pagal vidutinio svertinio taršos anglies dioksidu intensyvumo, bendro išmetamo anglies dioksido kiekio ir anglies dioksido išmetimo rodiklius?
Vidutinis svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas, bendras išmetamas anglies dioksido kiekis ir anglies dioksido išmetimo rodiklis yra trys pagrindiniai Eurosistemos informacijos atskleidimo sistemoje naudojami rodikliai. Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė juos visus rekomenduoja naudoti turto savininkams. Normalizuoti rodikliai (pvz., vidutinis svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas ir anglies dioksido išmetimo rodiklis) ir absoliutūs rodikliai (pvz., bendras išmetamas anglies dioksido kiekis) papildo vienas kitą ir kartu užtikrina didelį skaidrumą, susijusį su portfelių poveikiu klimatui ir jiems klimato rizikos daromu poveikiu. Šiems rodikliams taikoma standartizuota metodika. Jie plačiai naudojami visame finansų sektoriuje rengiant su klimatu susijusias ataskaitas. Siekdami dar didesnio skaidrumo, Eurosistemos nariai gali nuspręsti skelbti ir kitus rodiklius.
9 klausimas. Kodėl atskleidžiate informaciją apie tikslus?
Tikslai yra svarbi Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijų kategorijos „Rodikliai ir tikslai“ dalis. Jie taip pat yra svarbi su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo dalis. Nustačius tikslus, lengviau sumažinti portfeliui kylančią su klimatu susijusią riziką ir valdyti su klimatu susijusias galimybes bei turimo turto poveikį klimatui. Visi Eurosistemos nariai siekia užtikrinti, kad jų valdomi ne pinigų politikos portfeliai ir jų turimų įmonių obligacijų, įsigytų pagal TPP ir SPPP, portfeliai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslus. Kai kurių portfelių atveju, nustatomi ne tik ilgalaikiai, bet ir tarpiniai tikslai, taip siekiant aiškiai suplanuoti, kaip bus mažinamas su portfeliu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad kiekvienas Eurosistemos narys ir toliau yra pats visiškai atsakingas už visus ne pinigų politikos portfelių valdymo aspektus. Taip pat ir už su klimatu susijusios finansinės informacijos rengimą atskleidimui ir tikslų nustatymą.
10 klausimas. Kodėl informaciją apie tikslus atskleidžiate ne visų portfelių atveju?
Norint nustatyti patikimus portfelio išmetamųjų teršalų mažinimo per tam tikrą laiką tikslus, svarbus lankstumas, kad būtų galima imtis veiksmų, jei faktinis portfelio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas nukryptų nuo plano. Tačiau dėl portfeliui ir turto klasei taikomų apribojimų tokio lankstumo gali nebūti. Pavyzdžiui, portfelių apribojimai gali būti susiję su pinigų politikos aspektais arba pasyviu investavimo stiliumi (įskaitant portfelių laikymą iki termino pabaigos). Su turto klase susiję apribojimai gali būti taikomi, pavyzdžiui, investicijoms į valstybės obligacijas dėl to, kad emitentai yra pasirašę Paryžiaus susitarimą, ir dėl to, kad neturi patikimos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos.
11 klausimas. Kada nustatysite tarpinius tikslus įmonių sektoriaus portfeliams ir kodėl jų neatskleisite? Ar pakoreguosite savo portfelį taip, kad pasiektumėte tuos tikslus?
Atsižvelgdama į savo 2023 m. įsipareigojimą apsvarstyti tarpinius tikslus, 2024 m. Valdančioji taryba nusprendė, kad pagal TPP ir SPPP įsigytiems įmonių sektoriaus vertybinių popierių portfeliams bus nustatyti tarpiniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai. Juos nustatant bus remiamasi ES lyginamųjų indeksų reglamento ir lydimojo Komisijos deleguotojo reglamento reikalavimais. Nepažeisdama jai suteiktų įgaliojimų palaikyti kainų stabilumą, Eurosistema kruopščiai parengs sistemą, apimsiančią visus svarbius elementus, kad būtų galima nustatyti patikimus tarpinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, padedančius siekti Paryžiaus susitarimo ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslų. Ko kas šie tarpiniai tikslai bus naudojami viduje, siekiant stebėti, kaip vyksta išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas įmonių sektoriaus vertybinių popierių portfeliuose. Jei bus nustatyti nukrypimai nuo pageidaujamos krypties, taisomieji veiksmai pagal mums suteiktus įgaliojimus bus svarstomi kiekvienu atveju atskirai.
ECB apie tai, kad apsvarstys galimybę nustatyti tarpinius tikslus, paskelbė 2023 m. kovo mėn. paskelbtoje pirmojoje ataskaitoje „Su klimatu susijusi finansinė informacija apie Eurosistemos įmonių sektoriaus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinių popierių portfelius“. Sprendimu vykdyti šiuos tarpinius tikslus pabrėžiamas Eurosistemos įsipareigojimas laikui bėgant nuosekliai mažinti su įmonių sektoriaus vertybinių popierių portfeliais susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų sumažinta tiek rizika, kylanti portfeliams dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, tiek aplinkosauginis pėdsakas. Naudodama tarpinius tikslus vidaus stebėsenai, Eurosistema gauna galimybę įgyti daugiau patirties šioje srityje ir kartu toliau tobulinti tikslų nustatymo sistemą, kad ji atspindėtų centrinių bankų atitinkamų metodikų ir taikomos tvarkos pokyčius.
12 klausimas. Ar tarpiniai tikslai įmonių sektoriaus portfeliams bus taikomi portfelio ar konkrečios įmonės lygmeniu?
Tarpiniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai pagal TPP ir SPPP turimiems įmonių sektoriaus portfeliams bus nustatomi portfelio, o ne įmonės lygmeniu. Tai reiškia, kad tarpiniai tikslai bus taikomi visam portfeliui, o ne konkrečiai įmonei. Tarpinius tikslus nustatyti portfelio lygmeniu yra įprasta turto savininkų, norinčių mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį ir savo investicijoms kylančią su klimatu susijusią riziką, praktika. ECB nenustato išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų konkrečioms įmonėms.
Eurosistema ketina sukurti patikimą tokių tarpinių tikslų nustatymo sistemą. Ją kuriant bus nustatyti, pavyzdžiui, išmetamųjų teršalų mažinimo siekiai, pasirinkta, pagal kokius rodiklius bus vertinama pažanga įgyvendinant tuos siekius, taip pat bus numatytos galimos taisomosios priemonės, jei su portfeliu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis nekistų, kaip pageidaujama. Tvirtindamas šią sistemą ECB atsižvelgs į atitinkamus ES reglamentus.
13 klausimas. Ar ir toliau tobulinsite tarpinius ir kiekybinius tikslus?
Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė rekomenduoja, jei įmanoma, ne pinigų politikos portfeliams nustatyti kiekybinius ir išmatuojamus tikslus, įskaitant ir tarpinius. Šiuo metu Eurosistemos nariai gali nuspręsti siekti kokybinio ilgalaikio tikslo, atsižvelgdami į Eurosistemos portfelių konkrečius tikslus ir apribojimus, centrinių bankų kuriamas nulinio ŠESD balanso investicijų schemas, jų dar neseniai įgytą, bet vis didėjančią patirtį, susijusią su naujai įsigytais duomenų šaltiniais, ir sparčią klimato mokslo raidą. Eurosistemos nariai reguliariai peržiūrės informacijos atskleidimo praktiką ir gali nuspręsti prireikus įtraukti tarpinius ir kiekybinius tikslus. Kai kurių Eurosistemos ne pinigų politikos portfelių atveju ilgalaikiai tikslai jau papildyti tarpiniais tikslais. Jau nustatyti tarpiniai tikslai išsamiai aprašyti Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės atitinkamos ataskaitos skirsnyje „Rodikliai ir tikslai“.
14 klausimas. Kokie yra Paryžiaus susitarimo tikslai ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslai?
Paryžiaus susitarimu nustatyta pasaulinė sistema, kuria siekiama apriboti visuotinį atšilimą, kad jis būtų gerokai mažesnis nei 2 C, pageidautina – 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Vykdydama įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, ES siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus. Tam ES priėmė Europos klimato teisės aktą, kuriuo nustatytas teisiškai privalomas tikslas iki 2050 m. pasiekti, kad visoje ES grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui. Teisės akte taip pat nustatytas tarpinis tikslas – iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Siekiame užtikrinti, kad mūsų ne pinigų politikos portfeliai ir įmonių obligacijų portfeliai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslus. Reguliariai stebėsime savo pažangą siekiant klimato tikslų.
15 klausimas. Kaip matuojate pažangą siekiant klimato srities tikslų?
Mūsų pažanga siekiant klimato srities tikslų vertinama pagal tam tikrų rodiklių pokyčius laikui bėgant. Tai, į kuriuos rodiklius atsižvelgiame, priklauso nuo portfelio, turto klasės ir konkretaus klimato tikslo. Pavyzdžiui, pažanga, padaryta mažinant su portfeliu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, paprastai vertinama remiantis tokiais rodikliais kaip portfelio taršos anglies dioksidu intensyvumas arba anglies dioksido išmetimo rodiklis, o pažanga, padaryta finansuojant perėjimą prie nulinio grynojo poveikio, vertinama pagal žaliųjų obligacijų dalį portfelyje.
16 klausimas. Ar ir toliau reguliariai atskleisite informaciją?
Eurosistema yra įsipareigojusi kasmet skelbti šią informaciją. Ji reguliariai peržiūrės visus savo informacijos atskleidimo sistemos elementus, siekdama dar pagerinti atskleidžiamos informacijos kokybę ir užtikrinti jos aktualumą. Reguliariai bus peržiūrimi tokie aspektai kaip praneštas išmetamųjų teršalų kiekis, į ataskaitas įtraukti portfeliai, pranešami rodikliai ir tikslai, taip pat duomenų kokybė ir prieinamumas.
17 klausimas. Kodėl Eurosistema atlieka savo balanso testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis ir ar skelbia jo rezultatus?
Siekdama išanalizuoti klimato kaitos poveikį savo rizikos profiliui, 2022 m. Eurosistema atliko kai kurių savo balanso dalių testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis, vadovaudamasi rekomenduojama praktika ir išsamiu savo veiksmų planu dėl klimato kaitos. Toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima įvairias finansines pozicijas, įskaitant įkaitu užtikrintas paskolas, turimas įmonių obligacijas, padengtąsias obligacijas ir turtu užtikrintus vertybinius popierius.
Testavimas nepalankiausiomis klimato sąlygomis atitinka Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendaciją organizacijoms aprašyti savo atsparumą pagal įvairius klimato kaitos scenarijus, kad būtų galima įvertinti galimą jų poveikį. Be to, Finansų sistemos žalinimo tinklas savo centriniams bankams skirtame vadove dėl su klimatu susijusios informacijos atskleidimo ragina centrinius bankus atskleisti informaciją apie tiesioginį ir netiesioginį su klimatu susijusios rizikos poveikį, pagrįstą kiekybine metodika, pavyzdžiui, scenarijų analize, testavimu nepalankiausiomis sąlygomis ir atvirkštiniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis.
Eurosistema paskelbė pagrindinius testavimo nepalankiausiomis klimato sąlygomis rezultatus; dėl likusių duomenų spragų ir metodinių apribojimų jie buvo apibendrinti ir pateikti kaip kokybinė rezultatų apžvalga. Testavimas bus kartojamas 2024 m., o rezultatai turėtų būti paskelbti 2025 m.